- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2S-113-357/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00635-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo V. B. ieškinį atsakovo L. B. atžvilgiu tenkino, priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo L. B. 3034,43 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2265,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui V. B. 18,00 Eur permokėto žyminio mokesčio. Priteisė Šiaulių apylinkės teismui 302,50 Eur vokiečių kalbos vertėjo išlaidų.
2. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 12 d. sprendimą pakeitė iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 3034,43 Eur (tris tūkstančius trisdešimt keturis eurus 43 centus), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 547,18 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 18 centų) bylinėjimosi išlaidų. Grąžinti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) permokėto žyminio mokesčio. Priteisti iš atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) Šiaulių apylinkės teismui vokiečių kalbos vertėjo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Šiaulių apylinkės teismo nurodytą sąskaitą. Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų 50 centų) Šiaulių apylinkės teismui vokiečių kalbos vertėjo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Šiaulių apylinkės teismo nurodytą sąskaitą. Bylą dėl 780,00 Eur ieškinio reikalavimų dalies nutraukti. Priteisti ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 386,40 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme“.
Šalies argumentai
3. Atsakovas L. B. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi prašymas buvo tenkintas iš dalies, iš atsakovo L. B. ieškovo V. B. naudai priteistų sumų sumokėjimas išdėstytas dalimis, nustatant, kad šias sumas, įskaitant palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovas L. B. ieškovui V. B. sumoka dalimis, mokant po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant nuo 2022 m. sausio mėnesio.
4. Ieškovas V. B. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodyta, kad atsakovas laiku nemokėjo periodinių 200 Eur sumų skolai padengti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas L. B. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad į mokėtinas periodines 200 Eur sumas įskaitė 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteistas 2022-04-21 nutartimi, taip pat pagal byloje Nr. e2-245-1029/2022 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintą, taikos sutartimi numatytą, atsakovo ir ieškovo motinos sutartą 373,06 Eur sumą, kurią už atsakovą ieškovui pervedė N. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi netenkino ieškovo V. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovo L. B. išlaidų advokatui iš ieškovo V. B. nepriteisė. Išaiškino atsakovui L. B., kad nepriklausomai nuo šalių tarpusavyje įskaitytų ar trečiųjų asmenų už atsakovą ieškovui pervestų sumų, atsakovas L. B. kiekvieną mėnesį turi mokėti ieškovui V. B. 200 Eur įmokas, kaip numatyta 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi.
7. Teismas nurodė, kad iš esmės yra teisūs tiek ieškovas, tiek atsakovas, kadangi situaciją galima vertinti abiejų asmenų naudai. Pažymėjo, kad iš vienos pusės 2021-12-21 nutartimi atsakovas įpareigotas mokėti ieškovui po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį, nenumatant jokių papildomų sąlygų dėl užskaitymų. Taigi, galima traktuoti, kad visos pašalinės sumos, susijusios su atsakovu, gautos ieškovo iš kitų asmenų arba jo užskaitytos, tik mažina bendrą skolos dydį, o atsakovas vis tiek turi mokėti periodines 200 Eur įmokas. Kita vertus, teismas įvertino, kad sudėjus atsakovo mokėtas sumas ir trečio asmens ieškovui sumokėtą sumą bei įskaitytą bylinėjimosi išlaidų sumą išeina, kad 200 Eur suma ieškovą vienaip ar kitaip pasiekė kiekvieną mėnesį. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog iki šios nutarties priėmimo atsakovas būtų vėlavęs mokėti kitas įmokas, nepateikta. Pažymėjo, kad byloje Nr. e2-245-1029/2022 2022-05-16 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, rezoliucinės dalies 5 punkte nėra aiškiai numatyta, ar 373,06 Eur suma mažinama bendra atsakovo skola, ar periodinės 200 Eur įmokos. Teismas sprendė, kad ginčo padėtis susidarė dėl skirtingo šalių traktavimo, kaip turi būti vykdomos tarpusavio prievolės bei kooperavimosi, bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimą trūkumo.
8. Teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad susidariusios faktinė situacija nebuvo numatyta ir dėl to nebuvo iš karto sureguliuota, siekiant ateityje išvengti analogiškų ginčų ir užtikrinti ne tik atsakovo teisę mokėti skolą dalimis, bet ir ieškovo teisę skolą kuo greičiau atgauti, nustatytina, kad nepriklausomai nuo įskaitytų ar trečiųjų asmenų už atsakovą ieškovui pervestų sumų, atsakovas kiekvieną mėnesį turi mokėti ieškovui 200 Eur įmokas, kaip jau numatyta 2021-12-21 nutartimi. Teismas šalis paliko prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, siekdamas šalių interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas L. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 302,00 Eur, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už šio atskirojo skundo parengimą – 181,50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas dėl ieškovo pateikto nepagrįsto prašymo yra patyręs šias bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 121,00 Eur už atsiliepimo į ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą parengimą ir 181,50 Eur už atskirojo skundo parengimą dėl 2022-09-20 Šiaulių apylinkės teismo nutarties panaikinimo, kuria buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tiek Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 20 d. nutartis, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis yra priimta atsakovo naudai, ką pripažįsta ir pats teismas. Tai pagal CPK 93 str. 1 d. atsakovui teismas turėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
9.2. Nėra nustatyta, kad atsakovo procesinis elgesys būtų netinkamas, ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio, ko negalima pasakyti apie ieškovo netinkamą procesinį elgesį, pirmiausia ieškovas pateikia prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodant visų motyvų, o gavus atsakovo atsiliepimus, savo prašymus papildo, juose nurodydamas naujus motyvus, kad pagrįsti pateiktą prašymą.
9.3. Teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 4 d. ir tuo pagrindu atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priėmė nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
10. Ieškovas V. B. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Laikant, kad procesinis neaiškumas galėjo kilti dėl abiejų šalių kaltės, nėra logiška reikalauti ir priteisti išlaidas iš vienos šalies, tuo pačiu vertinant, kad didinamos išlaidos ir taip jau išieškomos sumos, kurią priklauso atsakovui sumokėti ieškovui. Atsakovas neigia tik formalius pagrindus, tačiau nepateikė duomenų, jog išties visuomet laiku ir tinkamai vykdė teismo sprendimą bei kad akivaizdžiai siekė atsiskaityti su ieškovu, nepiktnaudžiaujant teismo sprendimu.
10.2. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, esamu atveju teisingiausia šalis palikti prie savo patirtų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šalis palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų byloje nepaskirstyti. Atsakovas atskiruoju skundu prašo iš ieškovo priteisti visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
13. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas.
14. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
15. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
16. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio.
17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-188-403/2020).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo gindamas savo galimai pažeistas teises. Šiuo atveju vien kreipimasis į teismą, kitai šaliai vertinant tokius reikalavimus kaip nepagrįstus, savaime nesudaro pagrindo tokio kreipimosi į teismą vertinti kaip galimo piktnaudžiavimo. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, jog konkretus šalių elgesys proceso metu gali būti reikšmingas, be kita ko, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-406/2021).
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys, t. y, tiek ieškovas, tiek atsakovas, skirtingai vertina 2022 m. gegužės 16 d. nutarties vykdymo sąlygas. 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi iš esmės yra išaiškinta nutartis, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas ir skundžiama nutartis pripažintina, kaip priimta abiejų šalių naudai. 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovas įpareigotas mokėti ieškovui po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį, nenumatant jokių papildomų sąlygų dėl užskaitymų, todėl galima vertinti, kad visos papildomai sumokėtos sumos atsakovo prievolei padengti, gautos ieškovo iš kitų asmenų arba jo užskaitytos, mažina bendrą skolos dydį, o atsakovas kas mėnesį turi mokėti periodines 200 Eur įmokas, nebent tretieji asmenys mokėjimo dokumentuose nurodytų paskirtį (kad mokama suma už periodinę įmoką ar jos dalį). Ieškovo kreipimasis dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo pagrįstas, kita vertus, susumavus atsakovo mokėtas sumas ir trečio asmens ieškovui sumokėtą sumą bei įskaitytą bylinėjimosi išlaidų sumą matyti, kad 200 Eur suma ieškovą vienaip ar kitaip pasiekė kiekvieną mėnesį. Taigi, nagrinėjamu atveju šalys skirtingai vertino taikos sutarties sąlygą, toks skirtingas vertinimas yra nulemtas to, kad byloje Nr. e2-245-1029/2022 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, rezoliucinės dalies 5 punkte nėra aiškiai numatyta, ar 373,06 Eur suma mažinama bendra atsakovo skola, ar periodinės 200 Eur įmokos.
20. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad taikos sutarties nuostata nulėmė skirtingą šalių vertinimą, dėl ko jas abi galima laikyti teisiomis, per mažiau nei metus laiko du kartus įvyko ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kas įvyko daugiau dėl atsakovo nei ieškovo veiksmų vykdant sprendimą, dėl ko teismas pagrįstai užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., atsakovo bylinėjimosi išlaidų neatlygintino.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jo naudai nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.