Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-01-11 · Civilinė byla Nr. e2-893-797/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
e2-893-797/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04510-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Atsakovas
V. M.
Trečiasis asmuo
V. M.
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-893-797/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04510-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.3;3.2.3.2;3.2.7.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. M. ir trečiojo asmens V. M. pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui V. M. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. M. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės 0,0024 ha ploto dalį, esančią už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietrytinės ribos, pašalinant įrengtus: tvorą, atraminę sienutę, šuns voljerą, esančius 2019 m. birželio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-134-(14.31.73.) 2 priedo situacijos schemoje nurodytoje vietoje (Tvoros taškų koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą, taip, kad žemė būtų tinkama naudoti. Ieškovė prašė, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento, priimti sprendimą už akių. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuris buvo priimtas. Teismas nutartimi nustatė, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui tripliko, ieškovei prašant, 2021-11-05 teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė įpareigoti atsakovą V. M. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės 0,0024 ha ploto dalį, esančią už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietrytinės ribos, pašalinant įrengtus: tvorą, atraminę sienutę, šuns voljerą, esančius 2019 m. birželio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-134-(14.31.73.) 2 priedo situacijos schemoje nurodytoje vietoje (Tvoros taškų koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą, taip, kad žemė būtų tinkama naudoti bei priteisti iš atsakovo V. M. valstybei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas), kuriuo prašo priimtą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, jog šiame procese elgėsi sąžiningai ir, gavęs ieškinį su reikalavimu pateikti atsiliepimą į jį, laiku pateikė argumentuotą atsiliepimą, kuriame pateikė pirminius (bet ne visus) teisinius argumentus ir tikėjosi teismo posėdžiuose išdėstyti išplėstinę teisinę poziciją. Tačiau teismas tokią galimybę iš jo, kaip proceso šalies, atėmė dėl visiškai nepateisinamos ir formalios priežasties, neva, jis nepateikė tripliko. Jis nepateikė tripliko, nes ieškovės dublikas yra absoliučiai be jokio teisinio-faktinio argumento, dėl kurio jis būtų galėjęs rašyti bet kokį atsikirtimą jį neigdamas. Nei argumentų, nei naujų faktinių aplinkybių, nei motyvų nėra visiškai. Atsakovas nurodo, jog į „tokį“ dubliką nebuvo jokios prasmės, poreikio ir net teorinės galimybės rašyti tripliko su jo atsikirtimais „į niekų“, į „jokių argumentų nebuvimą“. Nesutinka su tokiu formaliu ir nesąžiningu teismo vertinimu, kad jis privalėjo kreiptis į advokatą, patirti papildomas finansines išlaidas tik tam, kad advokatas parašytų teismui vieno sakinio tripliką, jog „ieškovas nepateikia jokių naujų argumentų ar atsikirtimų, todėl aš neturiu ką komentuoti“. Jis išreiškė lygiai tokią pačią savo teisinę poziciją ir tylėdamas, t. y. nepateikdamas beprasmio tripliko. Teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes jis aiškiai nesutiko su ieškovės ieškiniu, buvo aktyvus, nes ginčijo ieškinį, pateikė atsiliepimą į ieškinį, teikė preliminarius savo teisinius argumentus, aiškiai išreiškė savo teisinę poziciją, kad byloje norės dalyvauti betarpiškai ir naudotis procesinėmis teisėmis. Ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, t. y. asmeniui, neturinčiam suinteresuotumo šia byla ir nesančiam ginčo turto savininku, todėl teismo sprendimas jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas, nes jis nėra turto, kurį teismas prašo sunaikinti savininkas. Jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo procese ir pateikti teismui savo argumentus, todėl faktiškai šiame procese nebuvo užtikrinta jo konstitucinė teisė būti išklausytam teisme.

3. Trečiasis asmuo V. M. taip pat pateikė teismui pareiškimą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas), nors teismas buvo nurodęs, kad jo atžvilgiu nėra priimto teismo sprendimo, tačiau ir jo pateikto pareiškimo matyti, jog jis siekia, kad toks sprendimas būtų priimtas. Trečiasis asmuo prašo priimtą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad jam apie pradėtą teismo procesą nebuvo žinoma nei teismui pradėjus bylą, nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui priimant teismo sprendimą. Nėra gavęs iš teismo jokių procesinių dokumentų šioje byloje, apie bylos iškėlimą, jos nagrinėjimą, jam nebuvo nieko žinoma, todėl jo teisės šiame procese buvo aiškiai pažeistos. Jis gyvena kaimo sodyboje, o ne mieste, todėl nėra jokio dokumento su jo parašu, patvirtinančiu teismo siųstų dokumentų įteikimą jam asmeniškai. Jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti teismo procese ir pateikti teismui savo argumentus, todėl šiame procese nebuvo užtikrinta jo konstitucinė teisė būti išklausytam teisme. Ne atsakovas, o jis yra tikrasis ir vienintelis (kartu su sutuoktine) žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto - pastatų, kiemo statinių ir pan., esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Teismas savo sprendimu, priimtu jo neinformavus, be jo dalyvavimo šiame procese (jam net nepateikus savo atsiliepimo byloje) įpareigojo ne jį - tikrąjį žemės sklypo ir statinių savininką, o jo sūnų, neturintį nieko bendro su jo turtu, atlaisvinti valstybinės žemės dalį ir pašalinti įrengtus: tvorą, atraminę sienutę, šuns voljerą ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą taip, kad žemė būtų tinkama naudoti. Ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui. Toks teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas ir neteisėtas, bet ir negali būti įvykdytas, nes jis, kaip teisėtas žemės sklypo ir visų statinių jame savininkas, neleis V. M. atlikti jokių veiksmų su jo turtu, įskaitant jo išardymą, naikinimą ar pan.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai. Visiškai nesuprantami, nelogiški atsakovo atstovo, kaip kvalifikuoto teisininko - advokato pasvarstymai, teigiant, kad procesinio dokumento teismui nepateikimas, turėtų būti pripažintinas formalia priežastimi. Atsakovas (jo atstovas), nevykdydamas teismo įpareigojimo ir nepateikdamas teismui parengiamojo procesinio dokumento per teismo nustatytą terminą, elgiasi neatsakingai, o nesant bei negalint pateikti įrodymų, kurie patvirtintų svarbių priežasčių, aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti ar sąlygoti procesinį dokumentą pateikti laiku, savo elgesį siekia pateisinti vertindamas ieškovo pateiktą dubliką. Atsakovo atstovo pateikti argumentai nurodyti pareiškime dėl nurodytų motyvų neturėtų būti pripažinti pagrįstais. Nėra visiškai jokių objektyvių, o taip pat svarbių priežasčių, sudarančių teisiškai pagrįstas prielaidas tokį pareiškimą tenkinti. Būtent atsakovas ir turi būti atsakingas už savo netinkamus, teisei priešingus veiksmus, ir po šių veiksmų kilusias pasekmes. Administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovas, įvykdęs teisei priešingą veiką, padaryto nusižengimo neginčijo ir pripažino, kad jis pats statė tvorą atraminę sienutę, šuns voljerą už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietrytinės ribos. Administracinio nusižengimo byloje teikdamas paaiškinimus V. M. padaryto nusižengimo neginčijo ir nurodė, kad savavališkai užimtą valstybinę žemę įsipareigoja atlaisvinti. Atsakovas ir trečiasis asmuo yra vienas kitam artimi asmenys. Tvoros ir kitų statinių įrengimas turėjo būti vykdomas žinant ir suprantant pastatų savininkui V. M., o argumentai, kad būtent turto priklausomybė šiuo metu trukdo pašalinti teisei priešingos veikos padarinius yra tik atsakovo ir trečiojo asmens patikinimai, siekiant išvengti civilinės atsakomybės - pašalinti administracinio nusižengimo padarinius. Nurodytų sąlygų, kurioms esant būtų galima teismo priimtą sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą nėra, todėl prašo pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

5. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią procesui vilkinti, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, kt. atvejais, o kita šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi.

6. Ieškinį pagrindus įrodymais, teismui buvo suteikta teisė priimti sprendimą už akių ir, atlikus formalų įrodymų tyrimą, ieškinį tenkinti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau - NŽT) specialistai 2019 m. birželio 13 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir 2019 m. birželio 17 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-134-(14.31.73.). Buvo nustatyta, kad yra užimtas ir naudojamas su nurodytu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis, už žemės sklypo ribos pietrytinėje pusėje esantis 0,0024 ha valstybinės žemės plotas. Už privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, valstybinėje žemėje yra įrengta tvora, atraminė sienutė, šuns voljeras, trinkelės, esantys Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-134-(14.31.73.) 2 priedo situacijos schemoje nurodytoje vietoje. Situacijos schemoje pažymėta, kad 0,0004 ha dalis šio ploto patenka į inžinerinį statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tvoros taškų koordinatės: (duomenys neskelbtini).

7. Teismas, atsakovui per nustatytą terminą nepateikus tripliko į dubliką, priėmė sprendimą už akių, kuriuo nusprendė įpareigoti atsakovą V. M. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės 0,0024 ha ploto dalį, esančią už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietrytinės ribos, pašalinant įrengtus: tvorą, atraminę sienutę, šuns voljerą, esančius 2019 m. birželio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-134-(14.31.73.) 2 priedo situacijos schemoje nurodytoje vietoje (Tvoros taškų koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą, taip, kad žemė būtų tinkama naudoti; priteisti iš atsakovo V. M. valstybei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Pareiškime nurodo, jog jis šiame civiliniame procese elgėsi sąžiningai, t. y. aiškiai nesutiko su ieškovės ieškiniu, buvo byloje aktyvus, ginčijo ieškinį, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, teikė preliminarius savo teisinius argumentus, aiškiai išreiškė savo teisinę poziciją, kad byloje norės dalyvauti betarpiškai ir naudotis procesinėmis teisėmis. Ieškovės dublikas yra absoliučiai be jokio teisinio - faktinio argumento, dėl kurio jis būtų galėjęs rašyti bet kokį atsikirtimą jį neigdamas. Dublike nėra nei argumentų, nei naujų faktinių aplinkybių, nei motyvų. Į tokį dubliką nebuvo jokios prasmės, poreikio ir net teorinės galimybės rašyti tripliko.

9. Išnagrinėjęs atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl tripliko nepateikimo, teismas sprendžia, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o, įteikus procesinius dokumentus, atsakovas tripliko nepateikė, svarbių priežasčių, dėl kurių triplikas nebuvo pateiktas, jis neįrodė ir teismas jų nenustatė (CPK 178, 185, 288 str.).

10. Trečiasis asmuo teigia, kad jam apie pradėtą teismo procesą nebuvo žinoma nei teismui pradėjus bylą, nei bylos nagrinėjimo metu, nei teismui priimant teismo sprendimą. Nėra gavęs iš teismo jokių procesinių dokumentų šioje byloje, apie bylos iškėlimą, jos nagrinėjimą jam nebuvo nieko žinoma, todėl jo teisės šiame procese buvo aiškiai pažeistos. Teikia pareiškimą, nors teismas išaiškino, kad jo atžvilgiu sprendimas nėra priimtas, bet po trūkumų šalinimo termino nustatymo, jis pareiškimo neatsiėmė, primokėjo valstybei trūkstamą žyminį mokestį, todėl teismas priėmė nagrinėti abu pareiškimus.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame numatyta trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimą, įteikti trečiojo asmens sūnui atsakovui V. M. pagal Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti dokumentų įteikimo pažyma (b. l. 41). CPK 123 straipsnio 5 dalis numato, kad jei procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Taip pat trečiajam asmeniui buvo siunčiami bei įteikti ir kiti procesiniai dokumentai: teismo nutartys, atsiliepimai, sprendimas už akių ir kt. Atsakovas nepateikė teismui prašymo ir negrąžino trečiajam asmeniui skirtų procesinių dokumentų teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiasis asmuo pareiškime savo gyvenamąja vieta nurodo tą patį adresą – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ir buvo siunčiami ir buvo tinkamai įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, tačiau atsiliepimo jis nepateikė. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens teiginiai, kad jam apie procesą nebuvo žinoma, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 str.).

12. Sprendimo už akių priėmimo galimybė taip pat derintina ir su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.). Dėl šios priežasties įstatymas numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, ar būtų pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.).

13. Atsakovas nurodo, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, t. y. asmeniui neturinčiam suinteresuotumo šia byla ir nesančiam ginčo turto savininku, todėl teismo sprendimas jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas, nes jis nėra turto, kurį teismas prašo sunaikinti savininkas. Trečiasis asmuo taip pat teigia, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, nes ne atsakovas, o jis yra tikrasis ir vienintelis (kartu su sutuoktine) žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto - pastatų, kiemo statinių ir pan., adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

14. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2019-08-07 V. M. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-576-2019, kuriuo jam pasiūlyta sumokėti 150 Eur baudą. Atsakovas padaryto administracinio nusižengimo neginčijo ir įsipareigojo iki 2019-12-31 atlaisvinti valstybinę žemę. Iš V. M. paaiškinimo matyti, jog nors nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. M., tačiau jis taip pat ten gyvena, ir pripažino, kad tvorą, šuns voljerą, trinkeles, patenkančius į valstybinę žemę, įrengė jis - atsakovas. Atsakovas 2019-08-07 paaiškinime nurodė, jog su pažeidimu sutinka ir pripažįsta, įsipareigoja atlaisvinti žemę iki 2019-12-31. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendė ir nurodė sprendime už akių, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, o tą aplinkybę paneigiančių įrodymų nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė (CPK 45, 178, 182, 187 str.).

15. Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybės apie tai, kad žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, o valstybinę žemę užėmė atsakovas V. M., buvo žinomos ir priimant sprendimą už akių. 2019-08-07 byloje pateiktas 2019-08-07 paaiškinimas patvirtina, jog atsakovas nurodo, kad nors nuosavybės teise nekilnojamasis turtas priklauso V. M., tačiau jis taip pat gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kad tvora, voljeras, trinkelės, patenkančios į valstybinę žemę, buvo sudėti jo, o ne bendrasavininko. Savo tokį elgesį paaiškinime pateisino ta aplinkybe, kad ir daugelio kitų sklypų savininkai yra šiek tiek perkėlę savo tvoras į priekį. Atsakovas paaiškinime nurodė, jog su pažeidimu sutinka ir jį pripažįsta (19 b. l.). Šie duomenys buvo pateikti su ieškiniu, kas ir buvo pagrindas spręsti, jog dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą, priimant sprendimą už akių, yra atsakingas atsakovas. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui ir jis neleis atsakovui V. M. atlikti jokių veiksmų su jo turtu, įskaitant jo išardymą, naikinimą ar pan., nėra svarbi, kadangi su pareiškimais nepateikti įrodymai, kad statiniai, pastatyti valstybinėje žemėje, buvo trečiojo asmens nuosavybė. Atsakovas pripažino, jog valstybinėje žemėje pastatyti statiniai yra jo, o pažeidimas yra padarytas valstybinėje žemėje, todėl nėra reikalingas trečiojo asmens leidimas griauti ne jo žemėje esančius kito asmens statinius ir tai nepažeidžia trečiojo asmens teisių (CPK 178, 185 str.).

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog sprendimas už akių buvo priimtas pagrįstai. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami įrodymai, galintys lemti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, net jeigu ir būtų nustatyta, jog atsakovas nepateikė tripliko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, ko šiuo atveju teismas nenustatė, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų (CPK 178, 185 str.).

17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė tripliko į dubliką ir su pareiškimais nebuvo pateikta naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atsakovo ir trečiojo asmens pareiškimai dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintini (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 290-292 straipsniais, teismas

nutarė:

netenkinti atsakovo V. M., trečiojo asmens V. M. pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmus.

Teisėja Edita Kavaliauskienė