- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eA-598-575/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08169-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Euronsa“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Euronsa“ dėl įmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Euronsa“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 119 461 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė šiuos argumentus:
2.1. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nr. SRA-100-210831-32345, o 2021 m. rugsėjo 16 d. jai išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-01-210916-01409 statinio projektui „Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – ir SLD).
2.2. Bendrovė nėra sumokėjusi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kurios mokėjimas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas.
2.3. Administracija 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. A51-37009/23(3.3.2.26E-STR) ir 2023 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-88348/23(3.3.2.26E-STR) nurodė Bendrovei kreiptis į Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrį su prašymu dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo, tačiau Bendrovė į Administraciją dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo nesikreipė ir šios įmokos nėra sumokėjusi, nors SLD Bendrovei ir yra išduotas. Atsakovui mokėtinos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydis yra 119 461 Eur.
2.4. Pareiškėjo teigimu, pareigą sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką dėl minėto projekto turėjo atsakovas, t. y. subjektas, siekęs gauti SLD statinio projektui „Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“. Atnaujinta informacija apie statytoją šio dokumento galiojimo nepanaikina, o tik pakeičia dalį, susijusią su atnaujintais statytojo duomenimis. Todėl aplinkybė, kad buvo atnaujinta informacija apie statytoją, nereiškia, jog buvo išduotas naujas SLD ar kad pareiga sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką pereina naujam statytojui.
2.5. Administracija, teikdama prašymą priteisti iš atsakovo 119 461 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, ėmėsi priemonių išspręsti susiklosčiusią situaciją kitomis teisinėmis priemonėmis, vadovaudamasi ultima ratio (paskutinė priemonė) principu. Administracijos nuomone, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese procedūrų eiliškumo nesilaikymas nesudaro pagrindo atsakovui išvengti pareigos sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, nes tokia pareiga yra nustatyta įstatymuose.
3. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, apie teismo posėdžio vietą ir laiką taip pat pranešta viešo paskelbimo būdu.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmetė.
5. Teismas nustatė šias aplinkybes:
Šalies argumentai
5.1. Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą dėl SLD išdavimo Nr. SRA-100-210831-32345 statinio projektui „Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“.
5.2. Administracija statinio projektui „Dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ 2021 m. rugsėjo 16 d. išdavė SLD Nr. LSNS-01-210916-01409.
5.3. Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. A51-37009/23(3.3.2.26E-STR) „Dėl nesumokėtos infrastruktūros įmokos adresu (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Bendrovę, nurodydamas, kad Bendrovei savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka neapskaičiuota ir nesumokėta. Šiuo raštu Bendrovė informuota, jog dėl įmokos apskaičiavimo ji privalo Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus mokesčių poskyriui pateikti prašymą dėl įmokos apskaičiavimo ir įmoką sumokėti į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą.
5.4. UAB „Enolsa“ 2023 m. kovo 29 d. Administracijai pateikė prašymą Nr. PAIS-01-230329-00174 atnaujinti informaciją apie statytoją SLD Nr. LSNS-01-210916-01409.
5.5. Administracija 2023 m. balandžio 6 d. išdavė atnaujintą SLD Nr. LSNS-01-210916-01409 (versija 2), pakeitus statytoją.
5.6. Administracija pakartotinai 2023 m. gegužės 22 d. raštu Nr. A51-88348/23(3.3.2.26E-STR) „Dėl nesumokėtos infrastruktūros įmokos adresu (duomenys neskelbtini)“ dar kartą Bendrovei nurodė, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka neapskaičiuota ir nesumokėta. Šiuo raštu Bendrovė informuota, kad dėl įmokos apskaičiavimo ji privalo Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus mokesčių poskyriui pateikti prašymą ir įmoką sumokėti į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).
7. Teismas nurodė, jog IS „Infostatyba“ duomenimis pirmą kartą Bendrovė prašymą dėl SLD išdavimo pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. (atmestas 2021 m. sausio 25 d.). Vėliau prašymai teikti 2021 m. balandžio 6 d. (atmestas 2021 m. gegužės 4 d.), 2021 m. balandžio 9 d. (atmestas 2021 m. gegužės 7 d.) ir 2021 m. balandžio 14 d. (atmestas 2021 m. gegužės 12 d.). SLD Bendrovei išduotas 2021 m. rugsėjo 16 d., tenkinant 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymą Nr. SRA-100-210831-32345. Administracijai 2022 m. lapkričio 9 d., 2022 m. lapkričio 17 d., 2022 m. gruodžio 6 d., 2023 m. kovo 10 d. ir 2023 m. kovo 27 d. buvo pateikti prašymai atnaujinti informaciją apie statytoją SLD, kurie atmesti.
Šalies argumentai
8. Informacija apie statytoją SLD Nr. LSNS-01-210916-01409 atnaujinta 2023 m. balandžio 6 d., tenkinant UAB „Enolsa“ 2023 m. kovo 29 d. prašymą Nr. PAIS-01-230329-00174. Prašyme UAB „Enolsa“ nurodė priežastis, dėl kurių prašė atnaujinti informaciją apie statytoją (-us), t. y.: 1) 2022 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8944 ir 2022 m. lapkričio 28 d. perdavimo–priėmimo aktas Nr. 13987 (įrašas galioja nuo 2022 m. lapkričio 29 d.); 2) 2021 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11163 (įrašas galioja nuo 2021 m. gruodžio 30 d.).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl 119 461 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos priteisimo iš Bendrovės, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ši įmoka Bendrovei apskaičiuota Metodikoje nustatyta tvarka.
10. Atsakovas nėra pateikęs Metodikoje nustatyto prašymo ir dokumentų savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokai apskaičiuoti, o organizatorius nėra priėmęs Metodikos 2 priede numatyto sprendimo – nustatytos formos Įmokos apskaičiavimo akto. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas Metodikoje nustatyta tvarka yra informuotas apie apskaičiuotą ir prašomą priteisti 119 461 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas vertino, kad statytojas, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, privalo pateikti visus SLD išduoti privalomus dokumentus. Statytojui jų nepateikus, IS „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti SLD nepriimamas nagrinėti. Taigi statytojas, teikdamas prašymą ir dokumentus, veikia savarankiškai ir žino, jog nepateikus visų reikiamų dokumentų norimas rezultatas nebus pasiektas, t. y. nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir prašymas nebus priimtas. Todėl, byloje nesant įrodymų apie Bendrovei teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, vien aplinkybė, kad Bendrovei buvo išduotas SLD, nesudaro pagrindo priteisti iš Bendrovės 119 461 Eur savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.
12. Pagal 2023 m. balandžio 6 d. atnaujintą informaciją SLD Nr. LSNS-01-210916-01409 statytojas yra UAB „Enolsa“, o ne atsakovas.
III.
13. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą patenkinti; netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti skundžiamą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas klaidingai sprendė, jog įmoką privalo sumokėti UAB „Enolsa“, nes statytoju yra UAB „Enolsa“, o ne atsakovas. Teisės aktai reikalavimą sumokėti įmoką sieja su subjektu, kuris ėmėsi veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), t. y. nagrinėjamu atveju – su atsakovu. Kadangi atsakovas teikė prašymą SLD gauti ir šis dokumentas buvo išduotas, įmoką už savo pateiktą projektą turėjo sumokėti būtent atsakovas.
15. Administracijos nuomone, sprendžiant, iš kurio subjekto priteisti įmoką, formalus susitelkimas į tai, kas šiuo metu nurodytas kaip statytojas, prieštarauja ne tik taikytinų teisės aktų nuostatoms, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
16. Teismas bylos esmės neatskleidė ir pakankamai neišanalizavo visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą; nepagrįstai konstatuota, kad įmoką turi mokėti ne atsakovas, o šiuo metu statytoju nurodyta UAB „Enolsa“.
17. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pareigą sumokėti įmoką turi ne atsakovas, o UAB „Enolsa“, pirmosios instancijos teismo sprendimas vis tiek naikintinas.
18. UAB „Enolsa“ nėra administracinės bylos šalimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas sprendimu konstatavo, kad įmoką turi sumokėti ne atsakovas, o UAB „Enolsa“, kaip statytoja. Taip teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių ir pareigų (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas), neužtikrino šio asmens dalyvavimo nagrinėjant bylą, todėl sprendimas prieštarauja teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai, ABTĮ 10 straipsnio 4 daliai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 daliai, todėl turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo UAB „Euronsa“ pareigos sumokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka atsakovui buvo apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką įmoka apskaičiuojama tik statytojui pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas tokio prašymo nepateikė, o savivaldybė nepriėmė Metodikos 2 priede numatyto Įmokos apskaičiavimo akto. Vien faktas, kad atsakovui buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, savaime neįrodo įmokos apskaičiavimo ar jos pareigos atsiradimo, nes SLD išdavimas nėra laikomas įmokos apskaičiavimą patvirtinančia aplinkybe. Be to, pagal 2023 m. balandžio 6 d. atnaujintą informaciją statybą leidžiančiame dokumente statytoju nurodyta UAB „Enolsa“, o ne atsakovas, todėl pareiga mokėti įmoką atsakovui nekyla. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė Metodikoje nustatytos procedūros, o įmokos apskaičiavimas nebuvo atliktas, todėl nėra teisinio pagrindo šią įmoką priteisti iš atsakovo.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, teigdamas, kad teismas netinkamai aiškino taikytinas teisės normas, formaliai išnagrinėjo bylą ir klaidingai konstatavo, jog savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką turi mokėti UAB „Enolsa“, o ne atsakovas UAB „Euronsa“. Apeliantas pabrėžia, kad pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatas pareiga sumokėti įmoką tenka subjektui, kuris pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o prašymą 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė būtent UAB „Euronsa“. Todėl prievolė mokėti įmoką atsirado šiai bendrovei, o vėlesnis statytojo duomenų atnaujinimas nepakeičia pirminio pareigos atsiradimo momento. Administracijos nuomone, teismas neįvertino, kad bendrovė nevykdė jai nustatytos pareigos kreiptis dėl įmokos apskaičiavimo, nors apie tai buvo du kartus informuota raštu. Teismo išvada, kad įmokos mokėtoja yra UAB „Enolsa“, apelianto vertinimu, yra nemotyvuota, nes ši bendrovė statytojo statusą įgijo tik praėjus ilgam laikui po SLD išdavimo. Apeliantas papildomai nurodo esminį procesinį pažeidimą: pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nustatė UAB „Enolsa“ teises ir pareigas, nors ši bendrovė nebuvo įtraukta į bylą. Tai pažeidžia ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą bei būtinybę bylą nagrinėti iš naujo, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims.
22. Dėl apelianto argumentų, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta UAB „Enolsa“, teismas pažymi, kad ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinėje byloje proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys. Tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į procesą įtraukiamas tada, kai, atsižvelgiant į jo ir vienos iš šalių materialinio teisinio santykio pobūdį, bylos baigtis gali, net ir netiesiogiai, paveikti šio asmens materialiąsias subjektines teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-215-520/2020). Teismas privalo įtraukti trečiuosius suinteresuotus asmenis net ir tais atvejais, kai proceso šalys to neprašo (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktą sprendimo negaliojimo pagrindu laikoma situacija, kai teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas stokoja aiškumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka statytojas (vystytojas), išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Taip pat teismas nurodė, kad statinio, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statytoju yra UAB „Enolsa“, o ne atsakovas. Iš šios argumentacijos darytina išvada, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką turėtų mokėti UAB „Enolsa“. Tačiau ši bendrovė, kaip pažymėta šios nutarties 22 punkte, į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta.
24. Teismas taip pat pažymėjo Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatas, pagal kurias prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas, jeigu nepateikti visi privalomi dokumentai, nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ar nepateikta kita įstatyme reikalaujama informacija. Be to, pagal to paties straipsnio 26 dalį už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus atsakingi asmenys, privalantys tikrinti statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o dėl neteisėtai išduoto dokumento padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Iš skundžiamo sprendimo argumentacijos nėra aišku, kokią teisinę išvadą remdamasis šiomis normomis darė pirmosios instancijos teismas. Šios nuostatos galėtų būti suprantamos taip, kad, teismo nuomone, pareiškėjas turėtų reikšti žalos atlyginimo reikalavimą asmenims, tikrinusiems projektą ir įgaliotiems išduoti SLD, tačiau tokie asmenys, kaip nurodyta šios nutarties 22 punkte, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti.
25. Atsižvelgdamas į šios nutarties 23 ir 24 punktuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
26. Be to, pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes ir jas išsamiai bei objektyviai ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o jį priimdamas teismas turi įvertinti ištirtus įrodymus, konstatuoti nustatytas ir nenustatytas aplinkybes, taikytinas teisės normas ir nuspręsti dėl skundo pagrįstumo. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos nustatytos aplinkybės, įrodymai, argumentai, kuriais pagrįstos teismo išvados, bei taikytos teisės normos. Todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, suprantamas, nuosekliai motyvuotas ir pagrįstas įstatymais.
27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais ir jų visuma, daro išvadą, kad įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti ir nebuvo surinkti visi bylai teisingai išspręsti reikalingi duomenys.
28. Teismas nenustatė, iki kurios dienos turėjo būti sumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kokios priežastys lėmė jos nesumokėjimą, ar statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, kas priėmė sprendimą jį išduoti ir dėl kokių motyvų tai buvo padaryta nesumokėjus įmokos.
29. Teismas akcentavo, kad buvo pažeista savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo tvarka. Tačiau teismas nesiaiškino, ar nustatyti pažeidimai yra esminiai, galintys turėti įtakos įmokos dydžiui, ir ar susiklosčiusioje situacijoje įmanoma pašalinti procedūrinius trūkumus.
30. Manytina, kad UAB „Enolsa“, būdama profesionali statybos srityje, turėjo žinoti apie nesumokėtą infrastruktūros plėtros įmoką. Nėra aišku, kaip perleidžiant statybą leidžiantį dokumentą UAB „Enolsa“ ir UAB „Euronsa“ tarpusavio susitarimuose buvo spręstas šios neįvykdytos prievolės klausimas.
31. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tirti ir vertinti, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).
32. Aukščiau paminėti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.