Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-22 · Civilinė byla Nr. 2-792/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-22
Bylos Nr.
2-792/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Indastrus“
Kategorijos
  • 94.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-792/2007Procesinio sprendimo kategorijos 94.2.5, 94.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties, kuria nutarta bylą perduoti kitam teismui pagal sutartinį teismingumą, civilinėje byloje Nr. 2-2444-51/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Senjorų rezidencija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Indastrus“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Senjorų rezidencija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Indastrus“ 853 907,65 Lt dydžio nuostolių atlyginimą.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo per Sutartyje nurodytą terminą savo rizika, jėgomis ir atsakomybe atlikti pastato, kurio bendras plotas 12 273 kv. m., adresu Pakalnės g. 3, Birštonas, vidaus ir lauko elektros darbų instaliacijos darbus, o ieškovas įsipareigojo priimti atliktų statybos darbų rezultatą ir sumokėti atsakovui Sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą. 2006 m. gegužės 10 d. ieškovas ir atsakovas pagal Sutarties 4 straipsnį sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovas sudarė atsakovui visas sąlygas darbams vykdyti, tačiau atsakovo vykdomų darbų kiekis ir kokybė nuolat nukrypdavo nuo Sutartyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas jau nuo 2006 m. spalio mėnesio praktiškai nebevykdė Sutartyje numatytų darbų. Nors atsakovas ir buvo įsipareigojęs pagal Sutartį atlikti vidaus ir lauko elektros darbų instaliacijos darbus, atsakovas nepagrįstai sustabdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ir dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas buvo priverstas pasamdyti UAB „Staltika“, kad ši atliktų vidaus ir lauko elektros darbų instaliacijos darbus, kurių taip ir nepadarė atsakovas. Dėl to ieškovas patyrė nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2-2444-51/2007 perduoti pagal sutartinį teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teismas nutartyje nurodė, kad UAB „Senjorų rezidencija“ žinojo apie Panevėžio miesto apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Indastrus“ ieškinį atsakovui UAB „Senjorų rezidencija“ dėl nuostolių atlyginimo. Tarp šalių sudarytoje Sutartyje buvo numatyta, kad bet koks ginčas ar nesutarimas, kylantis iš šios Sutarties ar susijęs su ja, turi būti sprendžiamas derybų keliu, o nepavykus to padaryti - ginčai sprendžiami pagal ieškovo buvimo vietą (Sutarties 17 str. 2, 3 d.). Taigi Sutartimi šalys nustatė sutartinį teritorinį teismingumą – pagal ieškovo buvimo vietą. UAB „Senjorų rezidencija“ akivaizdžiai žinojo, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje jo procesinė padėtis yra atsakovas, o ieškovas yra UAB „Indastrus“. UAB „Senjorų rezidencija“, nusprendęs, jog UAB „Indastrus“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, turėjo galimybę Panevėžio miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje reikšti priešieškinį, tačiau nauju ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 853 907,65 Lt priteisimo iš UAB „Indastrus“. Teismas nurodė, kad nors įstatymas neįpareigoja atsakovo reikšti savo reikalavimų priešieškinio forma, tačiau šiuo atveju pareikštas ieškinys savo esme ir yra priešieškinis. Pasak teismo, UAB „Senjorų rezidencija“ elgesys negali būti laikomas sąžiningu nei kitos Sutarties šalies atžvilgiu, nei sąžiningu naudojimusi savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 1 d., 42 str. 5 d.). Ginčai kyla iš tos pačios Sutarties nuostatų vykdymo – tinkamo/netinkamo darbų atlikimo/neatlikimo faktinių aplinkybių, jų apmokėjimo, atliktų darbų trūkumų šalinimo ir pan. Sutinkant su UAB „Senjorų rezidencija“ Sutarties nuostatų dėl teritorinio teismingumo interpretavimu, tai reikštų, kad vos ne kiekvieną kylantį iš Sutarties ginčą šalys galėtų spręsti skirtingame teisme tiek teritorinio, tiek rūšinio teismingumo požiūriu, kas galimai sąlygotų skirtingų faktinių aplinkybių konstatavimą, neatitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų. Byla buvo iškelta pažeidžiant sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Senjorų rezidencija“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau spręsti Vilniaus apygardos teismui.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nuspręsdamas pareikšti ne priešieškinį, o atskirą ieškinį dėl kito dalyko ir kitu pagrindu, nei anksčiau pareikštas ieškinys tarp tų pačių šalių, apeliantas CPK tvarka tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą. Ieškiniai grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, o materialus teisinis pagrindas taip pat nevienodas - UAB „Senjorų rezidencija“ reikalauja atlyginti nuostolius, kilusius dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų ir dėl UAB „Indastrus“ nepagrįsto Sutarties ir Papildomo susitarimo nevykdymo, o UAB „Indastrus“ savo ieškinyje reikalauja atlyginimo už atliktus darbus. Teismas negali apriboti CPK 13 straipsnyje nurodyto dispozityvumo principo, pagal kurį šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, ir vietoj šalių nuspręsti, ar turi būti pareiškiamas priešieškinis, ar atskiras ieškinys.

2. Šalys aiškiai susitarė, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas bus sprendžiamas teisme pagal ieškovo buvimo vietą, todėl teismas nepagrįstai susiaurino šalių Sutarties 17 straipsnio 3 dalimi nustatytą sutartinį teritorinį bylų teismingumą. Sutartis nesusiaurina 17 straipsnio 3 dalies taikymo iki pirmo kilusio ginčo, pareikšto ieškinio ar iškeltos bylos.

3. Pats kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynybos negali būti laikomas nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo įrodymu. Ieškovas ne tik turi aiškų ir pagrįstą turtinį interesą, bet ir Sutarties 17 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo ieškovo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Būtent UAB „Indastrus“ nepagrįstai ir nesąžiningai, nutraukusi derybas, pareiškė ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Indastrus“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Remiantis CPK 32 straipsnio pirmąja dalimi, šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

2005 m. rugpjūčio 25 d. statybos rangos sutarties (t. 1, b.l. 12-29), sudarytos tarp UAB „Senjorų rezidencija“ ir UAB „Indastrus“, 17 straipsnio 3 dalimi nustatyta: „jei šalys, per 10 dienų nuo pirmos pretenzijos pateikimo neišsprendžia ginčo, nesutarimo ar reikalavimo derybų keliu, ginčai sprendžiami teisme pagal ieškovo buvimo vietą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jei sutartyje nėra numatyta kitaip“. Taigi šia nuostata šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeitė teritorinį bylų teismingumą ir sutarė, kad ginčai bus sprendžiami teisme, priklausomai nuo procesinės šalies, t.y. ieškovo, buvimo vietos. Būtent šį kriterijų šalys pasirinko kaip svarbiausią ir lemiamą, kreipiantis į teismą. Tokio šalių susitarimo turinys taip pat reiškia, kad bet koks vienos šalies bylos teisme iniciavimas negali įtakoti kitos šalių veiksmų, t.y. paneigti teisę kreiptis į teismą su ieškiniu pagal jo, kaip ieškovo, buvimo vietą. Tad aplinkybė, kad viena iš šalių kreipėsi į teismą su ieškiniu, negali apriboti kitos šalies teisių, nors ji ir galėtų pasinaudoti galimybe reikšti priešieškinį toje byloje. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymas neįpareigoja atsakovo reikšti savo reikalavimo priešieškinio forma. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Senjorų rezidencija“ pareikštas ieškinys savo esme yra priešieškinis, ir byla perduotina Panevėžio miesto apylinkės teismui, nes ieškovo reikalavimai keliami dėl iš tos pačios sutarties nuostatų vykdymo, ir tokiu būdu bus išvengta skirtingų faktinių aplinkybių konstatavimo.

Tiek Panevėžio miesto apylinkės teisme iškeltoje byloje, tiek UAB „Senjorų rezidencija“ Vilniaus apygardos teismui pareikšto ieškinio pagrindu iškeltoje byloje dalyvaujančiais bylose asmenimis, turinčiais teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir pan., be abejonės bus tiek UAB „Indastrus“, tiek UAB „Senjorų rezidencija“, tad mažai tikėtina situacija, kad teismai galėtų konstatuoti skirtingas faktines aplinkybes. Nors šalių reikalavimai ir keliami dėl tos pačios sutarties vykdymo, tačiau, kaip jau minėta, tai negali būti pagrindas apriboti šalies teisę, remiantis Sutartyje numatytu susitarimu dėl ginčų teismingumo, kreiptis atskiru ieškiniu į teismą. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla buvo iškelta pažeidžiant sutartinio teritorinio teismingumo taisykles.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių faktinių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, neteisingai taikė teismingumo taisykles reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti bylą pagal UAB „Senjorų rezidencija“ ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui (CPK 36 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio pirmąja dalimi, 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti.

Grąžinti bylą pagal UAB „Senjorų rezidencija“ ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėDonatas ŠernasVincas Verseckas