- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2YT-155-1140/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01080-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. L., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. J. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos I. L. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinis V. L.. Šiuo juridinio fakto nustatymu siekiama gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus tėvui V. L., pareiškėja kreipėsi į Akmenės rajono 2-ojo notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, kur paaiškėjo, jog po pareiškėjos motinos I. L. mirties (duomenys neskelbtini), į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po pareiškėjos motinos I. L. mirties liko santuokoje įgytas, pareiškėjos tėvo V. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,0992 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute toliau liko gyventi pareiškėjos tėvas V. L.. Po I. L. mirties sutuoktinis V. L., žinodamas, jog nekilnojamasis turtas registruotas jo vardu, klaidingai manė, jog pas notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreiptis nebereikia.
Atsiliepimas
Valstybę atstovaujanti valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos I. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį I. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos S. J. prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog teismui išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad V. L. priklauso teisė į I. L. palikimą ir jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, pareiškėjos prašymo patenkinimui neprieštaraus. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. L., kuris yra pareiškėjos S. J. brolis, prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos I. L. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens byloje tėvas V. L..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. L. (buv. pavardė (duomenys neskelbtini)) ir V. L. santuoką įregistravo 1960 m. gegužės 1 d. (įrašo Nr. 95). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,0992 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu priklauso V. L. (1992 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-2426; 1992 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1-10176). Pateikti duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas I. L. ir V. L. santuokos metu. Iš gimimo išrašo matyti, kad pareiškėjos S. J. (buv. pavardė (duomenys neskelbtini)) tėvai I. L. ir V. L.. Iš mirties liudijimo matyti, kad V. L. sutuoktinė I. L. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. 65), V. L. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. 22-39539198).
Atkreiptinas dėmesys, jog I. L. mirė galiojant 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK), todėl pareiškėjos prašymas turėtų būti sprendžias taikant palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančias normas. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje numatyti du palikimo priėmimo būdai, kuomet įpėdinis palikimą priima faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, kitu atveju paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad po pareiškėjos motinos I. L. mirties liko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,0992 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriais ir toliau liko naudotis bei rūpinosi pareiškėjos tėvas V. L.. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2022 m. birželio 23 d. išduotas liudijimas (Nr. 3992) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirusios I. L. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta, sudarytų mirusiosios vardu testamentų nerasta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po I. L. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad sutuoktinės I. L. palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,0992 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis) V. L. priėmė faktiniu valdymu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad V. L. po sutuoktinės I. L. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė I. L. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.