- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-10387-424/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02009-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- S. R., M. M., V. K., I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. R., M. M., V. K., I. M. pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina M. R. priėmė po S. R. mirties atsiradusį palikimą, kurį sudaro dalis sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto – žemės sklypo su jame esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama M. R.. Po mamos mirties 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjai kreipėsi į Lentvario m. notaro biuro notarę N. P. dėl palikimo pagal testamentą, patvirtintą 2013 m. gruodžio 10 d. Lentvario m. notaro biuro notarės N. Š., notarinio registro Nr. NS-2854, priėmimo. Po mamos mirties jos vardu liko registruotas 0.1180 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams tvarkantis palikimo priėmimo dokumentus paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas į visą pareiškėjų mamai priklausantį turtą negali būti išduotas, kadangi minėtą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu pareiškėjų mama įgijo santuokos metu su pareiškėjų tėvu S. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė ir kuriam pagal įstatymą priklausė ½ -oji dalis išvardinto turto. Papildomai nurodė, kad po sutuoktinio S. R. mirties pareiškėjų mama M. R. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau šį turtą pradėjo faktiškai valdyti, nes liko tame name gyventi, naudojosi visu turtu, rūpinosi jų stoviu, naudojosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Niekas kitas dėl S. R. palikimo priėmimo į notarą taip pat nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas dėl jo turėto turto niekam neišduotas. Minėtą aplinkybę patvirtina 2022 m. liepos 11 d. notarės N. P. išduotas liudijimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškėjų prašymą pareiškimui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Iš santuokos liudijimo matyti, kad S. R. ir M. R. (buvusi S.) (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką Kalesninkų Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo parapijoje.
Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad S. R. mirė (duomenys neskelbtini) asmuo mirė santuokoje su M. R.. S. R. mirties faktą patvirtina mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš testamentų registro išrašo matyti, kad S. R. mirties dienai testamentų nebuvo sudaręs. Iš 2022 m. liepos 11 d. Lentvario m. notarės N. P. liudijimo matyti, kad po S. R. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta.
Iš Nekilnojamo turto registro išrašų matyti, kad M. R. vardu registruotas 0.1180 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmąja eile pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldi palikėjo vaikai. CK 5.13 str. nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Nustatyti, kad M. R. po savo sutuoktinio – palikėjo S. R. mirties per CK 5.50 str. 3 d. nurodytą palikimo priėmimo laikotarpį nesikreipė į notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.
Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjų mama M. R. su sutuoktiniu S. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini) gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamą turtą - 0.1180 ha žemės sklypą, su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi M. R. ir palikėjas nuo 1953 metų buvo sudarę santuoką, minėtam turtui galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.
Faktinės pareiškime nurodytos aplinkybės bei prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, kad M. R. po sutuoktinio S. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi jį valdyti: po sutuoktinio mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ką patvirtina byloje pateikti įrodymai, kad palikėjų mama M. R. iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) (žr. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 19 d. M. R. testamentas).
Teismui pateikti įrodymai bei pareiškime nurodyti teiginiai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjų motina M. R. priėmė palikimą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), tame tarpe kartu jame esančius palikėjo S. R. paliktus kilnojamuosius namų apyvokos daiktus, minėtą turtą valdė ir rūpinosi juo kaip savu turtu.
Kitais būdais pareiškėjai negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.
Nustačius faktą, kad asmuo palikimą priėmė, teisme nesprendžiamas klausimas dėl konkretaus turto paveldėjimo, tai nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.