Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė, bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje susipažino su gauta baudžiamąja byla Nr. 1-292-926/2021 ir kaltinamojo L. J. gynėjo advokato Karolio Ušinsko prašymu perduoti baudžiamąją bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje, pagal Kauno apygardos prokuratūros 3-čiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, L. J. (toliau – L. J.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

L. J. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2016 m. spalio 6 d., būdamas UAB ,,I. K.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pasisavino jo žinioje buvusį UAB ,,I. K.“ turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. būdamas atskaitingas asmuo, kaip avansą ūkio išlaidoms, iš bendrovės kasos, buvusios adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gavo 5 576,25 eurų grynųjų pinigų, iš AB DNB banke esančios bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekių knygele 2014 m. liepos 8 d. AB DNB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 11 d. AB DNB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 10 d. AB DNB (duomenys neskelbtini) klientų konsultavimo centre, adresu (duomenys neskelbtini), bei iš AB DNB banke esančios bendrovės kortelinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele įvairiuose bankomatuose išgrynino viso 9 814,29 eurų, tai yra iš bendrovės kasos ir bendrovės sąskaitų viso gavo 15 390,54 eurų bendrovės grynųjų pinigų ūkio išlaidoms, iš jų išlaidoms už nupirktas prekes ir paslaugas panaudojo 9 918,26 eurų, o likusių 5 472,28 eurų bendrovės grynųjų pinigų į bendrovės kasą, sąskaitas negrąžino, bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą UAB ,,I. K.“ veikloje, 2016 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismui paskelbus bankrotą, gautų pinigų paskirtam bankroto administratoriui neperdavė. Tokiu būdu L. J., laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2016 m. spalio 6 d. pasisavino – paėmė jo žinioje buvusį UAB ,,I. K.“ turtą – 5 472,28 eurų.

Be to, L. J. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2016 m. spalio 6 d., būdamas UAB ,,I. K.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pasisavino buvusį jo žinioje UAB ,,I. K.“ turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. sausio 13 d., turėdamas teisę naudoti UAB ,,I. K.“ atsiskaitomojoje AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias bendrovės pinigines lėšas, per trylika kartų įvairiuose bankomatuose išgrynino 4 620 eurų, o būtent: 2015 m. gruodžio 8 d. AB SEB bankomate Nr. ATM214, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 50 eurų; 2015 m. gruodžio 8 d. AB SEB bankomate Nr. ATM194, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 350 eurų; 2015 m. gruodžio 10 d. AB SEB bankomate Nr. ATM194, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 200 eurų; 2015 m. gruodžio 15 d. AB SEB bankomate Nr. ATM214, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 40 eurų; 2015 m. gruodžio 26 d. AB DNB bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išėmė 1400 eurų; 2015 m. gruodžio 26 d. AB DNB bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 400 eurų; 2015 m. gruodžio 28 d. AB DNB bankomate Nr. DNB5008, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 180 eurų; 2015 m. gruodžio 29 d. AB SEB bankomate Nr. ATM214, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išėmė 1000 eurų; 2015 m. gruodžio 29 d. AB DNB bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 500 eurų; 2016 m. sausio 5 d. AB SEB bankomate Nr. ATM214, esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 300 eurų; 2016 m. sausio 13 d. B DNB bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išėmė 200 eurų; tai yra viso bankomatuose išgrynino 4620 eurų, iš jų dalį – 1505,05 eurų, panaudojo darbo užmokesčio išmokėjimui, o likusių pinigų – 3114,95 eurų, į bendrovės kasą ar sąskaitas negrąžino, bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą UAB ,,I. K.“ veikloje ir 2016 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismui paskelbus bankrotą šių pinigų neperdavė paskirtam bankroto administratoriui. Tokiu būdu L. J., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. spalio 6 d. pasisavino – paėmė jo žinioje buvusį UAB ,,I. K.“ turtą – 3114,95 eurų.

Be to, L. J. kaltinamas pagal BK183 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2016 m. spalio 6 d., būdamas UAB ,,I. K.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, faktiškai vykdydamas kasininko pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB ,,I. K.“ turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. spalio 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atlikdamas kasininko funkcijas, iš kasos, buvusios adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų paėmė 20 733,73 eurų grynųjų pinigų, iš jų darbo užmokesčiui panaudojo 3 368,03 eurų, o likusių 17 365,70 eurų grynųjų pinigų į bendrovės kasą ar sąskaitas negrąžino, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą UAB ,,I. K.“ veikloje ir 2016 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismui paskelbus bankrotą šių pinigų neperdavė paskirtam bankroto administratoriui. Tokiu būdu L. J., laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2016 m. spalio 6 d. pasisavino – paėmė jo žinioje buvusį UAB ,,I. K.“ didelės vertės turtą – 17 365,70 eurų.

Be to, L. J. kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB ,,I. K.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio 1 dakį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. spalio 6 d., aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. sausio 31 d. iš UAB ,,I. K.“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele per trylika kartų įvairiuose bankomatuose išimti grynieji pinigai – 4 620 eurų būtų įregistruoti, t. y. kasos knygoje arba į avanso apyskaitą ir į atskaitingo asmens skolų apskaitos registrą neįrašė 4 620 eurų, dėl to negalima nustatyti, kur buvo panaudoti 4 620 eurai. Tokiais veiksmais L. J. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“; 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,I. K.“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. spalio 6 d. (bankroto iškėlimo dienos).

Byloje surašytame kaltinimajame akte nurodyta, kad ši baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 224 – 227 straipsniais, teisminga Kauno apygardos teismui.

2021 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas kaltinamojo L. J. gynėjo advokato Karolio Ušinsko prašymas kaltinamojo L. J. baudžiamąją bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Prašymo duomenimis, L. J. Kauno apskrityje nėra atlikęs jokių nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai gyvena Vilniaus apskrityje. Vienintelis faktorius siejantis šią baudžiamąją bylą su (duomenys neskelbtini) miestu – tai UAB „I.“ buveinės adresas, tačiau šis juridinis asmuo šiuo metu jau yra išregistruotas ir likviduotas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. J. gynėjo advokato K. Ušinsko prašymas tenkinamas, baudžiamoji byla pagal teismingumą perduodama Vilniaus apygardos teismui.

Kaip nustatyta BPK 226 straipsnio 1 dalyje, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas.

BK 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (esant formaliai nusikaltimo sudėčiai), arba vieta, kurioje atsirado įstatymo numatyti padariniai (esant materialiai nusikaltimo sudėčiai). Tačiau, asmeniui inkriminuojant kelias nusikalstamas veikas (kaip ir šioje Kauno apygardos teismui nagrinėti perduotoje baudžiamojoje byloje), taikomos BPK 227 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teismingumo nustatymo taisyklės, pagal kurias, jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padaryta vienodas nusikalstamų veikų skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika. Lietuvos apeliacinis teismas, BPK 230 straipsnio tvarka nagrinėdamas teismų ginčus dėl baudžiamųjų bylų teismingumo, yra pažymėjęs, kad nustatant baudžiamosios bylos, kurioje asmenys kaltinami kelių nusikalstamų veikų padarymu teismingumą, tam tikrais atvejais gali būti atsižvelgiama ne į visų, bet tik į pagrindinių nusikalstamų veikų, kurios ir sudaro pareikštų kaltinimų esmę ir dėl to apsprendžia bylos teritorinį teismingumą, padarymo vietą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1T-2-453/2019).

Šioje baudžiamojoje byloje L. J. kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu. Jis iš UAB „I.“, kurios buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini), kasos, be kita ko, buvusios Vilniaus apygardos teismo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), gavo 5576,25 eurų grynųjų pinigų, juos išsigrynino skirtingose Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančiose vietose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančiuose banko padaliniuose, dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą įmonės veikloje nepateikė, tokiu būdu pasisavindamas UAB „I.“ pinigines lėšas (BK 183 straipsnio 1 dalis). Be to, jis per trylika kartų įvairiuose bankomatuose, priklausančiuose Vilniaus apygardos teismo teritorijai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), L. J. išsigrynino 4620 eurų UAB „I.“ priklausančių piniginių lėšų, dalį kurių panaudojo darbo užmokesčio išmokėjimui, likusių pinigų – 3114,95 eurų, į įmonės sąskaitą negrąžino, tokiu būdu pasisavindamas UAB „I.“ priklausančius pinigus (BK 183 straipsnio 1 dalis). Be to, L. J., pagal jam pareikštus kaltinimus iš bendrovės kasos, buvusios Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, išėmė 173650,70 eurų, dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą įmonės veikloje nepateikė, tokiu būdu pasisavindamas didelės vertės UAB „I.“ turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis). Be to, jam pareikšti kaltinimai ir dėl aplaidaus UAB „I.“ buhalterinės apskaitos vykdymo (BK 223 straipsnio 1 dalis).

Iš aptarto seka, kad visos L. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra susijusios su jo, kaip UAB „I.“ direktoriaus, veiksmais. Ir nors UAB „I.“ buveinė L. J. inkriminuojamais laikotarpiais buvo registruota (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įmonė jau likviduota), tačiau vien šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog šiuo atveju baudžiamoji byla yra teisminga Kauno apygardos teismui. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne juridinis asmuo, kurio buveinė Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, bet fizinis asmuo, kurio gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje. Be to, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, UAB „I.“ kasa, iš kurios L. J. galimai išsigrynindavo UAB „I.“ pinigines lėšas, buvo Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), UAB „I.“ pinigai L. J. veiksmais buvo galimai išgryninami įvairiuose banko padaliniuose bei bankomatuose, esančiuose taip pat Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje. Ir nors L. J. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo vietą laikytina Kauno apygardos teismo veiklos teritorija (pagal UAB „I.“ buveinės vietą), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dauguma L. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktiškai yra siejamos su (duomenys neskelbtini) apskritimi, pagrįstai spręstina, jog baudžiamoji byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad ne tik L. J., bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustini asmenys gyvena (duomenys neskelbtini) apskrityje, todėl perdavus bylą Vilniaus apygardos teismui bus užtikrinti operatyvumo ir ekonomiškumo principai, optimizuotas teismų darbo krūvis ir laikas, įskaitant visas kitas sąnaudas.

BPK nenumato prokurorui teisės pačiam nuspręsti dėl baudžiamosios bylos teismingumo. Prokuroras privalo perduoti bylą tam teismui, kuriam ji teisminga pagal BPK 226, 227 straipsniuose įtvirtintas teismingumo taisykles, nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismui. BPK 229 straipsnio 1 dalis numato, kad tam tikrais atvejais, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui ar teismo rūmams, tačiau dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui gali nuspręsti tik Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog baudžiamoji byla Nr. 1-292-926/2021 nėra teisminga Kauno apygardos teismui, todėl ji turi būti perduodama pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 227 straipsnio 1 dalimi, 228 straipsnio 1 dalimi, 232 straipsnio 2 punktu, 234 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-292-926/2021, kurioje L. J. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.