- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-975-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17368-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- J. B., A. B.
- Ieškovas
- J. A. K.
- Trečiasis asmuo
- A. U.-K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1186-129/2011 pagal ieškovo J. A. K. ieškinį atsakovams J. B. ir A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo A. U.-K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. A. K. pareikštu ieškiniu teismo prašė atidalinti natūra jam priklausančią 400 kv.m. ploto žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 1199 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2010-06-08 UAB „Tiksli forma“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Paaiškino, kad nurodytas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams: ieškovui, trečiajam asmeniui ir atsakovams. 2008-08-29 UAB „Kagema“ parengė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą. Vilniaus apskrities viršininkas 2010-02-17 leidimu Nr. R20-4 ir vėliau 2010-12-08 leidimu Nr. R49-58 leido ieškovui ir kitiems žemės sklypo bendraturčiams atidalinti žemės sklypą pagal bendraturčiams tenkančias sklypo dalis. Ieškovo pateiktas atidalijimo variantas, UAB „Tiksli forma“ 2010-03-06 parengtas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, atitinka visus reikalavimus, yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, įmanomas fiziškai įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro žalos daiktui ir nepažeidžia bendraturčių teisių. Ieškovas nesutinka su atsakovų pasiūlytu atidalijimo planu, tarp šalių vyko derybos, tačiau susitarti nepavyko, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu pateikė jiems UAB „Kagema“ projektą ir sakė, jog dalinasi turtą tarpusavyje, nes neseniai sudarė santuoką. Atsakovai nori sklypą pasidalinti šeimomis.
Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pateiktas projektas nebuvo pateiktas patikrinti teisės aktų numatyta tvarka, o teismui negali būti perkeliama kitų institucijų kompetenciją ir funkcijos. Ieškovui atsidalinus sklypą pagal jo pateiktą projektą, savo sklypų atsidalinti atsakovai ir trečiasis asmuo negalės, nes trečiajam asmeniui – ieškovo sutuoktinei priklausančio sklypo dalis nesudaro 4 arų ploto. Atsakovai yra parengę Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus, ieškovo ir atsakovų interesus. Patenkinus ieškinį atsakovų interesai būtų pažeisti, nes jie netektų teises atsidalinti nei gyvenamojo namo, nei sklypo. Pirmiausia turi būti atidalinamas namas, po to žemės sklypai.
Trečiasis asmuo A. U.-K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad su kitais bendraturčiais buvo tartasi dėl sklypo padalijimo, kiekvienam bendraturčiui suformuojant atskirą žemės sklypą. Atsakovų naudojama žemės sklypo dalis nesiriboja su ieškovo prašomu atidalinti žemės sklypu, tačiau atsakovai nesutinka su atidalijimu. Ji negalinti atsidalinti žemės, kol nėra padalintas namas. Byla yra teisme dėl namo atidalijimo, bet ji sustabdyta, kol bus išspręstas ginčas dėl sienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui J. A. K. nuosavybės teise priklausančią 400/1199 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pagal 2010-06-08 UAB „Tiksli forma“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė licenciją turinčios UAB „Tiksli forma“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su įstatymų nustatyta tvarka išduotu leidimu, aiškinamuoju raštu ir brėžiniu, kuris suderintas ieškovo, trečiojo asmens, gretimo sklypo savininko A. G. ir SB „Profsąjungietis“ pirmininko parašais ir antspaudu. Taip pat pateikti dokumentai, įrodantys, kad buvo atlikta teisės aktų nustatyta projekto derinimo procedūra. Šios procedūros metu atsakovai raštu pareiškė nesutinkantys su siūlomu atidalijimo projektu, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas sprendė, kad ieškovo kreipimasis į teismą šioje projekto derinimo stadijoje yra pagrįstas, nes ieškovas negali pateikti projekto tikrinti Žemės tvarkymo departamentui, nesuderinęs atidalijimo būdo su kitais bendraturčiais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovų pateiktas projektas nėra suderintas pagal teisės aktų reikalavimus su sodininkų bendrijų valdymo organais. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas labiausiai tenkina visų bendraturčių interesus ir užkertą kelią ilgesnei visų kitų bendraturčių atidalijimo procedūrai. Ieškovo turima žemės sklypo dalis atitinka teisės aktuose nustatytą minimalų formuotino žemės sklypo plotą, šiam planui neprieštarauja trečiasis asmuo. Ieškovo dalies atidalinimas netrukdys atsakovams ir trečiajam asmeniui tęsti tolesnę sklypo atidalijimo procedūrą. Likusiame bendrame trečiojo asmens ir atsakovų žemės sklype yra jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai, dėl kurių tarp šalių yra kilę ginčai. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3563-728/2011 pagal ieškovų A. B. ir J. B. ieškinį atsakovams A. U.-K. ir J. A. K. dėl gyvenamojo namo ir nurodyto žemės sklypo atidalijimo, servituto nustatymo, pripažinimo ieškovams teisės be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos leidimą ir atlikti rekonstrukcijos darbus. Pastaroji byla buvo sustabdyta, kol nebus išnagrinėtos kitos civilinės bylos, kuriose dalyvauja ginčo šalys. Byloje ginčo šalys nerodė iniciatyvos sujungti bylas ir jų nagrinėjimo metu derinti tarpusavyje turimus projektus. Teismas taip pat sprendė, kad atsisakius tvirtinti ieškovo pateiktą nuosavybės atidalijimo projektą, bus neproporcingai apribota ieškovo teisė suformuoti savo nuosavybę ir valdyti ją savo nuožiūra, kadangi atsakovų pateikto UAB „Geovelda“ projekto patvirtinimas yra apsunkintas trečiojo asmens ir atsakovų ginčų dėl jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo padalijimo bei naudojimosi šiuo namu. Mažiausioji, neformuotina kaip atskiras žemės sklypas dalis priklauso trečiajam asmeniui, tačiau 2010-12-08 yra išduotas leidimas SB „Profsajungietis“, pagal kurį leidžiama formuoti žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais sklypais ir prijungti dalį bendrijos valdomos valstybinės žemės. Todėl, išsprendę ginčus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir atidalijimo, atsakovai ir trečiasis asmuo turės galimybę atidalinti žemės sklypus. Atsižvelgiant į visą tai, teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas atidalijimo būdas yra geriausiai atitinkantis visų šalių interesus, todėl tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai J. B. ir A. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. A. K. ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo teisei atsidalinti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės suteikė prioritetą, tokiu būdu buvo paneigtos atsakovų teisės ir bendraturčių interesų pusiausvyros principai. 2009-05-06 LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punkte nustatyta, kad formuojami mėgėjiško sodo teritorijoje žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypai yra įsiterpę tarp jau suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų ar kai formuojami bendrojo naudojimo žemės sklypai. Atsakovai taip pat siekia atsidalinti žemės sklypą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atidalijimas su trečiuoju asmeniu ginčijamu teismo sprendimu buvo apsunkintas, nes atsakovams reikės pripirkti dalį valstybinės žemės siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Trečiajam asmeniui ir atsakovams priklausančių dalių dydžiai neleis suformuoti atskirų žemės sklypų. Tokių būdu bus neproporcingai apribota atsakovų teisė suformuoti savo nuosavybę ir valdyti ją savo nuožiūra. Tačiau šį atsakovų teiginį teismas atmetė ir nurodė, jog 2010-12-08 yra išduotas leidimas SB „Profsąjungietis“, pagal kurį leidžiama formuoti žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais sklypais ir prijungti dalį bendrijos valdomos valstybinės žemės. Atsakovų teigimu, teismas netinkamai interpretavo šį teisės aktą, kadangi jis suteikia teisę tik prijungti dalį bendrijos valdomos valstybinės žemės. Šis aktas nesuteikia teisės formuoti žemės sklypų, kurių neįmanoma suformuoti atskirais sklypais dėl teisės aktuose numatyto reglamentavimo. Be to, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovų galimybės prisipirkti žemės sklypus, dėl to vyksta ginčas. Teismas turėjo įvertinti, ar ieškovo pateiktas atsidalinimo planas yra racionalus, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams bei nepažeidžia kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Ieškovas neįrodė, jog jo pateiktas atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės planas nepažeidžia bendraturčių interesų. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai, todėl ginčijamas teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys, be kita ko, prieštarauja protingumo principui.
Atsiliepimais į skundą ieškovas J. A. K. ir trečiasis asmuo A. U.-K. prašo atsakovų J. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2010-12-08 išdavė leidimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. R-4958, kuriuo buvo leista „priformuoti“ prie nuosavybės teise valdomo 1199 kv.m. žemės sklypo papildomą 282 kv.m. žemės plotą. Valią privatizuoti papildomus žemės plotus išreiškė ir atsakovai, todėl jų teiginiai, kad papildomas valstybinės žemės pripirkimas apsunkins atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalies atidalijimą, yra atmestini, nes tokį atidalijimą tikslinga atlikti po papildomo žemės ploto pripirkimo. Atsakovai, siekdami iš pradžių atidalyti savo nuosavybės teise valdomą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip bando savo teisės realizuoti trečiojo asmens sąskaita. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų dėl nurodyto žemės sklypo matyti, kad ginčas yra ir dėl papildomų perkamų žemės plotų paskirstymo tarp šalių, ir atsakovai siekia vieni prisipirkti papildomą valstybinės žemės plotą. Suformavus ieškovui savarankišką žemės sklypą, jis tik pagerintų kitų bendraturčių padėtį, nes pats negalėtų pretenduoti į papildomo žemės sklypo ploto dalies pripirkimą, nes jo valdomas būsimas žemės sklypas, atidalytas ginčijamu sprendimu, su šiuo papildomu plotu nesiriboja. Įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas turi būti parduodamas besiribojančio žemės sklypo savininkams proporcingai jų nuosavybės teise valdomai sklypo daliai. Atsakovų motyvas, kad ieškovas ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai šioje civilinėje byloje neturi reikšmės, kadangi žemės sklypas yra valdomas visų bendraturčių dalinės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1199 ha žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Ieškovui J. A. K. priklauso 400/1199 dalys šio sklypo, ieškovo sutuoktinei A. U. – 338/1199 dalys, atsakovei J. B. – 231/1199 dalys, jos sutuoktiniui atsakovui A. B. – 230/1199 dalys (b.l. 19-20).
Ieškovas prašė teismo atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį ginčo šalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal UAB „Tiksli forma“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį būtų suformuojami du atskiri žemės sklypai – 400 kv.m. ieškovo žemės sklypas bei 799 kv.m. atsakovų ir trečiojo asmens - ieškovo sutuoktinės A. U. bendras žemės sklypas (b.l. 26). Atsakovai savo ruožtu į bylą pateikė kitą, UAB „Geovelda“ parengtą, žemės sklypo atidalijimo projektą, pagal kurį taip pat būtų suformuojami du atskiri žemės sklypai, tačiau jau 738 kv.m. ieškovo ir jo sutuoktinės bendras žemės sklypas bei 461 kv.m. atsakovų bendras žemės sklypas (b.l. 56).
Šioje byloje kilo ginčas ar ieškovas gali atsidalinti jam priklausančią sklypo dalį esminiai nepažeisdamas atsakovų interesų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu visų keturių bendraturčių, išskyrus ieškovo, žemės sklypo dalių atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir taip ją užbaigti nėra galimybės, nes tik ieškovo žemės sklypo dalis siekia 0,04 ha dydį, kuomet leidžiama formuoti mėgėjiško sodo teritorijoje atskirą žemės sklypą (2009-05-06 LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punktas). Tačiau vien tai nesuteikia pagrindo spręsti, kad tik ieškovo žemės sklypo dalis turi būti atidalinta, kitus bendraturčius paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Žemės sklypą būtų galima atidalinti ir kitaip, pavyzdžiui į dvi dalis, viena iš kurių priklausytų ieškovo, kita atsakovo šeimoms. Tokiu būdu, galimai, būtų labiau užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.
Iš atsakovų pateikto UAB „Geovelda“ žemės sklypo atidalijimo projekto matyti, kad atsakovų šeima siekia atidalinti jų bendrai valdomą žemės sklypo dalį nuo ieškovo ir jos sutuoktinės šeimos valdomos dalies. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu žemės sklypas būtų atidalintas pagal ieškovo pateiktą UAB „Tiksli forma“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, faktiškai būtų atidalinta tik ieškovo žemės sklypo dalis, o atsakovams priklausančios žemės sklypo dalys liktų viename sklype su ieškovo sutuoktine, kurios žemės sklypo plotas nesiekia 0,04 ha ploto. Toks ieškovo atidalijimas padarytų neįmanomą atsakovų šeimos atsidalijimą nuo ieškovo sutuoktinės, nes pastarosios dalies dydis yra per mažas suformuoti atskirą žemės sklypą. Ieškovo argumentus, kad jo sutuoktinė ir atsakovai ateityje turės galimybę prisipirkti papildomą žemės plotą ir tuomet, padidinus sklypų plotus, atsakovų šeima galės jų bendrai valdomą žemės sklypo dalį atidalinti, teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes bylos nagrinėjimo dienai toks žemės sklypų padidinimas priperkant papildomą sklypą nėra įvykęs, be to teisme yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl papildomų perkamų žemės plotų paskirstymo (b.l. 113), o esant tokiems nesutarimams nėra neabejotinos tikimybės, jog šalys susitars ir savo sklypus padidins iki galimų atidalinti.
Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-84-728/2012, tai konstatuota ir ginčijamame sprendime, pagal ieškovų A. B. ir J. B. ieškinį atsakovams A. U.-K. ir J. A. K. dėl to paties ginčo žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo atidalijimo, servituto nustatymo, pripažinimo ieškovams teisės be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygas ir rekonstrukcijos leidimą ir atlikti rekonstrukcijos darbus. Vadinasi ginčijamu sprendimu buvo išspręsta tik ieškovui aktuali jo sklypo dalies atidalijimo problema, atsakovus paliekant toliau bylinėtis su ieškovo sutuoktine, o ne išspręstas visas šalių ginčas iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nagrinėjamo ginčo ir nurodytoje byloje kilusio ginčo yra neabejotinas tarpusavio ryšys, todėl šias bylas būtina sujungti, kad nagrinėjant kartu būtų kompleksiškai, greičiau, teisingiau, ir galutinai išnagrinėti šalių ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Kadangi iniciatyva dėl bylų sujungimo paskirta bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai (CPK 136 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismas turėtų tai padaryti.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje išsprendė tik ieškovo žemės sklypo atidalijimo klausimą, atsiribodamas nuo šalių ginčo esmės ir visumos ir taip neatskleidė ginčo, vadinasi ir bylos esmės, todėl priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo kompleksiškai sprendžiant visą šalių ginčą, o ne jo dalį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.