- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- T-99-493/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Kęstutis Betingis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Viktoro Preikšo, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio prašymą dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas: pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį ir A. B. nuteisė: pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1996 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 16, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, šioje dalyje palikdamas galioti Kaimo apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį; panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 dalį paskirta papildoma bausmė – turto konfiskavimas ir kuria jis pripažintas kaltu bei nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį; pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį, jo veiksmus perkvalifikavo pagal to paties straipsnio 1 dalį, paskirdamas laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaudamasis 1961 m. BK 42 straipsniu, šia nutartimi paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę A. B. nustatant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Betingis pateikė prašymą, kuriame prašo nuteistajam A. B. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos – sušvelninti ir skirti BK numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę; atsižvelgiant į tai, kad A. B. jau atliko 22 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti ir konstatuoti, kad jis atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir iš laisvės atėmimo įstaigos paleisti į laisvę; prašymui nagrinėti rengti teismo posėdį ir į teismo posėdį kviesti nuteistojo A. B. gynėją advokatą Kęstutį Betingį.
Prašyme pareiškėjai nurodo, kad naujojo BK 60 straipsnyje sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs kokį nors nusikaltimą, įstatymų leidėjas nenumatė. Ši sunkinanti aplinkybė buvo panaikinta, todėl BK 60 straipsnis turi būti vertinamas kaip nuteistojo A. B. bausmę švelninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas. Prašyme taip pat teigiama, kad naujojo BK 129 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos šį nusikaltimą kvalifikuojančios aplinkybės, kvalifikuojančios aplinkybės, jog tokį nusikaltimą padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, nėra numatyta, t. y. tokia nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė yra panaikinta ir tai taip pat lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Pareiškėjai akcentuoja, kad šios veikos nusikalstamumą panaikinančios, bausmę švelninančios arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančios baudžiamojo įstatymo normos nebuvo nagrinėjamos bei vertinamos Kauno apygardos teisme 2004 m. gegužės 26 d. bei Lietuvos apeliaciniame teisme 2004 m. liepos 8 d., kur teismų nutartimis iš dalies buvo patenkintas A. B. prašymas perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas pagal atitinkamas tuo metu įsigaliojusias 2000 m. BK normas ir paskirti švelnesnes bausmes. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų A. B. atžvilgiu priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, nutartyse bei aukštesniųjų teismų nutartyse yra užfiksuoti ir konstatuoti faktiniai duomenys, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimus, apie įvykių aplinkybes savarankiškai detaliai papasakojo parodymų patikrinimo metu ir parodė vietoje, kaip buvo įvykdyti nusikaltimai, o taip pat gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, ir šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prašyme taip pat pažymima, kad dabartiniu metu galiojančio BK 22 straipsnis taip pat turi būti vertinamas kaip nuteistojo A. B. bausmę švelninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, tačiau tai iki šiol nebuvo padaryta. Taigi lyginant 1961 m. BK ir naujojo BK nuostatas, naujasis BK yra veikos nusikalstamumą panaikinantis, nuteistojo bausmę švelninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, todėl pareiškėjai mano, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, nuteistojo bausmę švelninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi būti taikomas A. B. atžvilgiu.
Prašyme pažymima, kad EŽTT suformavo vieningą galiojančią teisminę praktiką, jog nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę be lygtinio paleidimo ar bausmės sušvelninimo galimybės, nenumatant nuteistajam konkrečios reabilituojančios įstatyminės galimybės bei siekiamybės kada nors išeiti į laisvę, yra pažeidžiama Konvencijoje 3 straipsnyje įtvirtinta teisė nebūti kankinamam ir nepatirti žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio. Tačiau Lietuvos Respublikoje galiojančiais baudžiamaisiais įstatymais visiškai nebuvo ir nėra numatyta nuteistojo laisvės atėmimu iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ar bausmės sušvelninimo galimybė, t. y. nenumatytos jokios konkrečios reabilituojančios įstatyminės galimybės bei siekiamybės tokiam nuteistajam kada nors išeiti į laisvę. Nagrinėjamoje byloje priimtais teismų sprendimais ir EŽTT suformuotai bei galiojančiai teismų praktikai prieštaraujančiais šalies baudžiamaisiais įstatymais gali būti pažeisti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio bei 21 straipsnio imperatyvūs reikalavimai, o taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ne tik 3 straipsnio, bet ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad A. B. yra teigiamai charakterizuojamas pataisos įstaigos administracijos, turi sveikatos problemų ir yra atlikęs jau daugiau 22 metus bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio prašymas atmestinas.
Pareiškėjai savo prašyme pateikia argumentus, dėl ko, jų manymu, A. B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (ir jį keičiančiais Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimais) paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeistina į terminuotą laisvės atėmimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamų veikų, už kurias A. B. yra nuteistas, perkvalifikavimo pagal naujojo BK nuostatas klausimas buvo sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi, kurią 2004 m. liepos 8 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti. Nusikalstama veika, už kurią nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo neperkvalifikuota, įvertinus, kad naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto normos nuteistajam nėra palankesnės, nei 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 22 d. nutartimi atmestas A. B. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, konstatuojant, kad perkvalifikavus 1961 m. BK 105 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pagal 2000 m. baudžiamojo kodekso normas, būtų apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Taigi nuteistojo A. B. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal 2000 m. BK nuostatas klausimas buvo išspręstas visų instancijų teismų, šie sprendimai yra įsiteisėję ir jų kvestionuoti nėra procesinio pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys baudžiamieji įstatymai nenumato teismui jokios galimybės kaip nors sušvelninti nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme padėtį, išskyrus bausmės vykdymo vietos iš kalėjimo į pataisos namus pakeitimą. Tokia bausmės rūšis kita bausme gali būti pakeista tik amnestijos (BK 78 straipsnis) arba malonės (BK 79 straipsnis) tvarka, tačiau atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad švelninant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sušvelnintos bausmės terminas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai (BK 51 straipsnio 2 dalis), o tokios bausmės dalies A. B. dar nėra atlikęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas neturi jokių procesinių galimybių A. B. atžvilgiu taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Prašyme pareiškėjai prašo nagrinėti prašymą teismo posėdyje, tačiau šis prašymas atmestinas. Rengti teismo posėdį nagrinėjant proceso dalyvio skundą yra teismo teisė, bet ne pareiga, ir būtent teismui priklauso prerogatyva spręsti dėl proceso formos, nepriklausomai nuo to, ar yra pareiškėjo prašymas. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos medžiaga ir pateiktas prašymas yra pakankamai išsamūs priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi, 364 straipsniu,
nutarė:
Pareiškėjų nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.