- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- AS-143-209-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Viktauga“
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Viktauga“ dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo R. J. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Viktauga“ 2007 m. lapkričio 5 d. išduoto statybos leidimo Nr. 45.400 panaikinimo.
Pareiškėjas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu prašė įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimui L. J. (po mirties) žemės sklypą pagal teismui pateiktą ginčo teritorijos schemą, pažymėtą indeksu Nr. 2.
Panevėžio apygardos administracinis teismas (teisėjų kolegijos pirmininkė) 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu informavo pareiškėją, kad tikslinti skundo dalyką galima, kai reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Nuosavybės teisių atkūrimas ir statybos leidimo panaikinimas niekaip tarpusavyje nesusiję reikalavimai. Pareikštas prašymas yra atskiras skundas, kurį pareiškėjas gali ir turi teisę pateikti teismui atskirai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. protokolinės nutarties.
Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo prašymą dėl skundo dalyko patikslinimo (papildymo). Teigė, jog tiek reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Turi teisę papildyti skundą, kad būtų tinkamai apgintos jo teisės ir teisėti interesai.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 134 str.).
Teismas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio protokole pateikto išaiškinimo pareiškėjui. ABTĮ nuostatos nenumato atskirųjų skundų teikimo dėl teismo posėdžio protokole pateiktų išaiškinimų bei protokolinių nutarčių. Teismas pažymėjo, jog 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje buvo nutarta patenkinti pareiškėjo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, nes į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo advokatas. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl skundo dalyko pakeitimo, pirmininkaujanti paaiškino jam, kada ir kokiu būdu galima tikslinti ar keisti skundo dalyką. Teisėjų kolegija jokios nutarties – nei protokolinės, nei rašytinės – teismo posėdžio metu nepriėmė. Klausimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo keisti skundo dalyką neišspręstas, paaiškinus pareiškėjui galimybes dėl skundo dalyko pakeitimo ir suteikiant jam galimybę šį klausimą apsvarstyti su jam atstovaujančiu advokatu. Pareiškėjui neatimta galimybė keisti skundo dalyką ar jį tikslinti, tinkamai įforminus prašymą kitame teismo posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atskirasis skundas nepriimtinas, nesant jokios teismo nutarties, kurią būtų galima skųsti ABTĮ pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas atskirąjį skundą gavo 2010 m. gruodžio 15 d., o nutartį dėl jo priėmė 2010 m. gruodžio 23 d., pažeisdamas ABTĮ 150 straipsnio 1 dalį.
2. Teismas 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundo patikslinimą (papildymą). Iš teismo posėdžio protokolo yra aiškūs faktai, kad 2010 m. gruodžio 8 d. teismui nustatyta tvarka buvo pateiktas skundo papildymas, įgyvendinant ABTĮ 52, 53 straipsniuose įtvirtintą teisę, ir kad 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija žodžiu (be rašytinės nutarties) nutarė nepriimti nagrinėti skundo papildymo. Teisėjų kolegija priėmė procesinį sprendimą, kuris apibrėžtas ABTĮ 83 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Teismas nesivadovavo ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
3. 2010 m. gruodžio 8 d. posėdyje pateikė prašymus tiek atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato nedalyvavimo, tiek papildyti skundą. Teismas pažeidė ABTĮ 82 straipsnio 5 dalį, neišspręsdamas prašymo dėl skundo papildymo, kuris nėra įstatymo susietas su pareiga tokį papildymą suderinti su šalies atstovu. Teismo pateiktas aiškinimas neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 105 straipsnis, reglamentuojantis nutarties priėmimą, nustato, kad pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kurių byla neišsprendžia iš esmės, priima nutartis (1 d.); teismas priima nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas pasirašo visi posėdyje dalyvavę teisėjai (2 d.); išsprendęs nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje, neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą (3 d.); priimtos nutartys perskaitomos balsu (4 d.).
Apeliacinio nagrinėjimo objektas gali būti neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis (ABTĮ 149 str.).
Atsižvelgus į šias nuostatas, iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nepriėmė jokios nutarties dėl pareiškėjo prašymo patikslinti (papildyti) skundo dalyką, kuri galėtų būti apeliacinio nagrinėjimo objektu (teismo posėdžio protokole užfiksuotas teisėjų kolegijos pirmininkės išaiškinimas pareiškėjui) (T 2, b. l. 30–31). Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo atskirojo skundo, nesant teismo nutarties, kurią būtų galima skųsti ABTĮ pagrindu. Pareiškėjo manymu, teismo padaryti procesiniai pažeidimai 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi (ABTĮ 148 str.), procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pavėluotas pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimas nebuvo esminis pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas.
Taigi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.