Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-175-929/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1-175-929/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
I. M.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-175-929/2017Proceso Nr. 1-01-1-23532-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.3.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,

nagrinėdama baudžiamąją bylą, kurioje I. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje I. M. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės 19 d., apie 11.00 val. Tilto g. 8, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilės girtumas) elgdamasis įžūliai, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. kitų žmonių akivaizdoje tyčia be jokios priežasties šampano buteliu „Bianchi Brut“ apdaužė bei kojomis apspardė UAB „I“ priklausantį automobilį Toyota RAV 4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokių būdu įskėlė automobilio atsarginio rato apsauginį gaubtą bei subraižė durelių stiklą, tuo padarydamas UAB „I“ 500 eurų turtinę žalą ir UAB „Š“ priklausantį automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdų sudaužė automobilio šoną, nuplėšė apdailos detales, apipylė automobilio saloną šampanu, tuo padarydamas UAB „Š“ 4442,74 eurų turtinę žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-18 nutartimi ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje

Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam I. M. paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas buvo pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbta jo paieška.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2016-12-13 patvarkymu ši baudžiamoji byla buvo perduota teisėjos Rasos Paužaitės žinion.

Teisėja, susipažinusi su parduota nagrinėti baudžiamąja byla nustatė, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kurio teismas negali ištaisyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 220 str. 4 d. nustatyta, kad surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.

Išanalizavus bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamajam I. M. kaltinamojo akto nuorašas nebuvo įteiktas pasirašytinai. Baudžiamoje byloje yra duomenys, kad kaltinamojo akto nuorašas buvo 2016-07-15 išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 107). Patvirtinimas, kad kaltinamasis gavo kaltinamojo akto nuorašą nebuvo gautas, baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Pažymėtina, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad prokurorė kaltinamojo akto nuorašą nurodytu elektroninių paštu išsiuntė tą pačią dieną, kaip ir perdavė bylą į teismą, t. y. 2016-07-15.

Teismas taip pat nustatė, kad baudžiamojoje byloje apskirtai nėra jokių duomenų, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso būtent kaltinamajam I. M.. Prie bylos pridėtose pažymose apie asmens duomenis, kaltinamojo I. M. duomenyse toks elektroninio pašto adresas nenurodytas. Be to, nurodyta, kad kaltinamasis I. M. nesutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių paštu (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-23532-16 priedas, lapas 1). Tuo tarpu vadovaujantis BPK 220 str. 4 d. nuostatomis, kaltinamojo akto nuorašas elektroninių ryšių priemonėmis kaltinamajam gali būti įteikiamas tik jo sutikimu. Apibendrinant darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nėra nei I. M. sutikimo gauti kaltinamojo akto nuorašą elektroninių ryšių priemonėmis, nei jo patvirtinimo, kad jis kaltinamojo akto nuorašą gavo, nei duomenų, kad elektroninis paštas, kuriuo I. M. buvo išsiųstas kaltinamojo akto nuorašas priklauso būtent jam. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis aktas I. M. nebuvo įteiktas.

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas pareigą įteikti kaltinamąjį aktą kaltinamajam nustato būtent prokurorui ir šis proceso veiksmas turi būti atliktas iki perduodant bylą į teismą. Taigi, prokurorė, perduodama bylą į teismą prieš tai tinkamai neįteikusi kaltinamojo akto nuorašo kaltinamajam, pažeidė imperatyvų BPK 220 str. 4 d. reikalavimą.

BPK 254 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui.

Kaltinamojo akto nuorašo neįteikimas kaltinamajam laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kadangi kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Taigi, tik įteikus kaltinamojo akto nuorašą kaltinamajam gali būti užtikrinama jo konstitucinė teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir tinkamai pasirengti gynybai, kuri yra viena kertinių teisingo baudžiamojo proceso elementų.

Šioje baudžiamojoje byloje, I. M. neatvykstant į teismo posėdžius, teismas konstatavo, kad kaltinamasis yra pasislėpęs ir jo buvimo vieta nežinoma. Todėl 2016 m. spalio 28 d. nutartimi I. M. paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą pakeitė į suėmimą ir paskelbė kaltinamojo paiešką.

Paieškos vykdymo metu kaltinamojo I. M. buvimo vietos nustatyti nepavyko.

Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, išnaudojo visas galimybes iškviesti kaltinamąjį I. M. į teismo posėdį ir įteikti jam kaltinamąjį aktą bei taip ištaisyti prokurorės padarytą proceso pažeidimą. Kaltinamojo buvimo vieta teismui nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. yra Rusijos Federacijos pilietis, galima daryti prielaidą, kad jis gali slapstytis nuo baudžiamojo persekiojimo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau net ir gavus tokių duomenų, tačiau konstatavus, kad kaltinamasis aktas I. M. nebuvo įteiktas, teismas negalės pasinaudoti BPK 246 str. numatyta galimybe nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad šioje byloje buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, kurio negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 220 str. 4 d., 254 str., 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje I. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., perduoti prokurorui BPK 220 str. 4 d. numatytiems veiksmams atlikti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam I. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbtą jo paiešką.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras