Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei D. Z.-V., nedalyvaujant atsakovui J. R. V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z.-V. ieškinį atsakovui J. R. V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakovu santuoką, santuokoje vaikų nesusilaukė. Gyvenimas su sutuoktiniu J. R. V. P. palankiai nesusiklostė. Abu skirtingai vertina esminius santuokinio gyvenimo momentus: pagarbą ir pagalbą vienas kitam, materialus klausimus, intymumą. Atsakovas nesirūpino šeima nei moraliai, nei materialiai. Nuo 2010 m. kovo mėnesio jis visiškai paliko šeimą, ieškovės žiniomis išvyko į užsienį ir nuo to laiko nepalaiko jokių ryšių, nebesirūpina šeima, neprisideda prie bendro šeimos ūkio vedimo. Kadangi atsakovas paliko šeimą ir beveik dvejus metus visiškai ja nesirūpina, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos turėtą pavardę. Nutraukus santuoką išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus – namų apstatymo ir apyvokos daiktus yra pasidalinę iki santuokos nutraukimo, kito dalintino turto neturi, kreditorių neturi (3 b.l.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį pilnai palaikė, papildomai paaiškino, kad su atsakovu santuokoje Lietuvoje pragyveno apie 4 metus. Iš pradžių sutarė normaliai, po to atsakovas pasidarė ieškovės atžvilgiu netolerantiškas, pradėjo žeminti kaip moterį, kad ji negera žmona, kad viską blogai daro. 2010 m. kovo mėnesį atsakovas išvyko dirbti į užsienį, jos žiniomis į Meksiką, nes atsakovas Lietuvoje nedirbo. Žadėjo atsiųsti pinigų šeimai, bet jų neatsiuntė. Iš pradžių su atsakovu bendravo elektroniniu paštu, kartais jis paskambindavo Skipe, sakydamas, kad ji bloga žmona, kad neatvyko su juo kartu. Iš pradžių ji ketino vykti pas atsakovą keleriems metams, bet jis nesutiko grįžti į Europą, o tai ieškovei buvo nepriimtina. Tada atsakovas pasakė, kad skiriamės, žadėjo atsiųsti dokumentus, bet jų neatsiuntė. Nuo to laiko su atsakovu nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, jo gyvenamosios vietos nežino. Čia Lietuvoje su atsakovu jokio vertingo turto neįsigijo, ar turi atsakovas turto užsienyje, nežino. Ji kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma, vaikų nesusilaukė, išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja, prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes procesinius dokumentus atsakovui įteikti tiesiogiai (24 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad 2005-11-25 Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. 284) tarp šalių sudaryta santuoka. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė.

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str.3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Viena iš tokių prezumpcijų – sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su šeima daugiau kaip metus kartu negyvena, jos materialiai neremia. Teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas Lietuvoje negyvena, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys 2011-03-06 panaikinti pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui (12 b.l.), procesinių dokumentų atsakovui įteikti tiesiogiai nepavyko, todėl laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – Z., atsakovui paliktina prigimtinė pavardė V. P. (CK 3.69 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo (6-11 b.l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas. Nekilnojamasis turtas: 0,0520 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės įgyti (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 2-1948 pagrindu yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje turėjo 7,88 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp J. R. V. P., gim. (duomenys neskelbtini) Meksikoje, ir D. Z. (po santuokos Z.V.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. R. V. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. Z.-V. palikti iki santuokos turėtą pavardę – Z., J. R. V. P. palikti prigimtinę pavardę – V. P..

Priteisti iš J. R. V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. Z.-V., 100,00 Lt (vieną šimtą litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.