Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-263, kurio nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 6 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia — 2018 m. gruodžio 14 d., pabaiga — 2024 m. gegužės 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 1 metai 7 mėnesiai 11 dienų.

3. Skundžiamu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 58-263 nutarta netaikyti E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

3.1. Nutarime nurodyta, kad E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą (pirmą kartą atliko Nyderlanduose). E. B. slėpėsi nuo bausmės, todėl buvo išduotas Europos arešto orderis, kuriuo pagrindu jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir pargabentas į Lietuvą. E. B. padarytiems nusikaltimams (vagystė, prekyba žmonėmis) yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

3.2. E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. gruodžio 14 d. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2021 m. lapkričio 19 d. nėra duomenų, kad E. B. bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas 5 kartus, o baustas – 2. Nuteistasis 2021 m. gruodžio 10 d. iš lengvosios grupės grąžintas į paprastą grupę.

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 58-263 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. B. yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

8. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje numatytas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

9. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie E. B. kriminogeniniai veiksniai: statiniai veiksniai – trys teistumai, įsibrovimo elementas, buvo išduotas Europos Arešto orderis, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis, stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika; dinaminiai veiksniai – buvo pašalintas iš mokyklos, finansinio stabilumo trūkumas, lėšų valdymo įgūdžių stoka, ryšių sąsajos su nusikalstamumu, savęs vertinimo ypatumai, impulsyvumas, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka, tikslų siekimas nusikalstant, tam tikrų laipsniu išreikštos nuostatos palaikančios neteisėtą elgesį, negatyvios nuostatos priežiūros bei visuomenės narių atžvilgiu; apsauginiai veiksniai – formaliai patvirtino gyvenamąją vietą, formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę, patvirtino įsiskolinimų mokėjimą pagal savo atžvilgiu turimus vykdomuosius dokumentus, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, palaikantys santykiai su savo artimaisiais, motyvacija siekti asmeninių pokyčių, dalyvauti tikslinėse į kriminogeninių rizikos poreikių valdymą orientuotose priemonėse, būdingas neigiamas savo nusikalstamo elgesio vertinimas, šiuo metu išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje (a. b. I d., b. l. 115).

10. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą be kita ko svarbu įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Nėra abejonių, kad nuteistasis E. B. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės jau atliko (2021 m. rugpjūčio 8 d.), tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip pirmiau paminėta, lygtinis paleidimas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ar kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nepriskiriama žemai, bet jie daro akivaizdžią pažangą mažindami ją.

12. Be to nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenumatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

13. Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su komisijos nutarimu, nes jo nuomone jis yra neteisėtas, nepagrįstas, visiškai nemotyvuotas, jo prašymas dėl lygtinio paleidimo vertintas formaliai, neteisingai, šališkai. Tačiau, teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nurodyti pakankami, pagrįsti lygtinio paleidimo E. B. netaikymo argumentai, su kuriais sutikti nėra pagrindo. Komisija minėtame nutarime nurodė tiek teigiamai nuteistąjį apibūdinančius duomenis, tačiau nurodė ir jį neigiamus aspektus bei argumentavo kodėl priimtas nuteistajam nepalankus sprendimas, t. y. nurodė, jog E. B. slėpėsi nuo bausmės, buvo išduotas Europos arešto orderis, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Komisija taip pat nurodė, kad nors nuteistasis geba identifikuoti savo problemines sritis, linkęs analizuoti savo elgesio priežastis ir pasekmes, dalyvauja tikslinėje psichologo vykdomoje priemonėje, stebimi teigiami aspektai, tačiau atpažinimo, jų sprendimo bei pasekmių suvokimo aspektus galima sieti su jo praeityje įvykdytais nusikaltimais. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Su jo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus yra siekiami koreguoti tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba ir reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų. Taigi matyti, jog komisija įvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau įvertino ir neigiamus aspektus. Tai, kad komisija duomenis, reikšmingus lygtinio paleidimo klausimui vertino kitaip, nei jos vertina E. B., nerodo, kad komisija buvo šališka ir nuteistojo klausimą išsprendė neteisingai.

14. E. B. savo skunde nurodo teisinį reglamentavimą, nurodydamas, kad bausmės vykdymo paskirtis yra asmens resocializacija. Taip pat, kad jis atitinka formaliuosius reikalavimus. Savo skundą argumentavo tuo, kad nors jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau reikšmės turi ir daroma pažanga bei atkreipė dėmesį, jog jis nuteistas ne už smurtinius nusikaltimus, taip pat, kad atlieka bausmę už nusikaltimus, įvykdytus prieš 10 metų, o per tą laiką pasikeitė ir subrendo.

15. Teismas, sutinka su nuteistojo nuomonę, jog svarbu įvertinti paties nuteistojo asmenybę, jo pažangą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis 2019 m. balandžio 19 d. – 2019 m. gegužės 22 d. dirbo būdamas pataisos įstaigoje. 2019 m. gegužės 22 d. dirbo Valstybinėje įmonėje „Mūsų Amatai“ darbininku, vėliau, 2020 m. rugsėjo 8 d. šios įmonės direktoriaus įsakymu įdarbintas Pravieniškių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho darbininku, šiuo metu vykdo individualią veiklą. Nuo 2022 m. rugsėjo pradėjo mokytis baldžiaus profesijos. E. B. lygtinio paleidimo atveju alternatyvų darbo pasiūlymą. E. B. rodo motyvaciją keisti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo bei elgesio korekcijos priemones, demonstruoja darbinę motyvaciją.

16. Socialinio tyrimo išvados duomenimis 2019 m. balandžio 9 d. sudarytas E. B. individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 102-17 (a. b. I d., b. l. 112). Nuteistasis dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; 2019 m. dalyvavo projekto „Išgirsti. Suprasti. Keistis“ visuomenės nepakantumo korupcijai bei pilietiškumo ugdymo 4 val. trukmės mokymuose; 2020 m. rugpjūčio 27 d. sėkmingai baigė 13 valandų resocializacijos programą „Tėvystės įgalinimas laisvės atėmimo vietoje; nuo 2020 m. spalio iki lapkričio dalyvavo 24 val. teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“ užsiėmimuose; 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybių. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo baustas drausmine tvarka dėl fizinio smurto kito nuteistojo atžvilgiu; 2021 m. gruodžio 7 d. dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo“ tema; 2021 m. gruodžio 21 d. dalyvavo užsiėmime „Šios akimirkos jėga“; nuo 2019 m. dalyvauja sporto varžybose, viktorinose, užėmė ne vieną prizinę vietą; dalyvavo socialinių partnerių – psichologo A. K. grupinio darbo principu organizuojamuose užsiėmimuose smurto prevencijos tematika; 2022 m. balandžio 1 d. dalyvavo paskaitoje apie įsidarbinimo galimybes; sistemingai atlieka įvairaus pobūdžio neatlygintinus darbus; 2022 m. gegužės 6 d. dalyvavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistratūros studijų studentų atliekamame moksliniame tyrime „Skatinimo ir drausminimo analizė įkalinimo įstaigoje“; pradėjo mokytis.

17. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę buvo skatintas: 2019 m. spalio 4 d. už pozityvią veiklą (a. b., II d., b. l. 23); 2020 m. sausio 15 d. už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (a. b. II d., b. l. 27); 2020 m. spalio 12 d. už sėkmingai baigtą edukacinę resocializacijos programą (a. b. II d., b. l. 38); 2021 m. rugpjūčio 5 d. už stropų darbą; 2022 m. birželio 30 d. už nepriekaištingą elgesį (a. b. II d., b. l. 176). Taigi matyti, jog nuteistasis vykdo individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytoms priemonėm, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. B. deda pastangas elgtis tinkamai. Taip pat matyti, jog nuteistasis šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo šeimos bei artimųjų.

18. Visgi, įvertinus turimus duomenis, matyti, jog 2020 m. gruodžio 30 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliktas E. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. kovo 2 d. Vilniaus pataisos namuose taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. I d., b. l. 114). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu Nr. NN-521 nuteistasis perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisus namus, tačiau 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu E. B. grąžintas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, nes per vienerius metus buvo du kartus nubaustas bei jam paskirtos nuobaudos (a. b. I d., b. l. 113, II d. b. l. 140). Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus: 2021 m. rugsėjo 30 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus, nes kairės rankos kumščiu sudavė kitam nuteistajam (a. b. II d., b. l. 117); 2021 m. lapkričio 24 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus, nes išvykstant iš pataisos įstaigos, kratos metu rasti draudžiami daiktai (a. b. II d., b. l. 118). Kaip pirmiau minėta, nuteistasis nevengia dirbti, dirbo pataisos namuose, tačiau matyti, kad nereiškė didesnio noro mokytis, nes iš bylos duomenų matyti, kad bausmę atlikti pradėjo 2018 m. gruodžio 14 d., o norą mokytis išreiškė tik 2021 m. lapkričio 19 d. ir kadangi mokslo metai buvo prasidėję, mokytis pradėjo tik 2022 m. rugsėjį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. B. atsiduria situacijose, kuriose padidina pakartotinę riziką nusikalstai bei pastebimos gyvenimo stiliaus ypatumų sąsajos su nusikalstamumu. Taip pat nurodyta, kad galima teigti, jog E. B. būdingos tam tikro laipsnio nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, nepakankami gebėjimai priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, kas turi tiesiogines sąsajas su jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos raiška.

19. Taigi, nors nuteistasis nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už prieš 10 metų padarytus nusikaltimus ir yra subrendęs ir pasikeitęs, kad jis dirbo pataisos įstaigoje, pradėjo mokytis, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks elgesys negali būti vertintinas ypatingai, nes kiekvieno nuteistojo pareiga yra laikytis pataisos namų taisyklių, dirbti ir elgtis tinkamai. Tačiau taip pat svarbu ir tai, kad E. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą (pirmą kartą atliko užsienyje), šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Labai sunkų nusikaltimą padarė veikdamas organizuotoje grupėje, o apysunkį nusikaltimą – veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau nuosprendis iš karto nebuvo pradėtas vykdyti, nes nuteistasis pasislėpė nuo bausmės, dėl to jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kas visumoje neigiamai charakterizuoja patį E. B., atkleidžia didesnį jo pavojingumą visuomenei, o aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, turi būti vertintinos itin atidžiai. Iš socialinio tyrimo išvados bei paties nuteistojo skundo, kuriame nurodo, jog nusikaltimo metu buvo jaunas, nesubrendęs matyti, kad nuteistasis linkęs minimalizuoti savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Tai rodo, kad nuteistasis iki šiol kritiškai nevertina savo veiksmų, todėl manyti, kad šiuo atveju jo vertybės, požiūris yra pakankamai pakitę, kad jis yra pasirengęs laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, nėra pagrindo. Taip pat svarbu, jog komisija priimdama skundžiamą nutarimą, sprendimą priėmė vienbalsiai, nebuvo pateiktų atskirų nuomonių.

20. Sprendžiant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutą nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

21. Įvertinus pirmiau išdėstytą, visgi nėra pagrindo nuteistojo dedamų pastangų laikyti akivaizdžiai pakankamomis, jos nebuvo nuoseklios, būtent todėl nuteistasis, vykdydamas komisijos teikiamas rekomendacijas, gali įrodyti, kad šios pastangos nėra trumpalaikės bei turi toliau dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, dėti pastangas keisti savo elgesį.

22. Apibendrinus tai kas išdėstyta, matyti, kad nepaisant to, jog yra teigiami E. B. taisymosi pataisos namuose procesai, bet jie nėra pakankami, kad būtų skirtas lygtinis paleidimas, todėl jie dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. E. B. pataisos namuose privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, šiuo metu E. B. paskirtos bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl E. B. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-263, kuriame nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.