- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-62-74-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 29 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 11.30 val., Kaune, banko „Hansabankas“ klientų aptarnavimo centre, apie 1 valandą ir 20 minučių trukdė banko darbuotojui ir viso banko padalinio darbui, garsiai šaukė ant banko darbuotojų, garsiai šaukdamas agitavo kitus asmenis nemokėti papildomų komisinių mokesčių, taip padarydamas veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 1 d. nutarimu A. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 150 Lt baudą.
II.
A. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir įpareigoti Instituciją ištirti visų asmenų, dalyvavusių konflikte, veiksmų teisėtumą. Nurodė, jog byla išnagrinėta ne iki galo, nutarimas pagrįstas tik vienos konflikte dalyvavusios pusės teiginiais. Teigia, jog nuvykus į banką, jo darbuotojai pareikalavo papildomo mokesčio už lėšų įskaitymą į gavėjo sąskaitą, apie valandą laiko jis įrodinėjo, kad jie neteisūs, tačiau banko darbuotojai iškvietė apsaugą, o vėliau ir policiją.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi A. K. skundo netenkino konstatavęs, jog nors asmuo neigia pažeidimą, tačiau jo paties įvykio aplinkybių aiškinimas patvirtina, kad jis trikdė banko darbuotojų ir klientų viešąją rimtį, o nurodytos aplinkybės, kad bankas neteisėtai renka mokesčius už teikiamas paslaugas, šioje byloje nevertintinos. Teismas nurodė, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį atsiranda už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ir už kitus panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Teismas pažymėjo, jog A. K. veiksmai pasireiškė garsiai reiškiamu nepasitenkinimu dėl mokesčių už banko teikiamas paslaugas rinkimu, šaukiant ant banko darbuotojų, taip pat garsiu šaukimu agituojant kitus asmenis nemokėti banko mokesčių. Tokie veiksmai tęsėsi ilgą laiką, t. y. daugiau nei valandą, nurodytais veiksmais reiškiamą nepasitenkinimą dėl banko mokesčių mokėjimo girdėjo banko lankytojai, klientų aptarnavimo patalpoje dirbę darbuotojai, tai trukdė dirbti, trikdė banko klientus. Teismas pabrėžė, jog teisės pažeidimo padarymą patvirtino liudytojų S. G., D. S. ir A. Ž. parodymai, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Teismas pabrėžė, jog minėtų liudytojų parodymai neprieštaravo ankstesniame D. S. pareiškime, S. G. paaiškinime ir A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytoms įvykio aplinkybėms.
IV.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi, A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog policijos pareigūnai buvo šališki, pažeisti ATPK 7, 257, 284 ir kiti straipsniai, teismas nenagrinėjo, ar teisėtai pasielgė policija, tirdama tik vienos mokestiniame ginče dalyvavusios šalies veiksmų teisėtumą. Pažymi, jog liudytojai teisme nepatvirtino, kad būta atskirų šauksmų, o D. S. tik patvirtino teisėjos žodžius, jog jis garsiai šaukęs, o savo nuomonės neišsakė. Teigia, jog teismas neišreikalavo tos dienos įvykio vaizdo įrašo, nepaminėjo, kad banko darbuotojos teisme patvirtino, jog siūlė jam kyšį. Mano, jog jo - kaip piliečio - pareiga netylėti matant neteisėtus kitų asmenų veiksmus, policijos ir teismo įvertinta kaip viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimas.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti, palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai pažymi, jog banko patalpose buvo daromas tik vaizdo įrašas, o garso įrašas nedaromas, todėl atsižvelgus į tai, kad A. K. buvo suformuluotas kaltinimas dėl žodinio priekabiavimo prie banko darbuotojų ir banko klientų bei triukšmavo, vaizdo įrašas išimtas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. K. kaltė, padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliantas pažeidimą neigia iš esmės tvirtindamas, jog viešosios rimties netrikdė, o kitokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo pažeidęs savo pareigą rinkti įrodymus bei juos tinkamai vertinti.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nei įrodymų rinkimo (ATPK 256 str. 3 d.), nei įrodymų vertinimo pareigų (ATPK 257 str.) pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais S. G., D. S. ir A. Ž., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste paneigta apelianto teikiama įvykio versija. A. K. teigdamas, jog pareigūnai, fiksavę jo ginčijamą pažeidimą, šališki, jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių šie būtų suinteresuoti melagingai jį apkaltinti, nenurodė, tokių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl pagrįstai remtasi jų surašytais dokumentais bei teisme apklausto pareigūno parodymais nustatant nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju, skirtingai nei mano apeliantas, nebuvo sprendžiamas mokestinis ginčas, todėl tiek Institucija, nagrinėdama bylą, tiek pirmosios instancijos teismas, tikrindamas priimto Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalėjo išsiaiškinti (ką ir padarė), ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir t. t. (ATPK 284 str. 1 d.), o ne tirti kredito įstaigos teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumą ir pan. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apelianto teisė skųsti, jo nuomone, neteisėtus veiksmus ir jiems nepaklusti nebuvo teismo paneigta, tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama įstatymo leidžiamais būdais ir priemonėmis, o ne trikdant viešąjį rimtį banko patalpose. Teisėjų kolegija pastebi, jog viešosios rimties trikdymą vienareikšmiškai pagrindžia ir tas faktas, jog iš pradžių buvo kviesta banko apsauga ir tik vėliau – policija, kas tik patvirtina iš visos įrodomosios bylos medžiagos sekančią išvadą, jog šauksmai ir kitoks triukšmavimas buvo tokie, kurie jau užtraukia administracinę atsakomybę.
Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo tos dienos įvykio vaizdo įrašo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įrodymų nepakankamumo problema byloje nebuvo iškilusi, o pats A. K. jokio prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo teisme nekėlė (b. l. 124). Be to, Institucijos atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, jog banko patalpose buvo daromas tik vaizdo įrašas be garso, kas, atsižvelgiant į apeliantui pareikštą administracinį kaltinimą, leidžia teigti, kad vaizdo įrašas sprendžiamosios galios bylai teisingai išspręsti ir nebūtų turėjęs.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.