Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjoms A. R. ir E. K. bei jų atstovui adv. S. Alysui, suinteresuotam asmeniui A. B., neatvykus suinteresuoto asmens - Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ŠAVMI) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir E. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. B. ir ŠAVMI.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. B. ir S. B., būdami sutuoktiniais, 1992-06-04 iš valstybės nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini) Bute Pareiškėjos liko gyventi kaip R. P. B. šeimos narės.

1996-07-05 R. P. B. sudarė notaro patvirtintą testamentą, kuriuo visą jai privačios nuosavybės teise priklausančią minėto buto 1/2 dalį ir visą kitą turtą paliko lygiomis dalimis savo dukroms, t.y. Pareiškėjoms. 1996-07-27 R. P. B. mirė. 2002-08-08 notarė I. P. išdavė joms paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, pagal kurį kiekviena Pareiškėja įgijo nuosavybės teise po 1/4 dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini)

2001-11-14 mirė patėvis S. B. Jis testamento nepaliko. S. B. įpėdiniai iki šiol nėra išreiškę valios priimti jo palikimo. S. B. vaikų neturėjo, po R. P. B. mirties naujos santuokos nebesudarė. Paveldėjimo reikalus tvarkiusi velionio motina V. B. mirė 2009-09-23. Šiuo metu artimiausias palikėjo įstatyminis įpėdinis ketvirtos eilės brolis - A. B.

Po motinos R. P. B. ir patėvio S. B. mirties Pareiškėjos toliau gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), juo naudojasi kaip savininkės, prižiūri, tvarko, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Įsiskolinimų komunalininkams už butą nėra. Vienu metu antstolių kontora prie Šiaulių m. apylinkės teismo buvo areštavusi dalį buto, kuri buvo registruota S. B. vardu, tačiau Pareiškėjoms padengus skolas antstolė Vaiva Šimkienė 2006-11-23 patvarkymu areštą panaikino. Po S. B. mirties Pareiškėjos bute, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė tapetus, plyteles, grindis, langus, laukines bei vidines duris, santechnikos įrangą, elektros instaliaciją, virtuvėje įrengė integruotus baldus. Pareiškėjos sudarė sutartis su komunalininkais dėl komunalinių paslaugų tiekimo butui. Ginčo dėl šios buto dalies nėra. Niekas iki šios dienos nėra pareiškęs pretenzijų į minėtą turtą.

LR CK 4.68 straipsnyje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdąs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį aktas nustatomas teismo tvarka.

1/2 dalis buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), yra privačios nuosavybės teisės objektas. Valstybė šį turtą pagal pirkimo pardavimo 1992-06-04 sutartį perleido S. B. 1/2 dalis buto tebėra registruota S. B. vardu, tačiau minėtas savininkas mirė 2001-11-14 nelaimingo atsitikimo metu, o jo turto niekas nepaveldėjo. Kaip anksčiau minėta, Pareiškėjos bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1987 metų iki šiol, 1/2 dalis buto joms priklauso nuosavybės teise (po 1/4 dalį). Kitą 1/2 dalis buto po patėvio mirties 2001-11-14, kaip ir visą butą, Pareiškėjos valdo sąžiningai, betarpiškai, atvirai jau daugiau kaip 11 metų.

Suinteresuotu asmeniu į bylą pareiškėjos įtraukė Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip valstybės atstovę galinčią perimti bešeimininkį turtą. Suinteresuotu asmeniu į procesą taip pat įtrauktas Pareiškėjų patėvio S. B. brolis A. B.

1. Nustatyti, kad pareiškėja A. R., a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rūsiu buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)

2. Nustatyti, kad pareiškėja E. K. a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rūsiu buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)

3. Išreikalauti pažymą iš Šiaulių m. III - ojo notaro biuro, adresu Vytauto g. 127-3, Šiaulių m., apie tai, ar yra iškelta paveldėjimo byla į S. B., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2001-11-14, palikimą, ar kreipėsi asmenys su pareiškimais dėl S. B. palikimo priėmimo.

Pareiškėjos savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Suinteresuoto asmens ŠAVMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti įstaigos atstovui nedalyvaujant, prieštaravimo dėl pareiškėjų pareiškimo nepareiškė.

Papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pažymėta, kad LR CK 4.27 str. 2 d. nepaneigia galimybės, jog nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus. Ši nuostata skirta visiems atvejams, kai siekiama įregistruoti daikto valdymą, taip pat kai nėra tikslo įgyti daiktą įgyjamąja senatimi. Šioje normoje nustatyta galimybė registruoti valdymą viešajame registre reikalinga valdytojo teisių apsaugai, tačiau įgyjamoji senatis ir valdymas, kaip savarankiška teisė, yra atskiri teisiniai institutai, todėl valdymas nebūtinai turi būti siejamas su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu.

Teigė, jog išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai valdytojas siekia įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu, nepriklausomai nuo valdymo įregistravimo ar neįregistravimo, privalo būti nustatomos specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintos nuosavybės teisės įgijimo šiuo pagrindu sąlygos. Dėl to sisteminė valdymo ir įgyjamosios senaties institutus reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia teigti, kad taikant įgyjamąją senatį turėtų būti vadovaujamasi LR CK 4.22 str. 1 d. pateikiamais valdymo pagrindais ir specialiosiomis įgyjamąją senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (LR CK 4.68 - 4.71 str.). Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.

Teigė, kad VMI prie LR FM neprieštarauja, kad A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) būtų pripažintos nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į 1/2 dalį buto ir nustatyta, kad kiekvienai pareiškėjai priklauso po 1/4 dalį šio buto.

1. Dėl įgyjamos senaties turinčių faktų nustatymo pagal A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąją senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamos įgyjamąją senatimi esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet jį valdo kaip savą, t.y. įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo, o tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo yra pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą valdymo laiką asmeniui nėra žinoma apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.), nes teisėtumu laikomas valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, o neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daiktas valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas trunka ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.).

LR CK 4.47 str. 11 p. įgyjamąją senatį numato, kaip savarankišką nuosavybės teisės įgijimo būdą. Valdant daiktą, pareiškėjos šiuo atveju nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į dalį daikto iki sueinant terminui, numatytam LR CK 4.68 str. Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo matyti, kad daiktinės teisės į 1/2 dalį nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos velionio S. B. vardu, kuris mirė 2001-11-14 (10, 55-56 b.l.). Teisėta velionio S. B. palikimo įpėdine po jo mirties galėjo būti jo motina, kuri mirė 2009-09-23 (29 b.l.). Tačiau ji iki mirties visų veiksmų susijusių su palikimo priėmimu neatliko, todėl laikytina, kad ne tik palikimo nepriėmė, bet ir neišreiškė valios jį priimti, nors ir buvo pradėjusi tvarkyti su velionio sūnaus S. B. palikimo priėmimu susijusius dokumentus (27-28 b.l.). Po V. B. mirties teisę į atsiradusi palikimą galėjo įgyti velionio brolis A. B., tačiau ir jis neišreiškė valios priimti brolio palikimą. Be to galimas įpėdinis teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiškimą, kad atsisako brolio S. B. palikimo (CK 5.60 str.), o kiti įpėdiniai nei anksčiau, nei po nutarties apie pareiškėjų pareiškimo priėmimą nepateikė teismui prašymų dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis. Nors pagal galiojantį CK įpėdinis negali atsisakyti palikimo kitų asmenų naudai, tačiau pastarieji kaip jau minėta per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (CK 5. 50 str. 4d., 5.61 str.).

Dėl to laikytina, kad kitų pretendentų į daikto dalį irgi nėra. Kaip jau teismas yra nurodęs viešai paskelbus apie bylos iškėlimą, atsiliepimų (prašymų) dėl pareiškėjų pareiškimo negauta, todėl laikytina, kad kitų pretendentų reiškiančių savo teises į šį daiktą nėra (64-65 b.l.). LR CK 4.68 str. preziumuoja, kad įgyjamoji senatis yra tada, jei fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Teisme pareiškėjos prašė konstatuoti, kad yra visos CK 4.68- 4.71 str. numatytos sąlygos. Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjų, jų atstovo ir suinteresuoto asmens A. B. paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjos R. P. B. ir S. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi nuo 1987 m. liepos mėnesio, kuomet jų dabar velionei motinai R. P. B. buvo paskirtas butas iš valstybinio butų fondo. Šiame bute jos gyveno ne tik iki motinos R. P. B., bet ir iki patėvio S. B. mirties, o taip pat jame liko gyventi ir toliau. Nors pareiškėjų motinai mirus jos santuoka su jų patėviu nutrūko, tačiau jos tiek jam esant gyvam, tiek po jo mirties ir toliau prižiūrėjo visą butą, rūpinosi jo išlaikymu, tai yra jų valdymo teisė šiam daiktui, o tiksliau jo daliai nepasibaigė, nes jos turėjo galimybę ir toliau daryti poveikį šiam daiktui (buto daliai). Be to S. B., kaip buvęs pradinis šios daikto dalies savininkas ir valdytojas sutiko, kad visos su daikto valdymu susijusios teisės pereitų pareiškėjoms. Kaip patvirtino pareiškėjos ir jų atstovas, bei kaip nurodė suinteresuotas asmuo A. B., kad jo brolis visada pripažino pareiškėjų teisę į šią buto dalį. Tik pareiškėjos nuo patėvio mirties naudojosi ir valdė velioniui priklausančią buto dalį, tai yra jos šią buto dalį valdė ir valdo kaip savo iki šios dienos, prižiūri, remontuoja, moka komunalinius mokesčius. Tokiu būdu, konstatuotina, kad pareiškėjos valdymo teisę į butą įgijo sąžiningai ir jį valdo teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Teismui konstatavus šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjos įgyja atitinkamas nuosavybės teisės dalis į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Paskelbus apie tokios bylos iškėlimą iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas pareiškėjų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje yra nustatyta konkreti data, nuo kurios gali būti skaičiuojama įgyjamosios senaties termino pradžia, t.y. 2001 m. lapkričio 14 d., kada mirė šios buto dalies savininkas S. B. ir pareiškėjos tapo teisėtomis šios buto dalies valdytojomis. Todėl įgyjamosios senaties į nekilnojamąjį daiktą termino suėjimo diena laikoma 2012 m. lapkričio 14 d., t.y. nepertraukiamas dešimties metų laikotarpis. Dėl to, esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad yra pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėjos A. R. ir E. K. įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 1/2 dalį buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir joms asmeniškai priklauso po 1/2 dalį šio buto. Teismui pripažinus pareiškėjoms nuosavybės teisę į ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu viešame registre panaikintinas įrašas apie S. B. nuosavybės teises į šio buto 1/2 dalį. Atskirai pažymėtina, kad būdamos 1/2 dalies minėto buto valdytojomis, pareiškėjos nesudarė sąlygų, kurioms esant galėjo būti pradėtas išieškojimas iš šio turto pagal kreditorių, pvz. komunalinių paslaugų tiekėjo pretenzijas. Nurodyta aplinkybė sudaro teisinį pagrindą išvadai, jog jos nesiekė kitų būdu, kaip bendraturtės įgyti nuosavybės teisės į šią buto dalį.

Vadovaujantis LR CPK 260, 268, 270, 530- 533 str., LR CK 4.68- 4.71 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti, kad pareiškėja A. R., a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rūsiu buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)

2. Nustatyti, kad pareiškėja E. K. a/k (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/4 dalį nekilnojamojo daikto - trijų kambarių su rūsiu buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)

3. Panaikinti viešame registre įrašą apie S. B. (a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 1/2 dalį buto (u/n 2997-1007-2010:0048), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.