- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-15
- Bylos Nr.
- 2K-399/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Alvydas Pikelis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- A. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 63 straipsnio 1 bei 5 dalimis, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. kovo 7 d. iki 2006 m. liepos 14 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Dėl kaltinimų pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą A. M. išteisintas, nesant įrodymų, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria prokuroro apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas A. M. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad savo namuose Miško g. Šilutėje laikė 8 milimetrų kalibro dujinį pistoletą „IŽ 79– 8 Baikal“ Nr. TKO 5697, perdirbtą į graižtvinį pistoletą su liepsnos ir garso slopintuvu, pritaikytą šaudyti 7,65 milimetrų kalibro „Browning“ šoviniais; pusiau automatinį 9 milimetrų kalibro pramoninės gamybos pistoletą „Borchard–Luger“ (Parabellum) P08 mod. 1917 Nr. 7491, dvivamzdį lygiavamzdį 12 milimetrų kalibro medžioklinį šautuvą IŽ–27 Nr. 8902111 patrumpintu vamzdžiu ir nupjauta rankena, vienuolika 12 kalibro medžioklinių šovinių su grankulkių užtaisu, septyniolika 9 milimetrų kalibro „Luger“ šovinių, septynis 7,65 milimetrų kalibro „Browning“ šovinius, nenustatytu laiku įgijo ir laikė nešaunamąjį smogiamojo–triuškinančio poveikio ginklą kastetą, kol juos 2005 m. kovo 7 d. 13.50 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 14 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartį ir jį išteisinti.
Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį grindžiama įrodymais, neatitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už neteisėtą ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą iš A. K., M. M. ir V. B. ir laikymą savo namuose. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino kaltinimo dalį dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo, bet teisiškai neįvertino A. K., M. M. ir V. B. veiksmų, kurie neteisėtai įsibrovė į kasatoriaus butą ir paslėpė laikinam saugojimui, kol jis bus Vilniuje, ginklus ir šaudmenis. Kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, trunkamojo pobūdžio, o veikos padarymo motyvai esminės reikšmės juridinei kvalifikacijai neturi, prieštarauja prieš tai nurodytiems faktams, iš kurių konstatuotina, kad jo veikoje nėra tiesioginės tyčios ir nusikalstamos veikos, nes jis nedavė leidimo saugoti jo bute ginklus, jų saugoti nepriėmė ir apie jų buvimą bute nieko nežinojo. Priešingu atveju apie ginklus ir šaudmenis jis tikrai būtų informavęs teisėsaugos institucijas. Ši išvada prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 2 d. nutarčiai Nr. 2K–157/2004, kurioje pasakyta, kad nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, subjektyvusis požymis – kaltė yra tiesioginė tyčia ir nusikaltimas pripažįstamas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu nustatoma, kad jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje neteisingai apibūdino ir objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyje, sudėties požymius, kurie kartu su kitais nusikaltimo sudėties požymiais sudaro visą nusikaltimą. Kad nusikaltimas būtų baigtas, pakanka atlikti bent vieną iš įstatyme nurodytų alternatyvių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neteisėtas šaunamųjų ginklų laikymas yra turėjimas jų savo žinioje nesvarbu kiek laiko, jei tam neturima leidimo. Tačiau, kasatoriaus tvirtinimu, jis ginklų ir šaudmenų savo žinioje neturėjo ir niekur jų nepadėjo. Teismas apeliacinėje nutartyje nurodė, kad laikymo sąvoka pagal susiklosčiusią teismų praktiką traktuotina taip pat, kai ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų laikymo atvejais. Paprastai laikomos tos pačios medžiagos, o šioje byloje - ginklai ir šaudmenys, kurias kaltininkas pasigamino ar įsigijo, tačiau tam tikrais atvejais jas gali laikyti ir asmuo, kuris jų neįgijo. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 12 punktą, sutapatindamas psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo sąvoką su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo sąvoka, nes minėtame nutarime ginklų ir šaudmenų įgijimas ar laikymas neaptariami.
Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai neįvertino svarbių jo bylos aplinkybių: asmenys į jo butą pateko neteisėtai, nešaunamuosius ir šaunamuosius ginklus bei šaudmenis atvežė be kasatoriaus žinios, kai jo nebuvo namie. Visa tai pareigūnai žinojo ir laukė, kol jis atvyks, kad galėtų apkaltinti ginklų laikymu, taip sudarydami sąlygas, kad atsirastų nusikalstama veika. Kasatorius mano, kad vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nustatytais BK 2 straipsnio 3 dalyje, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų
Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais kasatorius ginčija faktus, savaip aiškina ir vertina buvusius įvykius, iškelia asmenų, patekusių į jo butą ir palikusių jame ginklus bei šaudmenis, veiksmų įvertinimo klausimus, nesutinka su teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl faktų vertinimo pagrįstumu. Tai ne teisės taikymo šioje byloje, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus, jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.
Skunde teigiama, kad nuosprendis grindžiamas įrodymais, neatitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau nenurodomas nė vienas BPK straipsnis, kurio nuostatos būtų pažeistos. Todėl šis teiginys nenagrinėtinas kaip neargumentuotas ir deklaratyvus.
Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius iš esmės ginčija veikos kvalifikaciją dėl, jo manymu, netinkamai įvertintų faktinių aplinkybių ir abiejų teismų nepagrįstų išvadų dėl tyčios padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, buvimo. Ši kasatoriaus pozicija yra priešinga tam, ką priimtais sprendimais byloje yra konstatavę pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Sprendimuose nustatyta, kad šaunamuosius ginklus ir šaudmenis kasatoriaus bute, jam apie tai nežinant, paliko M. M., A. K. ir V. B. Ta aplinkybė, kad vėliau A. M. sužinojo apie šaunamųjų ginklų ir šaudmenų buvimą jo bute, tačiau jų neatsikratė ir nepasinaudojo turėta galimybe pranešti apie juos teisėsaugos institucijoms, nustatyta ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus. Nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje šiuo klausimu motyvuotai pasisakyta, nurodžius į techninių priemonių panaudojimo protokolą, telefoninių pokalbių išklotines, liudytojų M. M., A. K., V. P. parodymus. Jų visetas teismų sprendimuose įvertintas kaip pagrindžiantis kaltininko tyčią padaryti veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus teikiama atitinkamų dalykų laikymo kaip nusikaltimo sudėties požymio traktuotė grindžiama vien nuoroda į kalbos specialistų aiškinimą, kuris nėra skirtas būtent tam, kad atskleistų juridinį laikymo sąvokos turinį. Šioje baudžiamojoje byloje svarbų ginklų bei šaudmenų laikymo požymį teismai suvokė ir pritaikė nenukrypdami nuo įprastinės, nusistovėjusios baudžiamojo įstatymo interpretavimo ir taikymo praktikos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes BK 253 straipsnio 2 dalis kvalifikuojant padarytą nusikaltimą pritaikyta teisingai.
Dėl BK 258 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius tvirtina, kad yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nors nešaunamojo ginklo – kasteto, kurį į butą taip pat atgabeno kiti asmenys, nebuvo įgijęs. Šiuo klausimu specialiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Nutartyje konstatuota, kad joks liudytojas neparodė, kad sykiu su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis į A. M. butą būtų buvęs atneštas ir kastetas. Darant šiame bute kratą, kastetas rastas kitoje vietoje, atskirai nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų, policijos uniformos ir kitų daiktų. A. M. buvo vienintelis šio buto gyventojas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad kastetą įgijo pats A. M. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, BK 258 straipsnio 2 dalis kvalifikuojant padarytą baudžiamąjį nusižengimą pritaikyta teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.