Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas pateikė Departamentui paramos verslui kurti paraišką, kurioje nurodė, jog kuriama darbo vieta sau, planuojama steigti uždaroji akcinė bendrovė, nurodytas darbo vietos adresas, planuojama vykdyti taksi veikla. Paraiškoje buvo nurodyti vertinimo kriterijai, kuriuos reikėjo užpildyti, o pareiškėjas tą ir padarė, kartu pridėjo reikalingus dokumentus. Tvirtina, kad niekur nėra nurodyta, kaip paraiška turi būti pildoma, kokie yra reikalavimai, o darbuotojai iš Užimtumo tarnybos negalėjo paaiškinti, kaip reikia pildyti paraišką. Pareiškėjas, užpildęs paraišką, pateikė ją Užimtumo tarnybai, tačiau 2023 m. rugpjūčio 28 d. gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, kad jo paraiška atmesta, nesurinkus 35 balų. Pareiškėjui neaišku, ar jis turi papildyti paraišką, ar teikti ją iš naujo. Mano, kad Sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir šališkas.

Teigia, kad Sprendime nurodyta, jog už 1-ąjį vertinimo kriterijų komisija pareiškėjui skyrė 0 balų, kadangi jis neturi nei automobilio vairuotojo kvalifikaciją įrodančio dokumento, t. y. vairuotojo teisių pažymėjimo su kodu 95, nei ilgesnės kaip 1 m. darbo patirties taksi vairuotojo pareigose. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad paraiškoje nebuvo nurodyta, jog jis turi turėti vairuotojo teisių pažymėjimą su 95 kodu. Pildydamas paraišką pareiškėjas buvo nurodęs, kad jis turi 35 m. vairuotojo darbo patirtį, taip pat nurodė visas darbovietes, įskaitant ir taksi, kuriose dirbo vairuotoju. Pažymi, kad jeigu vertinimo komisija būtų nurodžiusi terminą, per kurį pareiškėjas gali pateikti vairuotojo pažymėjimą su 95 kodu, jis galbūt būtų jį pateikęs, tačiau jokio termino komisija neskyrė, o paraišką atmetė. Pareiškėjas nurodo, kad baigė formaliojo profesinio ugdymo mokymo programą UAB „LDV Unio“ ir įgijo reikalingą pažymėjimą su 95 kodu bei pateikė jo kopiją. Pareiškėjui nesuprantama, kur yra įtvirtinta, jog norint užsiimti taksi veikla apskritai yra reikalingas 95 kodas.

Nurodo, kad už 2-ąjį vertinimo kriterijų komisija pareiškėjui skyrė 0 balų, kadangi jis planuoja steigti darbo vietą (duomenys neskelbtini), kurioje nedarbo lygis neviršija vidutinio lygio šalyje. Jam buvo nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybėje nedarbo lygis sudaro 8 proc., o vidurkis šalyje sudaro 8,3 proc., tačiau pareiškėjui nėra aišku, kokia statistika rėmėsi Užimtumo tarnyba, pateikdama tokį atsakymą, kadangi nėra pridėtas tai įrodantis dokumentas apie nedarbo lygio statistiką. Pareiškėjas pažymi, kad paraiškoje savo darbo vietos adresą nurodė tokį patį, kaip ir gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad jis dirbs būtent šiuo gyvenamosios vietos adresu, t. y. tai tik pareiškėjo veiklos steigimo adresas. Pareiškėjas paraiškoje buvo nurodęs, kad planuoja vykdyti veiklą kaimo vietovėje, kurioje yra prastas susisiekimas, nėra pastovaus maršruto autobusų, žmonės negali pasiekti jiems reikalingų vietų, o steigdamas šią darbo vietą pareiškėjas tik palengvintų jų bei įmonių transporto susisiekimą. Kadangi keleivinis mikroautobusas turėtų mažiausiai 7 vietas, tai būtų puiki galimybė sudaryti sutartis su įmonėmis, kad jų darbuotojai laiku pasiektų darbo vietą, vykdami iš kaimo vietovės. Pareiškėjas paraiškoje taip pat nurodė, jog įkūręs bendrovę įdarbintų daugiau darbuotojų tam, kad kaimo vietoje būtų sumažintas bedarbių skaičius.

Pareiškėjas sutinka su 4-uoju vertinimo kriterijumi, už kurį vertinimo komisija jam skyrė 0 balų, nes jis iš tiesų neatitinka nė vienos 4-ojo vertinimo kriterijaus tikslinės grupės.

Paaiškina, kad už 5-ąjį vertinimo kriterijų komisija skyrė jam 0 balų, kadangi steigiama darbo vieta susijusi tik su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. Al-278/4-238/D1-130 „Dėl paramos verslui kurti darbo vietoms steigti teikimo 2023 m. prioritetų, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID-19 ligos poveikį, nustatymo“ 1.2.1.3–1.2.1.5 papunkčiuose nustatytų žaliosios transformacijos tikslų. Pareiškėjui, perskaičius šį vertinimo kriterijų, apskritai nėra aišku, kokio vertinimo šiuo atveju reikalaujama ir kaip pildyti šį punktą.

Teigia, kad už 6-ąjį vertinimo kriterijų komisija pareiškėjui skyrė 0 balų, kadangi prašoma subsidija vienai darbo vietai įsteigti, lyginant su didžiausiu leistinu paramos darbo vietai steigti dydžiu, sudaro 99,85 proc. nuo maksimalios 26 040 Eur subsidijų sumos. Tačiau pareiškėjas akcentuoja, kad tam ir prašo subsidijos, jog galėtų pradėti savo verslą.

Tvirtina, kad Sprendime apskritai nėra išaiškinta, kokių veiksmų jam imtis, atmetus paraišką, t. y. pareiškėjui neaišku, ar reikia papildyti paraišką, ar pildyti ją iš naujo, ar pateikti papildomus dokumentus ir pan.

Pažymi, kad paraiškos teikėjo turimos kvalifikacijos (įgyto išsilavinimo) atitiktis steigiamai darbo vietai įvertinama išanalizavus Paraiškoje esančius duomenis ir pateiktus dokumentus. Iš pateiktos Paraiškos matyti, kad pareiškėjas planavo steigti taksi vairuotojo darbo vietą. Pareiškėjas prie grafos „Kvalifikacija (įgytas išsilavinimas)“ nurodė 1998 m. birželio 21 d. VĮ Regitra išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį pateikė prie Paraiškos. Iš šio dokumento matyti, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti transporto priemones ir jam yra suteiktos AM, A, B1, B , C1, C, D1, D, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos. Įprastai kvalifikacija yra patvirtinama formalios kvalifikacijos įrodymu (diplomu), o asmuo, kuris įgijo tik kompetenciją, nėra laikomas kvalifikuotu ir nėra įgijęs kvalifikacijos. Kvalifikuotas asmuo yra toks, kuris yra įgijęs kvalifikaciją. Įprastai asmuo įgyti kvalifikaciją gali keliais būdais: arba jis mokėsi formalioje kvalifikaciją suteikiančioje mokymo programoje ir ją baigęs gavo diplomą, arba jo per gyvenimą įgytos žinios ir gebėjimai darbinės praktikos, neformalių mokymų, stažuočių metu buvo pripažintos kompetencijų pripažinimo procedūros būdu ir išduotas kvalifikaciją liudijantis diplomas. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis, kurias nustato profesinis standartas; asmeniui kvalifikacija (jos dalis) nustatyta tvarka yra suteikiama atitinkamos mokymo įstaigos; turimą (įgytą) kvalifikaciją patvirtina įgyto profesinio mokymo profesinėse mokyklose ar aukštojo mokslo studijas aukštosiose mokyklose įrodantys dokumentai. Vertinant pareiškėjo pateiktą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą), jis nelaikytinas kvalifikaciją įrodančiu dokumentu, t. y. šis dokumentas neįrodo pareiškėjo kvalifikacijos, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – ir Švietimo įstatymas). Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas nepatvirtina kvalifikacijos (įgyto išsilavinimo) atitikties steigiamai taksi vairuotojo darbo vietai. Užimtumo tarnyba neprieštarauja ir sutinka, kad pareiškėjui pakanka turimo vairuotojo pažymėjimo, t. y. pažymėjime nurodytos B kategorijos, tam, jog jis galėtų vairuoti Paraiškoje nurodytą mikroautobusą, todėl sutinka ir su prie skundo pateikta informacija, kad vairuojant transporto priemonę, kuriai reikalingas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas, vairuotojui nėra taikomas reikalavimas įgyti vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją (95 kodą), tačiau pažymi, jog B kategorijos turėjimas nėra kvalifikacija, kaip ją apibrėžia Švietimo įstatymas. Be to, Komisija, šiuo konkrečiu atveju nevertino, ar pareiškėjas privalo įgyti vairuotojo profesinę kvalifikaciją, t. y. 95 kodą. Pareiškėjas pagal savo steigiamą darbo vietą apskritai neturi galimybės gauti balų už šį kriterijų, nes už jį balus gali gauti tik tie PVK paraiškų teikėjai, kurie turi kvalifikaciją, įgytą tokiu būdu, kaip tai numato Švietimo įstatymas. Sprendime teiginys „neturi automobilio vairuotojo kvalifikaciją įrodančio dokumento, t. y. vairuotojo teisių su 95 kodu“ nurodo tik bendrą taisyklę žiniai, kad turint tokią profesinę kvalifikaciją, kada ji būtina ir reikalinga steigiamoje darbo vietoje atliekamoms funkcijoms, galėtų būti skiriami balai už šį vertinimo kriterijų, kitaip tariant, žiniai buvo nurodytas vairuotojo pradinės profesinės kvalifikacijos vežti krovinius komerciniais tikslais profesinio mokymo diplomas, t. y. 95 kodas, kaip profesionalaus vairuotojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas. Taigi, pareiškėjas nėra įgijęs išsilavinimo, dėl kurio jam galėjo būti suteikta tam tikra kvalifikacija. Šiuo atveju, pareiškėjui skyrus balus už neva turimą kvalifikaciją, būtų pažeisti kitų PVK dalyvių interesai, kurie steigdami tam tikras darbo vietas pateikė tinkamus kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Pažymi, kad tai, jog pareiškėjas baigė formaliojo profesinio ugdymo mokymo programą UAB „LDV Unio“ dėl 95 kodo ir prie skundo pridėjo tai patvirtinantį dokumentą, neturi jokios teisinės reikšmės ir įtakos Sprendimo teisėtumui. Atkreipia dėmesį, kad Departamento Vilniaus miesto 5-asis skyrius tris kartus, t. y. 2023 m. liepos 11, 12 ir 13 d., vedė mokymus PVK paraiškų pateikimo klausimais. Be to, Užimtumo tarnybos internetiniame puslapyje buvo viešai pateikiama informacija apie PVK atrankas ir reikalavimus teikiamoms paraiškoms, nurodyti visi teisės aktai, kurie reglamentuoja šių paraiškų teikimo tvarką ir jų vertinimo sąlygas.

Paaiškina, kad pareiškėjo turimos darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai darbo vietai šiuo atveju buvo vertinama išanalizavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis bei prie Paraiškos pateiktus dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas planavo steigti taksi vairuotojo darbo vietą, todėl vertinant asmens turimos darbo patirties kriterijų (kaip ir kvalifikacijos) reikia vertinti atitiktį steigiamai darbo vietai. Pareiškėjas tiek Paraiškoje prie „darbo patirtis ilgesnė nei vieneri metai“ nurodė darbo patirtį, tiek prie Paraiškos pateikė darbo knygelės kopiją, kurioje nurodyta, kad jis nuo 2001 m. sausio 4 d. iki 2001 m. kovo 6 d. imtinai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2003 m. spalio 24 d. iki 2003 m. lapkričio 4 d. imtinai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2003 m. lapkričio 6 d. iki 2003 m. gruodžio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2004 m. vasario 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinė UAB „(duomenys neskelbtini)“); nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2004 m. lapkričio 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas su Paraiška nepateikė daugiau jokių dokumentų (darbo sutarties taksi vairuotojo funkcijoms atlikti ar kt.), įrodančių taksi vairuotojo darbo patirtį, ilgesnę nei vieneri metai. Nors pareiškėjas teigia, jog turi darbo patirties, nes turi 35 m. vairuotojo darbo stažą, kadangi jam vairuotojo pažymėjimas išduotas 1989 m. birželio 21 d., dėl ko neva jam turėjo būti skirti balai, tačiau vairuotojo pažymėjimo turėjimas suteikia asmeniui tik teisę vairuoti automobilį, bet tai nėra darbo patirties PVK paraiškų vertinimo prasme, kaip steigiamos taksi vairuotojo darbo vietos, įrodymas. Akcentuoja, kad „darbo patirties“ sąvoka nėra išaiškinta ir pateikta nei Užimtumo įstatyme, nei kituose PVK priemonę reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau akivaizdu, kad darbo patirtis turi būti suprantama kaip darbas konkrečioje profesinėje srityje. Tam, kad gautų atitinkamus balus, pareiškėjas turi turėti ne vairuotojo, kaip eismo dalyvio, įgūdžių, o taksi vairuotojo, kaip profesijos, darbo patirties.

Atsakovės vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad turi taksi vairuotojo, kaip šios profesijos atstovo, darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, todėl, nesant kitų dokumentų, teigti, jog pareiškėjas turi ilgesnę nei vienerių metų taksi vairuotojo darbo patirtį, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju Užimtumo tarnyba vertino ne tai, ar pareiškėjas turi teisę apskritai vairuoti automobilį, o ar turi ilgesnę nei vienerių metų darbo patirtį, kuri atitinka jo steigiamą darbo vietą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, skundžia jį teismui ir prašo panaikinti.

Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 30 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, Užimtumo rėmimo priemonės yra šios: aktyvios darbo rinkos politikos priemonės; užimtumo didinimo programos; atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams; išmoka darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio. Pagal Užimtumo įstatymo 35 straipsnį viena iš aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, yra parama darbo vietoms steigti ar pritaikyti. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad darbo vietoms steigti ar pritaikyti teikiama ši parama: darbo vietų pritaikymo subsidijavimas; vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; parama verslui kurti.

ADRPP taikymo aprašo 204 punkte įtvirtinta, kad PVK paraiškas, atitinkančias Aprašo 41 priede nustatytus atitikties vertinimo kriterijus, KAS perduoda PVK komisijai. PVK komisija toliau ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo PVK paraiškų gavimo iš KAS dienos įvertina PVK paraiškas pagal PVK paraiškų kokybės nustatytus vertinimo kriterijus (Aprašo 42 priedas): 204.1. paraišką įvertinus mažiau nei 35 balais, PVK komisija siūlo Klientų aptarnavimo departamento direktoriui PVK paraišką atmesti, o KAS apie priimtą Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimą atmesti PVK paraišką per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo raštu (elektroninėmis ryšio priemonėmis) informuoja kiekvieną paraiškos teikėją atskirai, pateikiant sprendimo kopiją, jame nurodant aiškias ir išsamias PVK paraiškos atmetimo priežastis, teisinius pagrindus ir apskundimo tvarką, kartu pateikia užpildytą Aprašo 42 priedo kopiją; 204.2. PVK paraišką įvertinus 35 ir daugiau balų, PVK komisija sudaro PVK paraiškas gintis kviečiamų paraiškų teikėjų sąrašą (nurodant paraiškos teikėjo pavadinimą, kodą, PVK paraiškoje nurodytą elektroninio pašto adresą, gynimo dieną, laiką, vietą, būdą, PVK paraiškos kokybės bendrą įvertinimą) ir perduoda jį KAS, kuris organizuoja PVK paraiškų gynimą Aprašo 205 punkte nustatyta tvarka.

Užimtumo rėmimo aprašo 64 punkte įtvirtinta, kad PVK komisijos PVK paraiškas vertina pagal Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintus PVK paraiškų vertinimo kriterijus, skirdamos balų. Jeigu PVK paraiška įvertinta mažiau nei 35 balais, ji atmetama. Jeigu PVK paraiška įvertinta 35 ir daugiau balų, Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka organizuojamas PVK paraiškos gynimas.

Pagal 1 kriterijų (Paraiškos teikėjo turimos kvalifikacijos (įgyto išsilavinimo) arba darbo patirties, ilgesnės nei vieneri metai, atitiktis steigiamai darbo vietai) Komisija Paraišką įvertino 0 balų (neatitinka), nurodydama, jog pareiškėjas neturi vairuotojo darbo patirties daugiau nei vieneri metai, taip pat neturi ir kvalifikacijos.

Pareiškėjas tiek Paraiškoje prie „darbo patirtis ilgesnė nei vieneri metai“ nurodė darbo patirtį, tiek prie Paraiškos pateikė darbo knygelės kopiją, kurioje nurodyta, kad jis nuo 2001 m. sausio 4 d. iki 2001 m. kovo 6 d. imtinai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2003 m. spalio 24 d. iki 2003 m. lapkričio 4 d. imtinai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2003 m. lapkričio 6 d. iki 2003 m. gruodžio 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2004 m. vasario 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2004 m. kovo 31 d. iki 2004 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinė UAB „(duomenys neskelbtini)“); nuo 2004 m. rugsėjo 13 d. iki 2004 m. lapkričio 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokius pareiškėjo darbo laikotarpius patvirtina ir Sodros duomenys. Pareiškėjas su Paraiška nepateikė daugiau jokių dokumentų (darbo sutarties taksi vairuotojo funkcijoms atlikti ar kt.), įrodančių taksi vairuotojo darbo patirtį, ilgesnę nei vieneri metai.

Pagrindinis pareiškėjo argumentas, kodėl jis nesutinka su Komisijos vertinimu dėl 1 kriterijaus, yra tas, kad pareiškėjas turi 35 m. vairuotojo darbo stažą, kadangi jam vairuotojo pažymėjimas išduotas 1989 m. birželio 21 d. Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad atsakovė visiškai pagrįstai teigia, jog vairuotojo pažymėjimo turėjimas suteikia asmeniui tik teisę vairuoti automobilį, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina darbo patirties PVK paraiškų vertinimo kontekste, t. y. steigiamos automobilio vairuotojo darbo vietos. Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (profesijos kodas 8322) pateiktame aprašyme nurodyta, kad vairuotojo darbo funkcijos apima ne tik automobilio vairavimą, bet ir kitas funkcijas – a) keleiviams vežti skirtų furgonų, lengvųjų ar taksi automobilių vairavimas ir priežiūra; b) automobilių, furgonų ar mažų sunkvežimių, skirtų prekėms ar paštui vežti, vairavimas ir priežiūra; c) pagalba keleiviams įkeliant ir iškeliant bagažą; d) rinkliavų ir mokėjimų už pristatymą ar pristatymą patvirtinančių dokumentų priėmimas; e) telekomunikacijų įrangos naudojimas pranešti apie transporto priemonių buvimo vietą ir jų galimybes vežti, taip pat valdymo centro nurodymų laikymasis; f) tinkamiausio maršruto nustatymas; g) pagalba fiziškai neįgaliems keleiviams; h) įrangos, padedančios įlaipinti ir išlaipinti fiziškai neįgalius keleivius, naudojimas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vairuotojo darbo patirtis vertintina šių darbinių funkcijų apimtyje. Taigi, visiškai pagrįstai Departamentas vertino pareiškėjo ne kaip vairuotojo, t. y. eismo dalyvio, įgūdžių turėjimą, bet automobilio vairuotojo, kaip profesijos, darbo patirtį. Pareiškėjas to neneigia, taip pat ir teismui nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų automobilio vairuotojo, kaip profesijos, ilgametę darbo patirtį. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina pagrįsta atsakovės padaryta išvada, jog vien teisės vairuoti automobilį turėjimas nepatvirtina realios vairuotojo darbo patirties. Pareiškėjui nepateikus duomenų apie tai, kad jis ilgiau nei vienerius metus yra vairavęs transporto priemonę kaip samdomas darbuotojas ar kaip individualia veikla užsiimantis asmuo, jo Paraiška šiuo aspektu pagrįstai įvertinta 0 balų.

Pagal 2 kriterijų (Paraiškos teikėjas registruotas ir steigia darbo vietą (-as) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame savivaldybėje, kurioje bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje) Komisija Paraišką įvertino 0 balų, nurodydama, jog pareiškėjas darbo vietą planuoja steigti (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajone bedarbystės dalis yra 8 proc., vidurkis šalyje – 8,3 proc., t. y. 8/8,3=0,9639 (neviršija vidutinio bedarbystės lygio šalyje). Pareiškėjui neaišku, kokia statistika rėmėsi Užimtumo tarnyba, kadangi nebuvo pridėtas tai įrodantis dokumentas apie nedarbo lygio statistiką. Pareiškėjo teigimu, jis planuoja vykdyti veiklą kaimo vietovėje, kurioje yra prastas susisiekimas, nėra pastovaus maršruto autobusų, žmonės negali pasiekti jiems reikalingų vietų, o steigdamas šią darbo vietą pareiškėjas tik palengvintų jų bei įmonių transporto susiekimą.

ADRPP taikymo aprašo 42 priedo 2 punkto išnašoje (1) yra nurodyta, kad Užimtumo tarnybos nustatytų PVK paraiškų atrankos konkurso paskelbimo mėnesio pirmai dienai savivaldybių teritorijos, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, yra didesnė negu vidutiniškai šalyje. Paraiškos teikėjams, pakeitusiems registraciją Klientų aptarnavimo skyriuje likus mažiau nei vienam mėnesiui iki PVK paraiškos pateikimo dienos, už šį kriterijų skiriama 0 balų. Atsakovė pažymėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad duomenys apie savivaldybes, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, buvo viešai pateikiama Užimtumo tarnybos internetiniame puslapyje prie informacijos apie PVK atrankas ir reikalavimus teikiamoms paraiškoms. Taip pat Tarnyba akcentavo, kad buvo vedami mokymai PVK paraiškų pateikimo klausimais, tačiau pareiškėjas nė į vienus mokymus neužsiregistravo ir juose nedalyvavo. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybėje, kur pareiškėjas yra registruotas ir planuoja steigti darbo vietą, nedarbo lygis sudaro 8 proc., o vidutiniškai šalyje yra 8,3 proc., taigi tai reiškia, kad Vilniaus rajono savivaldybėje nedarbo lygis neviršija vidutinio šalyje, todėl Komisija pagrįstai skyrė 0 balų.

Pagal 5 kriterijų (Steigiama (-os) darbo vieta (-os) padeda įgyvendinti tiek skaitmeninės transformacijos tikslą (Prioritetų įsakymo 1.1.1–1.1.4 papunkčiai), tiek yra susijusi (-ę) su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatina žiedinę ekonomiką (Prioritetų įsakymo 1.2.1–1.2.10 papunkčiai) Komisija Paraišką įvertino 0 balų, nurodydama, kad pareiškėjas atitinka 1.2.1.3, 1.2.1.4., 1.2.1.5. Prioritetų įsakymo papunkčius (tik vieną Prioritetų grupę). Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam perskaičius šį vertinimo kriterijų nėra aišku, kokio vertinimo šiuo atveju reikalaujama ir kaip pildyti šį punktą.

Pagal Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, parama verslui kurti teikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu asmenys darbo vietas sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama, jeigu: 1) darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia asmuo, kuriam teikiant paramą darbo vietoms steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį; 2) darbo vietą sau pirmą kartą steigia asmuo, kurio atleidimo iš darbo pasekmėms palengvinti naudojamos Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 proc. darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties galiojimo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau (Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalis). Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems gauti paramą verslui kurti, organizuoja konsultacijas dėl verslo kūrimo (Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 4 dalis).

Pagal ADRPP taikymo aprašo 196 punktą užimtas asmuo ar bedarbis, planuojantis dalyvauti PVK priemonėje, per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ teikia PVK paraišką (Aprašo 39 priedas) kartu su Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 53 punkte nurodytomis dokumentų kopijomis. Šios paraiškos formos (39 priedo) 5 punkte įtvirtinta, kad turi būti nurodomas paramos verslui kurti (darbo vietoms steigti) prioritetas (-ai), kurį (-iuos) atitinka planuojama steigti darbo vieta (-os), ir atitikimo prioritetui (-ams) pagrindimas. Šiuo atveju Užimtumo tarnyba vertino, kad pareiškėjas Paraiškoje nurodė, jog jo planuojama steigti taksi vairuotojo darbo vieta atitinka tris PVK prioritetus, susijusius su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatinančių žiedinę ekonomiką, t. y. sudedamosios dalys pakeičiamos, o gamintojas įsipareigoja užtikrinti gaminio sudedamųjų dalių tiekimą rinkai ir (ar) jų pakeitimą prireikus (Prioritetų įsakymo 1.2.1.3 papunktis); struktūra ar sudėtis leidžia juos restauruoti ar pataisyti (Prioritetų įsakymo 1.2.1.4 papunktis); savybės yra tinkamos antriniam perdirbimui ir (arba) gaminys yra biologiškai suyrantis arba sukurtos ar pagerintos galimybės perdirbti gaminį (Prioritetų įsakymo 1.2.1.5 papunktis). Tačiau tuo pačiu 5-uoju kriterijumi vertinama, ar steigiama (-os) darbo vieta (-os) padeda įgyvendinti tiek skaitmeninės transformacijos tikslą (Prioritetų įsakymo 1.1.1-1.1.4 papunkčiai), tiek yra susijusi (-ę) su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatina žiedinę ekonomiką (Prioritetų įsakymo 1.2.1-1.2.10 papunkčiai). Nagrinėjamu atveju Komisija vertino, kad planuojama steigti darbo vieta yra susijusi su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatina žiedinę ekonomiką (Prioritetų įsakymo 1.2.1.3-1.2.5 papunkčiai), tačiau nepadeda įgyvendinti skaitmeninės transformacijos tikslo, numatyto Prioritetų įsakymo 1.1.1-1.1.4 papunkčiuose, todėl už šį vertinimo kriterijų neskyrė pareiškėjui balų. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nei atsakovei, nei skunde teismui nenurodė aplinkybių, paneigiančių tokį Komisijos vertinimą, todėl darytina išvada, kad Komisija pagrįstai šioje dalyje skyrė 0 balų.