- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- AN2-2-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00139-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK, Pasvalio r. policijos komisariatas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. B. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 str. 1 d., paskiriant jam 60 Eur dydžio baudą, pagal 415 str. 2 d., paskiriant jam 30 Eur dydžio baudą, pagal 423 str. 2 d., paskiriant jam 150 Eur dydžio baudą, ir pagal 426 str. 5 d., paskiriant jam 850 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Administracinė teisena pagal ANK 415 str. 2 d. K. B. atžvilgiu buvo nutraukta. Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. K. B. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė nuobauda – 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
2. K. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 1 d., 17.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerio ženklų, stabdomas policijos pareigūno, vilkinčio tarnybinę uniformą su skiriamaisiais ženklais „Policija“, stabdymo lazdele skersai motociklo judėjimo krypties, nemažindamas greičio nevykdė akivaizdaus policijos pareigūno reikalavimo sustoti, nestabdė motociklo ir partrenkė jį stabdžiusį policijos pareigūną D. A., jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. K. B. vairavo motociklą, neįregistruotą nustatyta tvarka, neatlikus privalomosios techninės apžiūros, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei būdamas jo savininku nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę. Tokiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 16, 127, 226, 227 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
3. K. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ANK 423 str. 2 d., 426 str. 5 d. įtvirtintus administracinius nusižengimus ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad apylinkės teismas nutarimą skundžiamoje dalyje priėmė neištyręs visų byloje esančių įrodymų bei netinkamai juos įvertinęs.
3.1. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta ANK 426 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo objektyvioji pusė – neteisėta veika (nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) bei jo tiesioginė tyčia. Jis tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu, nuosekliai aiškino, kad jis stabdė motociklą, kai pamatė jį stabdančius policijos pareigūnus bei išdėstė nuoseklius, tiek vienam, tiek kitam policijos pareigūnui neprieštaraujančius parodymus, logiškai pagrindžiančius tokią jo poziciją. Apylinkės teismas jo nurodytų aplinkybių visiškai nevertino ir konstatavo, kad tai tik jo pasirinkta gynybinė pozicija. Su šia išvada nesutinka, mano, kad ji padaryta tinkamai neįvertinus visų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė policijos pareigūnų parodymus, jog tiek nukentėjęs policijos pareigūnas, tiek apklaustas liudytoju pareigūnas, parodė, kad jis vairuodamas motociklą į pareigūno reikalavimą sustoti nereagavo, motociklo nestabdė, greičio nemažino, policijos pareigūnus bandė apvažiuoti. Priešingai, abu policijos pareigūnai teigė, kad jis, pervažiavęs tiltą ir juos pamatęs, pristabdė motociklą. Tiesa, pareigūnai teigė, jog vėliau jis „susimėtė“ ir ėmė, neva, didinti greitį, važiuodamas link jų. Paklausus kodėl jie taip mano, pasakė, kad pagal motociklo variklio garsą. Taigi, jo parodymai neprieštarauja policijos pareigūnų parodymams, apie tai, kad jis iš tiesų ėmė atsargiai stabdyti motociklą. Iš pradžių pristabdęs stabdžiais ir supratęs, kad dėl motociklo padangų savybių staigiai motociklo jam sustabdyti nepavyks, kadangi gali prasidėti slydimas ir jis gali nugriūti, jis ėmė stabdyti pavaromis, jas žemindamas. Kaip žinia, žeminant pavaras ir tokiu būdu stabdant transporto priemonę variklio apsukos pakyla, todėl natūralu, kad policijos pareigūnams iš motociklo variklio garso galėjo pasirodyti, jog jis pradėjo didinti greitį. Taigi, nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog faktą, kad jis nestabdė, įrodo policijos pareigūnų parodymai. Priešingai jų parodymai patvirtina, kad jis motociklą stabdė. Kitas apylinkės teismo argumentas, kuriuo remdamasis jis padarė išvadą, kad jis, neva, nestabdė motociklo yra tai, jog, neva, tokius policijos pareigūnų parodymus patvirtina vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad motociklo greitis iki susidūrimo su policijos pareigūnu, lyginant su kitomis vaizdo įraše matomomis pravažiuojančiomis transporto priemonėmis, yra gana didelis, jis nelėtėja. Visų pirma pažymėtina, kad vaizdo įrašo dalis, kurioje vaizdo kameros lauke atsiduria jo motociklas iki nugriuvimo ir sustojimo, trunka 2 sekundes. Iki motociklo pasirodymo vaizdo įraše apie 36 sekundes nėra jokios transporto priemonės, su kurios greičiu būtų galima lyginti motociklo greitį. Motociklo važiavimo tas dvi sekundes vaizdo įraše metu taip pat nėra jokios judančios transporto priemonės. Taigi, vien jau tai yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas palyginimas nėra pagrįstas. Kita vertus, iš vaizdo įrašo neįmanoma pasakyti, kokiu greičiu važiuoja tos kitos transporto priemonės, su kurių greičiu lyginamas motociklo greitis. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokiu greičiu jis važiavo, nors tikslus greitis būtų svarbi aplinkybė, galinti padėti nustatyti, ar jis apskritai turėjo objektyvią galimybę sustoti dar neprivažiavęs policijos pareigūnų. Šiuo atveju svarbu įvertinti atstumą nuo susidūrimo su nukentėjusiuoju vietos iki tos vietos, kur motociklas nugriuvęs visiškai sustojo. Kaip nurodė liudytojas S. D., po susidūrimo motociklas nuvažiavo/nučiuožė apie 15 m, kol visiškai sustojo. Taip pat nurodė, kad tam, jog sustabdyti transporto priemonę neatsidūrus į priešais važiuojančią, saugus atstumas tarp jų turi būti lygus pusei automobilio važiavimo greičio. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir moksliškai atlikti skaičiavimai. Automobilio stabdymo kelias, esant sausai kelio dangai, kokia ir buvo nagrinėjamu atveju, važiuojant 30 km/h greičiu, yra apie 15 m. Tai reiškia, kad jei būtų vadovaujamasi liudytojo paaiškinimais apie atstumą, kurį nučiuožė motociklas iki pilno sustojimo, tai jo važiavimo greitis negalėjo būti didesnis nei 30 km/h, o turint galvoje tai, kad po susidūrimo jis net ir norėdamas jau nebeturėjo galimybės stabdyti, kadangi nugriuvo ir tiesiog čiuožė asfaltu, akivaizdu, jog jo važiavimo greitis susidūrimo momentu buvo dar mažesnis nei 30 km/h. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad liudytojas S. D., kalbėdamas apie motociklo nučiuožtą atstumą po susidūrimo, ji pervertino. Kadangi atstumas nuo nukentėjusiojo iki motociklo sustojimo vietos galėjo būti ne daugiau, kaip 2,7 m. Taigi motociklo greitis susidūrimo metu negalėjo būti didesnis kaip 6 km/h. Teigia, kad aplinkybė, jog eismo įvykio vietos apžiūros protokolo plane motociklo stabdymo žymės neužfiksuotos, ne tik, kad neįrodo, kad jis nestabdė, bet ir patvirtina jo parodymus apie stabdymą. Akivaizdu, kad stabdymo žymės ant asfalto galėtų likti tik tuo atveju, jei dėl staigaus stabdymo jis būtų blokavęs motociklo ratus, tačiau, kaip jau minėta, jis vengė staigiai stabdyti, kad padangos neužsiblokuotų. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad iš įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad nuo tilto pabaigos matomumas yra geras, kelio sąlygos nedelsiant vykdyti pareigūno reikalavimą sustabdyti transporto priemonę nėra apsunkintos. Priešingai, pagal palydovines fotonuotraukas, tik pervažiavus tiltą neįmanoma pastebėti policijos pareigūnų, kadangi kelias, žiūrint iš jo važiavimo krypties, suka į kairę, o policijos pareigūnai stovėjo prisiparkavę prie pat parduotuvės pastato ir patys ten stovėjo, kur dar juos užstojo matymo linijoje esantys medžiai.
3.2. Dėl ANK 423 str. 2 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo nurodo, kad jam sunku suprasti, kaip su eismo įvykio kilimu ir priežastimis yra susijusios apylinkės teismo vardijamos aplinkybės: posūkių, žibintų neįrengimas motocikle. Be to, šios aplinkybės byloje apskritai nebuvo nustatinėjamos. Padaryti išvadą, kad jo posūkio signalo nerodymas ranka kaip nors įtakojo eismo įvykio kilimą gali tik asmuo, kuris niekuomet nevaldė motociklo. Viena ranka laikant vairą stabdyti, o ypač staigiai, motociklą reiškia, kad motociklas grius. Kadangi stabdant tiek galiniu, tiek priekiniu ratu, vairui tenka didelis krūvis ir jis gali susisukti. Todėl akivaizdu, kad jis net ir norėdamas nebūtų galėjęs parodyti posūkio. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo priežastinio ryšio klausimų. Jo manymu, nukentėjusiojo, kaip policijos pareigūno padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių – eismo įvykio ir paties nukentėjusiojo sužalojimų, kilimo sąlyga. Nukentėjusysis, neįvertinęs kokį pavojų sukels jo elgesys, vietoje to, kad parodęs stabdymo gestą būdamas maždaug ties važiuojamosios dalies viduriu, ten ir liktų, dėl nesuprantamų priežasčių, sparčiu žingsniu nužingsniavo skersai motociklo važiavimo krypties, kirsdamas motociklo važiavimo krypties juostą bei eidamas būtent į tą vietą, kur pats jam nurodė sustoti. Pažymi, kad šiuo atveju ne pats stabdymo veiksmas buvo netinkamas ir sukėlė eismo įvykį, o paties pareigūno veiksmai.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba atsiliepime nesutinka su K. B. pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo atmesti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje esančias aplinkybes. Įrodymai, patvirtinantys K. B. kaltę, pagrįstai buvo pripažinti patikimais.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad K. B. neginčija savo kaltės dėl ANK 415 str. 1 d. ir 415 str. 2 d. įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymo ir už juos paskirtų baudų, tačiau nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ANK 423 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. Todėl, aukštesnysis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako išimtinai tik dėl šių dviejų administracinių nusižengimų padarymo.
8. Administracinę atsakomybę pagal ANK 423 str. 2 d. užtraukia nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas, o pagal ANK 426 str. 5 d. – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 str. 6 d. nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pagal ANK 426 str. 6 d. uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.
9. KET 16 p. nustato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Pagal KET 127 p. vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
10. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs K. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, jokių procesinių pažeidimų nepadarė ir K. B. kaltu pagal ANK 423 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. pripažino pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad K. B. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. K. B. savo kaltę dėl ANK 423 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. įtvirtintų administracinių nusižengimų padarymo neigia aiškindamas, kad jis motociklą stabdė, o tik pervažiavus tiltą buvo neįmanoma pastebėti pareigūnų, bei pabrėžia, kad šiuo atveju buvo netinkamas ne stabdymo veiksmas, o paties pareigūno veiksmai. Šie apelianto argumentai atmetami ir vertinami išimtinai kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinktų įrodymų visetas.
12. K. B. kaltę, padarius ANK 423 str. 2 d. ir 426 str. 5 d. įtvirtintus administracinius nusižengimus, patvirtina nukentėjusiojo D. A. ir liudytojo S. D. parodymai, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, byloje esantys vaizdo įrašai, eismo įvykio apžiūros planas ir įvykio vietos fotonuotraukos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada.
12.1. Nukentėjusysis D. A. apklausos pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad važiuodamas per tiltą motociklininkas viršijo leistiną greitį. Pravažiavęs tiltą motociklininkas sumažino greitį, padarė manevrą į kairę, į dešinę. Jis tuomet buvo kelio važiuojamosios dalies viduryje, ties vidurio juosta. Mojo lazdele, skirta stabdymui. Likus 40-50 m iki jo iš garso ir vaizdo suprato, kad motociklininkas nesiruošia stoti, didina greitį. Tuomet ir kolega pradėjo eiti į kelią. Jis pats tuomet buvo dešiniau. Motociklininkas padarė manevrą link kairės. Posūkio ženklo nerodė, taip pat ir ranka. Jis žengė žingsnį atgal, motociklininkas vėl metėsi į dešinę. Viskas įvyko greitai, tik ranka spėjo užsidengti. Po susidūrimo motociklininkas parkrito. Jam rankoje buvo padaryta plėštinė žaizda, kraujavo, vėliau pradėjo tinti koja. Motociklininkas galėjo juos matyti 150 m atstumu. Pervažiavus tiltą, kuomet motociklo vairuotojas tikrai juos pamatė, atstumas iki jų buvo 90-100 m. Motociklo greitis važiuojant nuo kalno galėjo būti apie 50-60 km/h. Motociklas leisdamasis nuo kalno nelėtėjo jokio stabdymo nebuvo. Stabdymo žymės, tik po to, kai motociklas nuvirto.
12.2. Liudytojas S. D. teismo posėdyje apylinkės teisme parodė, kad apie 17.15 val. išgirdo per (duomenys neskelbtini) upės tiltą atvažiuojančio motociklo garsą. Iš garso suprato, kad motociklas važiuoja gana dideliu greičiu. D. A. išėjo į gatvės važiuojamąją dalį, stabdymui skirta lazdele modamas skersai atvažiuojančio motociklo, taip išreikšdamas akivaizdų nurodymą sustoti. Kai pamatė kolega, pagal motociklo garsą jautėsi, kad vairuotojas „atleido gazą“. Susimėtė lyg dvejodamas ar suktis ant tilto, ar važiuoti toliau. Kolega buvo ties vidurio linija, jis taip pat išėjęs į važiuojamąją dalį. Matėsi, kad motociklininkas nebando stabdyti, o bando apvažiuoti, vėl padidino greitį. Kolega spėjo atšokti atgal, bet jį motociklas vis tiek kliudė. Jis pats sulaikė pažeidėją. Kolega buvo kruvinas, jam buvo sužalota dešinė ranka ir kairė koja. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą motociklo stabdymo žymės užfiksuotos tik po susidūrimo. Iki tos vietos stabdymo žymių nėra, nors atstumas nuo tos vietos, kur vairuotojas pastebėjo jį stabdančius policijos pareigūnus apie 150 m.
12.3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini) K. B., vairuodamas krosinį motociklą „(duomenys neskelbtini)“ be valstybinių numerių, pritaikytą dalyvauti varžybose, akivaizdžiai stabdomas (duomenys neskelbtini) patrulio D. A., vilkinčio tarnybinę uniformą su skiriamaisiais ženklais „Policija“, šiam mojuojant stabdymo lazdele skersai motociklo judėjimo krypties, nesumažino greičio, nevykdė akivaizdaus pareigūno reikalavimo, nesustabdė motociklo ir partrenkė D. A.. D. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, nesant veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., požymių.
12.4. Eismo įvykio vietos apžiūros plane užfiksuota motociklo ir policijos pareigūno D. A. susidūrimo vieta. Fotonuotraukose užfiksuotas K. B. vairuotas motociklas ir įvykio vieta.
12.5. Valstybinėje teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad D. A. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje, pilvo srityje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje. Plėštinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kairės pėdos – čiurnos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva šioje srityje, priekinio šokikaulinio šeivikaulio raiščio patempimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu judančio motociklo dalimis, ar panašiai. D. A. sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuotas nežymiu.
12.6. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas tarp K. B. ir D. A. įvykęs susidūrimas.
13. Išanalizavus nurodytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo tikėti apelianto dėstomais argumentais, jog jis pamatęs policijos pareigūnus stabdė vairuojamą motociklą, nėra. Priešingai nei teigia K. B., šie jo teiginiai nesutampa nei su liudytojo, nei su nukentėjusiojo parodymais. Tiek nukentėjusysis D. A., tiek liudytojas S. D. parodė, kad pravažiavęs tiltą K. B. sulėtino važiavimo greitį, tačiau vėliau ėmė jį didinti. S. D. teigimu, kai K. B. sumažino greitį jis susimėtė, lyg dvejodamas ar suktis nuo tilto, ar važiuoti toliau. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad K. B. vairuojamo motociklo nestabdo, padaro manevrą į dešinę, siekdamas apvažiuoti D. A., tačiau su juo susiduria. Iš to kas išdėstyta, akivaizdu, kad K. B. pamatęs policijos pareigūnus pasimetė, todėl iš pradžių sumažino greitį, tačiau vėliau, žinodamas, kad važiuoja nepritaikytu dalyvauti viešajame eisme motociklu, jį padidino, taip siekdamas apvažiuoti jį stabdančius policijos pareigūnus ir taip išvengti sustabdymo bei gresiančios atsakomybės, tačiau jam to padaryti nepavyko. Nagrinėjamu atveju atmetami K. B. apeliacinio skundo argumentai, jog jis bandė stabdyti vairuojamą motociklą pavaromis, todėl policijos pareigūnams iš variklio garso galėjo atrodyti, jog jis didina greitį, kadangi tą paneigia vaizdo įrašai – juose motociklo lėtėjimas neužfiksuotas.
14. K. B. yra teisus, teigdamas, kad nebuvo nustatytas jo važiavimo greitis, tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, ši aplinkybė sprendžiant dėl jo atsakomybės, neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju buvo svarbiausia nustatyti patį stabdymo faktą, kuris įrodytų, jog buvo paisoma policijos pareigūno nurodymo. Kaip jau minėta, duomenų, jog K. B. apskritai būtų bandęs stabdyti vairuojamą motociklą, byloje surinkta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, plačiau dėl kitų K. B. skundo argumentų, susijusių su jo važiavimo greičio nustatymu, nepasisako. Be kita ko, pabrėžtina, kad K. B., kaip bet kuris kitas eismo dalyvis ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo važiuoti tokiu greičiu, jog esant būtinybei galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime klaidingai nurodė, jog matomumas nuo tilto pabaigos yra geras, kelio sąlygos nedelsiant vykdyti pareigūno reikalavimą sustabdyti transporto priemonę nėra apsunkintos. Priešingai, tik pervažiavus tiltą, neįmanoma pastebėti policijos pareigūnų, kadangi kelias, suka į kairę, o policijos pareigūnai stovėjo prie parduotuvės, kur dar juos užstojo matymo linijoje esantys medžiai. Iš įvykio vietos fotonuotraukų bei vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai, išgirdę atvažiuojant K. B., išėjo į važiuojamąją kelio dalį, kur jų, esant tilto pabaigoje, buvo neįmanoma nepamatyti, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šiuos K. B. argumentus.
16. Nagrinėjamu atveju, K. B. nurodo, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl paties D. A. netinkamų veiksmų. Pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais taip pat nėra. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tiek paties nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai, tiek vaizdo įrašų medžiaga, patvirtina, kad K. B. elgesys buvo neprognozuojamas, nebuvo įmanoma numatyti, kokį manevrą jis ruošiasi atlikti, nes kaip ir pats pripažino, jokių manevravimo ženklų jis nerodė, o vairavimo greičio taip pat nelėtino. Taigi, akivaizdu, kad paties apelianto netinkami veiksmai vairuojant motociklą lėmė šį eismo įvykį. Byloje nėra duomenų, jog D. A. veiksmai jam vykdant tarnybines pareigas, įvykio metu būtų buvę netinkami ar keliantys pavojų kitiems eismo dalyviams.
17. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. teismas,
nutaria:
K. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.