- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- ATP-1021-318/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo V. T. pripažintas kaltu:
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. ir nubaustas dvidešimt penkių (25) litų dydžio bauda;
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir nubaustas keturių tūkstančių dviejų šimtų (4 200) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas trijų tūkstančių dviejų šimtų (3 200) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – keturių tūkstančių dviejų šimtų (4 200) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2014 m. gegužės 7 d., apie 15.22 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairavo A. P. priklausantį automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,08 promilės), buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepastebėjo gale stovinčio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkėsi į jį ir įvykio metu apgadino abu automobilius. Jis įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 231 punktus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukas V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.
Pažeidėjo manymu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
V. T. nuomone, apylinkės teismas alkotesterio parodymus dėl jo girtumo nepagrįstai pripažino tinkamais ir nekeliančiais abejonių. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad pažeidėjui, suabejojus alkotesterio parodymų tikrumu, policijos darbuotojai privalėjo jį patikrinti pakartotinai. Jam taip pat nebuvo pasiūlyta girtumo nustatymui vykti į medicinos įstaigą. Taigi policijos pareigūnai jo blaivumą tikrino pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Be to pažeidėjas, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, valgė mėtinius saldainius, kurie, V. T. manymu, iš esmės iškraipė alkotesterio rezultatus. V. T. nuomone, ta aplinkybė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip pat nepatvirtina, kad jis buvo girtas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su skundu pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, jog dėl jam paskirtų viršutinio žandikaulio laikinų priekinių dantų protezų yra paveiktas jo kalbos aiškumas, nuoseklumas ir rišlumas. Todėl aplinkiniai sunkiau suvokia jo verbalinę kalbą. Be to iš VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Radiologijos centro Tomografinių tyrimų skyriaus 2009 m. sausio 26 d. radiologinio tyrimo matyti, jog yra pažeista V. T. stuburo juosmeninė dalis. Tai turi tiesioginės įtakos laisvam jo judėjimui. Taigi dėl šių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktam V. T. yra sudėtinga ne tik rišliai kalbėti, bet ir įprastai judėti. Todėl, pažeidėjo manymu, liudytojai, teigdami, jog jis buvo neblaivus, galėjo suklysti.
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad apylinkės teismas išvadą, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, padarė remdamasis vien liudytojo M. V. parodymais, kurių tikslumas ir tikrumas kelia pagrįstų abejonių. M. V. yra neįgalus, tačiau visuose parodymuose, pažymima, jog jis „ėjo“, „stovėjo“. Be to liudytojas iš pradžių nurodė, kad jis kieme girdėjo automobilio atsitrenkimo garsą, paskui, jog jo dėmesį patraukė duslus įbrėžimo garsas. Toks nenuoseklus susidūrimo garsų apibūdinimas kelia pagrįstų abejonių šio liudytojo parodymų patikimumo. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime šių netikslumų nepašalino.
Pažeidėjo manymu, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, jog jis, apsisukdamas kieme, atsitrenkė į gatvės bortą. Tai galimai sutapo su atsitrenkimu į A. M. automobilį. Todėl V. T. nesuprato, jog kontaktavo su automobiliu BMW ir nuvažiavo. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo skunde pažymi, jog jis tikrai nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos, jei būtų suvokęs, kad kliudė kitą automobilį.
Atsiliepimo į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
V. T. apeliaciniame skunde pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., padarymo neginčija.
Nepagrįstas V. T. skundo argumentas, jog apylinkės teismas jį pripažino kaltu vadovaudamasis prieštaringais įrodymais, nes jis nepadarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, padarytas neblaivaus asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Kelių eismo taisyklių 14 p. numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Kelių eismo taisyklių 231 p. numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai.
Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. T. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Apeliaciniame skunde V. T. nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais ir nurodė, jog jis nepajuto bei nesuvokė, kad atsitrenkia į kitą automobilį. Pažeidėjas taip pat aiškino, jog alkotesterio tikrinimo rezultatai yra nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. V. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5, 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), liudytojo M. V. paaiškinimu (b. l. 9), paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. paaiškinimu (b. l. 10), nukentėjusiojo A. M. paaiškinimu (b. l. 11), alkotesterio tikrinimo rezultatu (b. l. 14), patikros sertifikatu (b. l. 15), paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir liudytojų M. V., S. V., D. K. parodymais.
2014 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-11825052-14, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė V. T., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde V. T. aiškino, jog jis nejautė susidūrimo su automobiliu, manė, kad atsitrenkė į gatvės bortelį, todėl, nesuvokęs, jog kliudė kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Liudytojas M. V. paaiškinime, surašytame iš karto po eismo įvykio, nurodė, jog jis matė, kaip automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kieme stovėjusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Liudytojas teismo posėdyje aiškino, jog automobilio Honda ir automobilio BMW kontaktas buvo gana stiprus. Jis girdėjo duslų įbrėžimo garsą, kuris ir atkreipė jo dėmesį. Dėl šio įvykio M. V. iškvietė policiją. Liudytojas bandė vairuotoją sulaikyti, bet šis pasišalino. Vėliau, apžiūrėjęs BMW automobilį, liudytojas pamatė, kad įbrėžtas transporto priemonės bamperis, priekinė kairės pusės „fara“, šiek tiek įlenktas, įbrėžtas sparno kampas, atkabinta bamperio apdaila, kliudyta smailėjanti sparno dalis (b. l. 41-42). Nors pažeidėjas skunde nurodė, jog liudytojo M. V. parodymai buvo nenuoseklūs, tačiau nepateikė jokių, tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, liudytojas eismo įvykio aplinkybes tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nurodė aiškiai ir nuosekliai. Jis įvykį stebėjo iš pakankamai nedidelio atstumo, iš karto po įvykio matė V. T. išlipusį iš savo automobilio netoli parduotuvės „Maxima“, todėl antrą kartą paskambino policijai ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti (b. l. 41). Be to tai, kad jis, būdamas neįgalus, pasakodamas apie įvykį, naudojo frazes „stovėjom“, „išėjau“, neturi jokios esminės reikšmės vertinant įvykio aplinkybes. Taigi netikėti nuosekliais liudytojo M. V. parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo.
Liudytojo M. V. aiškinimą dėl automobiliui BMW padarytų apgadinimų lokacijos ir pobūdžio, patvirtina automobilių apžiūros metu nustatyti duomenys, jog lengvajam automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas (b.l. 8). Tam, jog po transporto priemonių kontakto automobiliui BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti būtent tokie apgadinimai, neprieštarauja byloje esantis nukentėjusiojo A. M. elektroninis laiškas, kuriame nukentėjusysis nurodė, jog 2014 m. gegužės 7 d. eismo įvykio metu jo automobiliui buvo numuštas variklio dangčio kairysis kampas, priekinis vairuotojo pusės sparnas, subraižytas priekinis bamperis, subraižytas bei skilęs tos pačios pusės lempos stikliukas (b. l. 44).
Tai, kad automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų kliudė automobilį BMW, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pažeidėjas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. T. aiškino, jog jis, važiuodamas atbuline eiga, pajuto lengvą prisilietimą prie kito automobilio. Kontaktas buvo, tačiau jis neišlipo, nes manė, kad smūgis buvo nestiprus. Pažeidėjas taip pat aiškino, jog jam išvažiuojant iš eismo įvykio vietos, jį galimai stabdė tuo metu aikštelėje buvęs ir įvykį matęs vyriškis, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio (b. l. 40). Administracinėn atsakomybėn patrauko V. T. aiškinimą, jog smūgis buvo toks nestiprus, jog negalėjo apgadinti kitos transporto priemonės, paneigia objektyvūs, pirmiau aptarti bylos faktiniai duomenys. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog apžiūrėjus automobilį Honda Accord, taip pat nustatyti šios transporto priemonės užpakalinio bamperio ir bagažinės dangčio apgadinimai (b. l. 8). Teismo posėdžio metu liudytojas S. V. patvirtino, jog jis, sustabdęs automobilį Honda Accord, pastebėjo, jog buvo apibrozdinta automobilio galinė dalis (b. l. 52). Pažeidėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog automobilis Honda Accord galėjo būti apgadintas kito eismo įvykio metu.
Atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, automobiliui BMW buvo padaryti akivaizdūs ir aiškiai matomi apgadinimai, buvo stiprus automobilių kontakto garsas, teismas daro išvadą, jog V. T. smūgį jautė ir galėjo įvertinti smūgio pasekmes. Todėl jis, laikydamasis Kelių eismo taisyklių, privalėjo sustoti, apžiūrėti apgadintą automobilį ir iškviesti policiją, tačiau, būdamas neblaivus ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. skundo argumentas, jog jo girtumas buvo nustatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnams kilus įtarimui, jog V. T. yra galimai neblaivus, buvo nutarta pasiūlyti jam girtumą pasitikrinti alkotesteriu. Alkotesterio rodmenimis, V. T. buvo nustatytas (2.08 promilių) vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 14). Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1620440 patvirtina, jog alkotesteris Alcotest 7510 Nr, ARDJ-0001 yra tinkamas naudoti (b. l. 15). Todėl apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti alkotesterio tikrinimo rezultatais.
Nors 2014 m. gegužės 7 d. surašytame paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog jis alkotesterio parodymais netiki, nes jis yra kraujo donoras ir alkoholio nevartoja (b. l. 10), tačiau teismo posėdžio metu jis šį savo aiškinimą paneigė. V. T. parodė, jog jis įvykio išvakarėse stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojo kartu su draugais. Be to jis tos pačios dienos rytą, apie 9.30 val. – 10 val. išgėrė vieną butelį alaus. Pažeidėjas skunde nurodė, jog alkotesterio tikrinimo rezultatai nebuvo tikslūs, nes jis, prieš automobilį sustabdant pareigūnams, valgė mėtinius saldainius, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog mėtiniai saldainiai kokiu nors būdu galėjo įtakoti alkotesterio tikrinimo rezultatus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 p. numatyta, jog policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių pareigūnams V. T. blaivumą patikrinti alkotesteriu. Nors V. T. nesutiko su alkotesterio patikrinimo rezultatais ir po alkotesterio parodymais pasirašyti atsisakė (b. l. 14), tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog jis pageidavo, kad jo blaivumas būtų patikrintas medicinos įstaigoje. Pažeidėjas apie tokį pageidavimą nepažymėjo ir savo rašytiniame pasiaiškinime (b. l. 10). Teismo posėdžio metu pareigūnas D. K. aiškino, jog jis be išimties visiems asmenims, kurie yra tikrinami alkotesteriu, išaiškina jų teisę vykti į medicinos įstaigą papildomam patikrinimui (b. l. 52). Netikėti šiais liudytojo parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to tai, kad V. T. iš tiesų buvo neblaivus, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai, kurie nurodė akivaizdžius V. T. girtumo požymius. Liudytojas M. V. paaiškino, jog jis apie tai, kad automobilio Honda Accord vairuotojas yra neblaivus, sprendė dėl to, jog jis vėmė, su juo kalbėjo, nors nebuvo kalbinamas (b. l. 41-42). Liudytojas D. K. nurodė, jog nuo V. T. sklido alkoholio kvapas (b. l. 52). Tai patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5, 6). Liudytojas S. V. paaiškino, jog apie tai, kad pažeidėjas yra galimai neblaivus ,sprendė įvertinęs jo būseną ir remdamasis savo ilgamete patirtimi (b. l. 53). Be to, nors V. T. su skundu pateikė stuburo krūtininės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo ir stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus (b. l. 66), tačiau atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, jog ši pažyma yra išduota 2009 m. Joje nėra nurodyta, kokių konkrečių judėjimo sunkumų šiuo metu turi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog dokumentas patvirtina, kad V. T. nekoordinuotai judėjo ne dėl pavartoto alkoholio, o turimų sveikatos problemų. Taigi objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, jog V. T. 2014 m. gegužės 7 d. eismo įvykio metu buvo neblaivus.
Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. T. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dešimtame skirsnyje, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 3-5). Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, V. T. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, skirdamas galutinę nuobaudą laikėsi nuobaudų bendrinimo taisyklių (ATPK 33 str. 2 d.). Todėl paskirta galutinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundus nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinėn atsakomybėn patraukto V. T. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.