Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-05 · Administracinė byla Nr. I-936-661/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
I-936-661/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Ina Kirkutienė, Nijolė Šidagienė
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
R. T.
Trečiasis asmuo
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Jolanta Voroneckienė
Kategorijos
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-936-661/2009Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3, 9.1.4, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Inos Kirkutienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. T., advokatei Jolantai Voroneckienei, atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovui Kęstučiui Kadonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. T. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-22 sprendimą Nr. S-293(7-267/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-09-26 sprendimą Nr. 68-243 ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-07-03 sprendimą Nr. 17/08 (b. l. 3-9).

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Alytaus AVMI) atliko R. T. mokestinį patikrinimą ir surašė 2008-05-09 patikrinimo aktą Nr. 68-04-10-7. Alytaus AVMI padarė išvadą, kad pareiškėja pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) įstatymo 25 ir 27 straipsnius, kadangi tinkamai neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio nuo 2003 metais pajamų, gautų pardavus 2003 metais gobelenus „Sodžius“ ir „Akys“. Remiantis GPM įstatymu, Alytaus AVMI pareiškėjai priskaičiavo 7887 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio bei 3941 Lt šio mokesčių delspinigių. Alytaus AVMI viršininko pavaduotojas, išnagrinėjęs 2008-05-09 patikrinimo aktą Nr. 68-04-10-7 ir įvertinęs pareiškėjos pateiktas pastabas dėl šio akto, priėmė sprendimą patikrinimo aktą patvirtinti. Šį sprendimą pareiškėja apskundė centriniam mokesčių administratoriui, kuris savo 2008-09-26 sprendimu Nr. 68-243 pakeitė Alytaus AVMI sprendimą, tačiau principinės nuostatos dėl mokėtinų sumų apskaičiavimo liko nepakeistos. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau — MGK) savo sprendimu paliko galioti VMI prie FM sprendimą. Pareiškėjos nuomone, ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos netinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjama situacija ir šis mokestinis ginčas yra pakankamai specifinis dėl teisinio pareiškėjo objektų apmokestinimo reglamentavimo, todėl nagrinėjamu atveju negali būti formaliai taikomos išimtinai tik GPM įstatymo nuostatos. Akcentuoja, kad turtas buvo įsigytas iki GPM įstatymo įsigaliojimo, kai jokie teisės aktai nenumatė pareigos surašyti ar saugoti dokumentus, jei tam tikro neregistruotino turto vienkartinis pirkimas – pardavimas vyko tarp fizinių asmenų.

Pareiškėjos nuomone, detaliau nagrinėjant situaciją ir vertinant FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją bei turimą medžiagą, gobeleno įsigijimo faktas gali būti nesunkiai įrodomas, tuo labiau, kad yra dokumentai, kurių pagrindu turto pardavėjas įsigijo pareiškėjui parduotą turtą. Pareiškėja pažymi, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2008-02-19 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nepadarius nusikaltimo, nurodyto BK 220 str. 1 dalyje. Be to, pažymėtina, kad šio turto pirkimas ir pardavimas nebuvo slepiami, R. T. sutuoktinis deklaruodamas minėtus gobelenus ir neturėdamas surašytų formalių šio turto įsigijimo dokumentų, deklaracijoje nurodė nagrinėjamo turto vertę – 124000 Lt, kurią sudarė turto (gobelenų „Sodžius“ ir „Akys“) kaina bei su tuo susijusios išlaidos.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad MGK savo sprendime netinkamai įvertino pareiškėjos poziciją dėl deklaruoto turto vertės sutapatinimo su šio turto įsigijimo kaina. Pareiškėja sutinka, kad turto kaina ir vertė nėra identiški dalykai, tačiau norėjo pabrėžti, kad realiai turto įsigijimo išlaidos visada buvo ir jos buvo deklaruojamos ir teikiamos VMI nustatyta tvarka. Tik dėl skirtingų teisės aktų bei jų normų galiojimo turto pirkimo ir realizavimo metu, susidarė situacija, kad pareiškėja neišpildė formalių reikalavimų dėl pirkimo-pardavimo sutarties pateikimo. Pareiškėja pabrėžia, kad gobeleno pirkimo ir pardavimo sandoriui rašytinė sutartis nebuvo reikalinga, tačiau pirkimo ir pardavimo faktai realiai egzistavo, kaip ir realus atsiskaitymas už perkamus gobelenus. Šias aplinkybes gali patvirtinti ir turto pardavėjas V. K.. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad GPM įstatymo 19 straipsnis leidžia turėtas turto įsigijimo išlaidas pagrįsti tarp šalių sudarytais dokumentais, iš kurių galima nustatyti ūkinės operacijos turinį (tokie dokumentai yra teikiami teismui).

Pareiškėjos nuomone, nagrinėjant šį ginčą turėjo būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatytas turinio viršenybės prieš formą principas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti (b. l. 49-53).

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie LR FM atsiliepimu į skundą pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37-38).

Savo poziciją grindžia tuo, kad GPM įstatymas aiškiai apibrėžia, jog apskaičiuojant turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus. Įstatyme nenumatytos išimtys, jeigu turtas įsigytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių arba galinčių pagrįsti turto įsigijimo kainą. Pareiškėjos pateiktas 2009-01-08 patvirtinimo aktas negali pagrįsti turto įsigijimo kainos, nes neatitinka GPM įstatymo 19 str. 3 dalyje numatytų sąlygų.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 49-53).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėjos sutuoktinis 2003 metais pardavė gobeleną „Sodžius“ už 120 000 Lt ir gobeleną „Akys“ už 4000 Lt ir gautų 124 000 Lt nedeklaravo 2003 metų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (FR0462) bei nuo gautų pajamų nesumokėjo GPM.

2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 72 str. 1 d. numatyta jog mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, mokestis šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai minėtoje dalyje nurodytos institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veikios patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos MAĮ nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas Pareiškėjai mokėtiną GPM, rėmėsi FNTT 2008-01-24 specialisto išvadoje dėl A. T. ir R. T. turto ir pajamų deklaracijose pateiktų duomenų N r. 5-6/3 (toliau - FNTT išvada) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (MGK byla, b. l. 38-41). Taigi toks mokesčio apskaičiavimas mokesčių administratoriui yra įstatymo leistinas, todėl minėtame patikrinimo akte nustatyti duomenys teisėti sprendžiant mokestinį ginčą.

Pareiškėjos sutuoktinis A. T. 2007-02-01 paaiškinime vietos mokesčių administratoriui nurodė, kad minėti gobelenai buvo parduoti per tarpininką. Gobelenas „Sodžius“ parduotas už 120000 Lt ir gobelenas „Akys“ – už 4000 Lt. A. T. nurodė, jog pardavimo dokumentų jis neturi.

Iš byloje esančios FNTT medžiagos (MGK byla, b. l. 46-54) matyti, kad 2007-11-13 įtariamojo apklausos protokole Pareiškėjos sutuoktinis A. T. nurodė, kad gobeleną „Sodžius“ pardavė už 120 000 Lt, o gobeleną „Akys“ - už 4000 Lt tam pačiam pirkėjui, kurio negali įvardinti, nes to reikalavo pats pirkėjas. Gobelenų pardavimo dokumentų A. T. neturi, nes jokie pardavimo ir apmokėjimo dokumentai nebuvo išrašyti. A. T. nurodė, jog gobeleną „Sodžius“ jis įgijo iš grupės asmenų Žilinių kolūkio likvidavimo laikotarpiu, pirkimo dokumentai nebuvo surašyti, o įsigijimo kainos jis neprisimena. A. T. taip pat nurodė, jog gobeleną „Akys“ įsigijo iš autorės D. T. –L.. FNTT pateiktoje medžiagoje nurodyta, jog dėl gobeleno „Sodžius“ įsigijimo aplinkybių ir kainos apklausti liudytojai R. Ž., V. K., K. J., A. D..

V. K. 2007-11-08 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad Žilinų kolūkio likvidavimo ar kitu laikotarpiu jis kartu su A. D. ir K. J. iš kolūkio įsigijo gobeleną „Sodžius“, tačiau neprisimena, už kokią kainą įsigijo ir kokia valiuta sumokėjo. V. K. taip pat nurodė, kad vėliau (gal metų laikotarpiu) iš kitų dviejų pirkėjų gobeleną perėmė A. T..

K. J. ir A. D. liudytojų apklausos protokoluose (2007-11-13 ir 2007-1 1-15) nurodė, kad gobeleno „Sodžius“ pardavimo aplinkybių jie neprisimena ir negali nurodyti, kas ir už kokią kainą įsigijo šį gobeleną.

FNTT išvadoje taip pat nurodoma, jog D. T. 2007-06-21 apklausos protokole paaiškino, jog nėra gobeleno „Akys“ autorė ir gobeleno tokiu pavadinimu niekam nepardavė.

Mokesčių administratorius, vadovaudamasis minėtu A. T. paaiškinimu ir FNTT pateiktais duomenimis, konstatavo, kad A. T. kartu su Pareiškėja 2003 metais pardavė gobelenus „Sodžius“ ir „Akys“ iš viso už 124000 Lt tačiau šių pajamų 2003 metų metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nei Pareiškėja, nei A. T. nedeklaravo ir nuo gautų pajamų GPM nesumokėjo. Mokesčių administratorius taip pat konstatavo, jog A. T. ar Pareiškėja nepateikė jokių minėtų meno kūrinių įsigijimo dokumentų, patvirtinančių gobelenų įsigijimo kainą, todėl GPM apskaičiavo nuo visos gobelenų pardavimo sumos.

Pareiškėja ir jos sutuoktinis neneigia pajamų už 2003 metais parduotus minėtus gobelenus gavimo fakto. Tačiau, Pareiškėjos nuomone, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM, iš gautų pajamų už parduotus gobelenus turėjo atimti šio turto vertę, kurią jos sutuoktinis A. T. nurodė 2002 metų gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje.

Tokiu atveju, mokestinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius Pareiškėjai nustatė GPM bazę, ar GPM Pareiškėjai apskaičiavo nuo visų iš minėtų gobelenų pardavimo gautų pajamų, neatimdamas šio turto įsigijimo išlaidų.

Minėtų gobelenų pardavimo bei pajamų gavimo laikotarpiu, t. y. 2003 metais, gyventojų apmokestinimą pajamų mokesčiu reglamentavo 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ). GPMĮ 8 str. 1 d. (originali įstatymo redakcija) nustatyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p. (originali įstatymo redakcija) neapmokestinamosios pajamos yra ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23 punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kaišios ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį. Pagal GPMĮ 19 str. 1 d. (originali įstatymo redakcija) pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta: 1) turto įsigijimo kaina; 2) sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo išlaidos. To paties straipsnio 3 d. nustato, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, - atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Atsižvelgiant į minėtas GPMĮ nuostatas, darytina išvada, jog Pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. T., pardavę minėtus gobelenus, iš gautų pajamų galėtų atimti išlaidas, patirtas įsigyjant šį turtą tik tuo atveju, jei pagrįstų jas atitinkamais įsigijimo dokumentais.

Minėto gobeleno pirkimo-pardavimo metu galiojusio Civilinio kodekso (Nr.1-459; 1994.05.17.; Žin., 1994, Nr.44-805) 43 str. 2 d. nustatė, kad rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų.

Kaip jau minėta, Pareiškėja kartu su A. T. 2003 metais pardavė minėtus gobelenus bei gavo 124 000 Lt pajamų, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, patirtas įsigyjant minėtą turtą, Pareiškėja nepateikė. Todėl, mokesčių administratorius, nustatęs minėtas aplinkybes, pagrįstai GPM Pareiškėjai apskaičiavo nuo visos už gobelenų pardavimą gautos pajamų sumos.

Pareiškėja savo skunde nurodo, jog neturi dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, patirtas įsigyjant minėtus gobelenus, tačiau 2002 metų gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje Pareiškėjos sutuoktinis A. T. nurodė gobelenų vertę 124 000 Lt. Pareiškėjos manymu, nesant gobelenų įsigijimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, iš gobelenų pardavimo pajamų mokesčių administratorius turėjo atimti minėtoje deklaracijoje nurodytą gobelenų vertę ir GPM apskaičiuoti nuo gautų pajamų ir to turto vertės skirtumo.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Nr. VIII-1202 ) 2 str. nuostatas vertė - tai prekių (paslaugų) ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą, o kaina- tai pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas) ar kitą turtą. Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) ar kitą turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų ir pirkėjų tam tikromis aplinkybėmis. Todėl konstatuotina, jog Pareiškėjos sutuoktinio gyventojo turto ir pajamų deklaracijose nurodyta gobelenų vertė nėra tolygi išlaidoms, patirtoms šiuos gobelenus įsigyjant ir negali pagrįsti šio turto įsigijimo kainos, nes turto vertė negali būti suprantama kaip turto įsigijimo išlaidos GPMĮ 19 str. prasme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad centrinis mokesčių administratorius, nustatęs, jog minėti gobelenai priklausė Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. T. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, konstatavo, jog pajamos iš šių gobelenų pardavimo priskirtinos Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui lygiomis dalimis (MGK byla, b. l. 11-14).

Komisija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu bei pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Byloje nustatyta, jog Pareiškėja nuo 1981 metų yra santuokoje su A. T., todėl centrinis mokesčių administratorius pagrįstai nurodė, kad parduoti minėti gobelenai priklausė sutuoktiniams bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir apmokestinamąsias pajamas padalino sutuoktiniams lygiomis dalimis (MGK byla, b. l. 63-67).

Taigi, mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai Pareiškėjai nuo gautų 62 000 Lt pajamų apskaičiavo 8 187 Lt GPM.

Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad minėtus gobelenus jos sutuoktinis įsigijo dar iki GPMĮ įsigaliojimo ir todėl turto pardavimo pajamos neturi būti apmokestinamos griežtai laikantis GPMĮ nuostatų, galiojančių pajamų gavimo metu, yra nepagrįstas. Gobelenų pardavimo metu, 2003 metais, galiojo GPMĮ, pagal kurį pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, todėl mokesčių administratorius, nustatydamas GPM bazę, pagrįstai vadovavosi GPMĮ ir joks kitas teisės aktas šiuo atveju netaikytinas.

Pagal GPMĮ 36 str. 2 d. už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio MAĮ 139 str., 1 d., jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Todėl centrinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo (Nr. IX-2112) 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d., nuo Pareiškėjai papildomai apskaičiuoto 8187 Lt GPM pagrįstai apskaičiavo 4091 Lt delspinigius. Pareiškėjai pagrįstai paskirta vidutinio dydžio 30 proc. 2456 Lt GPM bauda, nes mokesčių administratorius nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. T. skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos R. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasIna KirkutienėNijolė Šidagienė