Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio veikos) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. gruodžio 4 d. veikos) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, R. L. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d.) paskirta bausme apėmimo būdu, R. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 18 d., bei dalis bausmės, atliktos pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį.

A. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio veikos) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams bei 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 18 d. ir suėmime nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. išbūtas laikas.

R. L. dėl kaltinimų pagal BK 254 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nukaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o A. G. dėl kaltinimų pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (dėl 2017 m. gruodžio 4 d. veikos). Šios nuosprendžio dalys apeliacine tvarka neskundžiamos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. ir A. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2017 m. lapkričio viduryje, tiksliai nenustatytą dieną, nuo 13 val. iki 15 val., pastūmę įėjimo duris, neteisėtai, neturint leidimo, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurioje R. L. pastūmė ir pargriovė liudytoją R. K., o A. G. stovėjo prie durų ir užtvėrė praėjimą savo kūnu, tokiu būdu neleisdamas R. K. pasišalinti iš įvykio vietos bei pranešti teisėsaugos institucijoms apie nusikaltimą, tuo pačiu sukurdamas bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam situaciją. R. L. pagrasinus nukentėjusiajam K. S. turimu peiliu ir pareikalavus pinigų, bendrais veiksmais palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – 300 Eur.

R. L. nuteistas taip pat pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad jis, 2017 m. gruodžio 4 d., apie 14 val., veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, R. L. užkišus ir peiliu atkabinus durų kablį, neteisėtai, neturint leidimo, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurioje R. L. pagrasino nukentėjusiajam K. S. peiliu ir pareikalavo pinigų, taip bendrais veiksmais palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, panaudodami jėgą, atėmė iš nukentėjusiojo kirvį bei grumtynių metu nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydami nukentėjusiajam sveikatą, ir pagrobdami svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – spintelėje buvusius 100 Eur.

Be to, R. L. nuteistas dar ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neteisėtai, neturėdamas leidimo pargabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), A. B. priklausantį šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas „C“ kategorijos ginklams, bei šaudmenis – 3 (tris) 9 mm kalibro dujinius „PV“ šovinius, kuriuos laikė bute esančioje spintelėje iki 2018 m. sausio 16 d., 14.02 val., t. y. iki tol, kol kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Nuteistasis tvirtina, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, todėl jam paskyrė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į apelianto padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, jo asmenybę, tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis), detaliai neįvertino kiekvienos aplinkybės reikšmės (BK 61 straipsnis), taip pat nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio, nors jis prisipažino kaltu dėl visų šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, bei, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nepagrindė švelnesnės bausmės paskyrimo jam galimybės.

Be kita ko, apeliantas mano, kad teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą aptariamojoje baudžiamoje byloje, prie šios bylos turėjo pridėti kitą baudžiamąją bylą, kurioje jis nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu. Nors nusikalstamos veikos, tiriamos abejose baudžiamosiose bylose, buvo padarytos skirtingu laiku, skirtingose vietose, skirtingais veiksmais ir sudaro realią sutaptį, pasak nuteistojo, bausmės už visas nusikalstamas veikas jam turėjo būti paskirtos vienu nuosprendžiu. To nepadaręs, teismas neteisingai konstatavo, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, ir nepagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kurią su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrino dalinio sudėjimo būdu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas, bei, pripažinus, kad jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti.

Dėl nuteistojo R. L. apeliacinio skundo

Apeliantas R. L. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas ir šių veikų teisinės kvalifikacijos, tačiau mano, kad apygardos teismas pažeidė bausmės skyrimo bei subendrinimo taisykles ir jam paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę, taip pat nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-456/2013). Teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam L. L. skirtiną bausmę, pagrįstai atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 5, b. l. 44-45), o atsakomybę sunkinančiomis – kad jis veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe, apsvaigęs nuo alkoholio (t. 5, b. l. 44) ir būdamas recidyvistu (t. 4, b. l. 22–88) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Kitaip negu teigiama skunde, R. L. veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą – 2016 m. lapkričio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta šio baudžiamojo įsakymo data) buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, parinkdamas skirtinos bausmės dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis padarė tris veikas, įtvirtintas BK 180 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), priskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 253 straipsnio 1 dalyje – apysunkėms veikoms (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). R. L. padaryti tyčiniai nusikaltimai baigti. Apeliantas niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas (t. 4, b. l. 103), anksčiau teistas 18 kartų (t. 4, b. l. 22–88), administracine tvarka baustas 12 kartų (t. 4, b. l. 89–98), nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Tad teismas motyvuotai įvertino visas nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės.

Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 3 metų ir 10 mėnesių bausmę įskaitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų ir 10 mėnesių paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui sąlygų nėra, kadangi byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles.

Dėl nuteistojo A. G. apeliacinio skundo

Apeliantas A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. lapkričio veikos), faktinėmis aplinkybėmis, kad jis su nuteistuoju R. L. veikė kaip bendrininkai, todėl prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog A. G. kartu su R. L. veikė bendrininkų grupėje.

A. G., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. L. pasiūlius eiti iki namo, kuriame gyvena senyvi žmonės, pabandyti pasisavinti pinigų, sutiko, nes jam taip pat reikėjo pinigų. R. L. sakė jam reikės tik pasaugoti, kad niekas neateitų. įbėgus į senolių namus, jis liko stovėti koridoriuje, nes jame buvo moteris, jis žiūrėjo, jog ji nebėgtų iš namo ar nekviestų pagalbos (t. 2, b. l. 114–115). Teisminio nagrinėjimo metu A. G. parodė, kad jis iš pradžių nesupratęs, kokiu būdu R. L. gaus pinigų, ir tik kai R. L. pastūmė R. K., suprato, kad kažkas negerai vyksta, jog liko stovėti prie laiko durų, kad bus plėšimas, nežinojo (t. 5, b. l. 45). Pastarąją nuteistojo pozicija teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę, nes ji neginčytinai paneigta bylos duomenimis. Asmenų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Tiek nukentėjusysis K. S., tiek nukentėjusioji R. K. (jos apklausa pagarsinta teisiamajame posėdyje) parodė, kad A. G., R. L. su peiliu nuėjus link K. S., koridoriuje liko stovėti su R. K., saugodamas, kad ji nepabėgtų ir nesišauktų pagalbos (t. 1, b. l. l19-122, t. 5, b. l. 45-46). Šios nurodytos aplinkybės sutampa tiek tarpusavyje, tiek su pirminiais A. G. parodymais, tad teisėjų kolegija nemato pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Pažymėtina, kad A. G. vaidmuo įgyvendinant šią veiką nebuvo toks svarus, kaip R. L.. Tačiau, kita vertus, jis nebuvo antraeilis, nes nuteistasis, neleisdamas R. K. išeiti ir kviestis pagalbos, plėšimo metu sulaikė asmenį, galintį užkirsti kelią turto užvaldymui. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, įvertinęs parodymų ir kitų bylos duomenų visumą, pagrįstai pripažino A. G. plėšimo bendravykdytoju.

Kitaip negu apeliaciniame skunde teigia A. G., ta aplinkybė, kad R. L., pasak A. G., su juo užgrobtais pinigais nepasidalijo, nuteistojo atsakomybės nemenkina. Plėšimas yra laikomas baigtu nuo svetimo turto užvaldymo momento, kuris, pagal abiejų bendrininkų bendrą tyčią, įvyko R. L. užvaldžius nukentėjusiojo pinigus.

Todėl apygardos teismas teisingai įvertino, kad A. G. veikė bendrininkų grupe, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia (BK 25 straipsnio 2 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Švelninti A. G. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. lapkričio veikos) pirmosios instancijos teismo jam paskirtą bausmę nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Kitų prieštaravimų dėl jam paskirtos bausmės rūšies, dydžio, jos pagrįstumo, nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas A. G. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas tiek į jo teistumus, tiek ir į nuteistojo prisipažinimą, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę, ir teisės taikymo klaidų nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistųjų R. L. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.