Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2016-04-13 · Civilinė byla Nr. e2-36-607/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
e2-36-607/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
Trečiasis asmuo
L. L.
Advokatai
Vygantas Skladaitis, Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
  • 1.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-36-607/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02131-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.2.2.; 1.3.9.4 . (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Zelmai Šležienei, Agnei Vaičiulytei,dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

atsakovo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovei juristei A. S., advokatui Vaidoto Sviderskiui,

trečiajam asmeniui L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui, trečiasis asmuo L. L., dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų bei delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos (toliau tekste - Darbo ginčų komisija) 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. DGKS-3900 darbo byloje Nr. APS-7-15952/2015; priteisti iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio dalį – 8430,11 Eur, bei priteisti nuo ieškinio padavimo dienos kas mėnesį po 202,73 Eur iki sprendimo įvykdymo dienos; 0,07 procento delspinigių už kiekvieną mėnesį nuo neišmokėtos sumos, viso 4098,58 Eur; visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu bei teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. dirba pas atsakovą, pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 39, sudarytą 2008 m. lapkričio 24 d. (toliau tekste – darbo sutartis). Darbo sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo ieškovei mokėti mėnesinį atlyginimą 3700,00 Lt, t.y. 1071,59 Eur, išmokant vieną kartą per mėnesį. 2009-06-26 atsakovo valdybos posėdyje nuspręsta patvirtinti bendrovės darbuotojų, planuojamą mažinti darbo užmokestį bei etatų skaičių. Apie planuojamą mažesnį darbo užmokesčio nustatymą ieškovė 2009-07-13 gavo raštišką pranešimą, kur buvo nurodyta, kad darbo sutarties pakeitimai galioja iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Ieškovė 2009-08-10 raštišku sutikimu dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, sutiko, kad nuo 2009-08-14 jai būtų pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos ir būtų sumažintas jos darbo užmokestis iki 1500 Lt bei nustatytas 20 darbo valandų darbo laikas per savaitę. 2009-08-10 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-25 nuo 2009-08-14 jai buvo nustatytas sumažintas darbo užmokestis 1500 Lt., nustatytas ne visas darbo laikas 20 valandų per savaitę, iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Tauragės regione baigta įvesti nuo 2012-04-01, todėl nuo šios datos atsakovas privalėjo atstatyti buvusį darbo užmokestį 3700,00 Lt. 2012-04-06 atsakovo direktoriaus įsakymu jai buvo nustatyta nuo 2012-05-02 darbo savaitės 40 darbo valandų trukmė bei 3000 Lt. (868,86 Eur) mėnesinis darbo užmokestis. Atlyginimas mažesnis 700 Lt. (202,74eur) nei sulygta darbo sutartimi Nr. 39. Ieškovė nurodė, kad ne kartą reikalavusi darbdavio, kad būtų pilnai atstatytas darbo užmokestis, tačiau to padaryta nebuvo. Įmonės direktorius L. L. šį klausimą iškėlė 2014-06-27 Stebėtojų tarybos posėdžio metu, kur buvo pažadėta ateityje šį klausimą išspręsti, tačiau iki šiol šis klausimas yra neišspręstas. 2015-09-03 prašymu dėl darbo užmokesčio kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau Darbo ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu nusprendė atsisakyti nagrinėti jos prašymą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime bei jo atstovai teismo posėdžio metu prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos iki vietinės rinkliavos įvedimo Tauragės regione. Vietinė rinkliava buvo įvesta nuo 2012-04-01, tačiau atsakovas dėl svarbių ekonominių priežasčių egzistavimo neturėjo galimybės atstatyti ieškovei sumažintą darbo užmokestį. Įmonės balansas už 2012, 2013 ir 2014 metus patvirtina, kad atsakovas dirbo nuostolingai. Prašo palikti galioti Darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovės atžvilgiu, nes mano, kad jis teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė apie sumažėjusį darbo užmokestį buvo informuota 2009-06-30 pranešimu. Apie galimybę atstatyti darbo užmokestį ieškovei tapo žinoma nuo 2012-04-01, tačiau ieškovė darbo užmokesčio atstatymo klausimo nekėlė, į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2015-09-03. Ieškovės teiginys, kad ji 3 metų termino nepraleido, nes jos reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpis baigiasi 2015-09-23, yra nepagrįstas ir neįrodytas jokiais leistinais įrodymais.

Trečiasis asmuo L. L. nurodė, kad jis buvo Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktorius tuo metu, kai darbuotojams buvo sumažintas darbo užmokestis. 2009-06-26 valdybos posėdyje buvo nuspręsta sumažinti darbuotojų darbo užmokestį bei sumažinti etatų skaičių. Šis klausimas buvo suderintas su Stebėtojų taryba, todėl jo atstatymo klausimas turėjo būti sprendžiamas analogišku lygmeniu. Įmonės valdyba neįtraukdavo į darbotvarkę klausimo dėl sumažinto darbo užmokesčio atstatymo, todėl jis 2014-06-27 Stebėtojų tarybos posėdžio metu savo ir kolektyvo vardu pareikalavo, kad būtų atstatytas sumažintas darbo užmokestis. Šis klausimas buvo užprotokoluotas, tačiau nutarta atidėti klausimo svarstymą iki bus gautos teisinės išvados. Jam dar būnant įmonės vadovu, jis gavo Telšių darbo ginčų komisijos sprendimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimo darbuotojui E. K., informavo Stebėtojų tarybą ir gavo nurodymą išmokėti sprendime nurodytą sumą. 2012-04-01 įvedus rinkliavą darbuotojai, taip pat ir R. R. ne kartą žodžiu prašė jo atstatyti sumažintą darbo užmokestį, tačiau sumažintas darbo užmokestis darbuotojams nebuvo atstatytas, nes valdyba ir stebėtojų taryba dėl įmonės sunkios finansinė padėties liepė neskubėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių pateiktų dokumentų, darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-7-15952 bei ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė R. R. nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 39 pradėjo dirbti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centre, ekonomistės pareigose.

Darbo sutartimi Nr. 39 nustatyta, kad ieškovei buvo nustatytas 3700,00 Lt (1071,59 Eur) mėnesinis atlyginimas.

2009-08-10 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-25, esant ieškovės raštiškam 2009-08-10 sutikimui, nuo 2009-08-14 ieškovei R. R. buvo nustatytas sumažintas darbo užmokestis 1500 Lt., nustatytas ne visas darbo laikas: 20 valandų per savaitę, sumažinant darbo dienų skaičių iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

2012-04-06 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. P-08 ieškovei nuo 2012-05-02 buvo nustatyta darbo savaitės 40 darbo valandų trukmė bei 3000 Lt. (868,86 Eur) mėnesinis darbo užmokestis.

Iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-88, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-47, Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-41, Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-145, nustatyta, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą įvedė nuo 2012-01-01, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės – nuo 2012-04-01. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nustatyta, kad ieškovui iki jo atleidimo buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis.

Ieškovė 2015-09-03 prašymu kreipėsi į LR valstybinės darbo inspekcijos Tauragės teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, prašydama paaiškinti, ar teisėtai buvo sumažintas ir neatstatytas darbo užmokestis, prašė įpareigoti atsakovą priskaičiuoti ir grąžinti darbo užmokesčio skirtumą nuo 2008-09-15 Darbo sutartyje numatyto pradinio darbo užmokesčio – 3700 Lt/mėn. ir sumažinto iki šios dienos mokamo darbo užmokesčio 3000 Lt/mėn., skirtumą skaičiuojant nuo vietinės rinkliavos Tauragės regiono savivaldybėse įvedimo dienos iki šio prašymo pateikimo dienos. Darbo ginčų komisija 2015-09-17 sprendimu Nr. DGKS-3899, atsisakė nagrinėti R. R. prašymą ir bylą nutraukė, nurodant, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi praėjus daugiau nei trims metams po teisės pažeidimo, nenurodydama svarbių kreipimosi termino praleidimo priežasčių.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu.

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi 2015-09-03. Rašytiniame prašyme nurodė, kad jai nėra atstatytas sumažintas atlyginimas, nors Tauragės regiono savivaldybės įvedė vietines rinkliavas už komunalinių atliekų tvarkymą, prašė išreikalauti iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą. Darbo ginčų komisija 2015-09-17 sprendimu Nr. DGKS-2899 atsisakė nagrinėti šį R. R. prašymą ir bylą nutraukė. Šis Darbo ginčų sprendimas neteisėtas ir naikintinas.

DK 290 straipsnis numato, kad darbo ginčų komisija atsisako nagrinėti prašymą jeigu : 1) reikalavimas jau buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta; 2) ieškovas atsisakė visų pareikštų reikalavimų iki darbo ginčų komisijos posėdžio. Ieškovui atsisakius tam tikrų reikalavimų, darbo ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą tų reikalavimų, kurių atsisakė ieškovas; 3) reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija nutraukia bylos nagrinėjimą, jeigu: 1) ieškovas atsisakė visų pareikštų reikalavimų posėdžio metu. Ieškovui atsisakius tam tikrų reikalavimų, darbo ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą tų reikalavimų, kurių atsisakė ieškovas; 2) šalys dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią patvirtino darbo ginčų komisija savo sprendimu.

Išnagrinėjus šios bylos medžiagą, o būtent Darbo ginčų komisijos pateiktą bylą Nr. APS-7-15951 nėra jokių duomenų, kad būtų nustatytos anksčiau nurodytos aplinkybės, dėl kurių darbo ginčų komisija būtų turėjusi pagrindą atsisakyti nagrinėti R. R. prašymą ar nutraukti bylos nagrinėjimą. Taigi, darbo ginčų komisija privalėjo R. R. prašymą nagrinėti iš esmės ir pilnai bei visapusiškai ištyrus ginčo aplinkybes priimti sprendimą dėl jo reikalavimo pagrįstumo.

Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko būtų pagrindas šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojas rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, darytina išvada, kad R. R. nepažeidė DK 289 straipsnio 1 dalyje numatyto termino prašymui paduoti. Darbo sutartis yra dvišalė, tęstinio vykdymo sutartis. Ilgiau nei mėnesį trunkantis netinkamas pareigos mokėti darbo užmokestį vykdymas yra tęstinis pažeidimas, kurio pobūdis nesikeičia dėl to, kad jis tęsiasi tam tikrą laiką. Nustatyta, kad R. R. sumažintas atlyginimas mokamas iki šiol, todėl yra pagrindo teigti, kad atsakovo vykdomas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio. Ieškovė kiekvieną mėnesį gaudama atlyginimą, sužinodavo, kad atsakovas jai paskaičiavo ir išmokėjo sumažintą darbo užmokestį. Todėl yra pagrindas teigti, kad R. R. 2015-09-03 kreipdamasis su prašymu į darbo ginčų komisiją, nebuvo praleidusi 3 mėnesių termino pareikšti reikalavimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies.

Be to, teismas pažymi, jog DK 289 str. 1 d. numatytas terminas laikytinas ne senaties, o procedūriniu terminu (DK 29 str.). Procedūrinis terminas įvardijamas kaip įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose, tame tarpe ir kreiptis į darbo ginčų komisiją terminas (DK 289 straipsnis) ir šie procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino, numatyto DK 27 str. 2 d. taikymo. Ieškovė teigia, kad jos reikalavimui priteisti 11082,25 eurus neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-10-16, nėra suėjęs 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas tvirtina priešingai, kad ieškovė praleido DK numatytą 3 metų senaties terminą, nes dėl savo pažeistų teisių gynimo turėjo kreiptis vėliausiai 2015-04-01, o senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2012-04-01, kai ieškovas sužinojo apie galimybę reikalauti buvusio darbo užmokesčio atstatymo.

DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). Dėl ieškinio senaties taikymo darbo ginčuose galioja CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, būtina nustatyti ieškinio senaties pradžios momentą. Bendroji ieškinio senaties termino nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad sumažintas 1500 Lt (434,43 Eur) darbo užmokestis ieškovei buvo nustatytas iki tam tikrų aplinkybių, tai yra iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Savivaldybių sprendimai patvirtina, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą įvedė nuo 2012-01-01, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės - nuo 2012 m. balandžio 1 d. Būtent nuo 2012-04-01 pasibaigė ieškovės ir atsakovo susitarimas mokėti R. R. sumažintą atlyginimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad su ieškove būtų sudaręs naują susitarimą dėl tolimesnio sumažinto atlyginimo mokėjimo, to nėra nurodyta ir darbo sutartyje. Trečiasis asmuo L. L. patvirtino, kad įvedus savivaldybėse vietines rinkliavas, ieškovei atlyginimas buvo padidintas iki 3000 Lt., tačiau neatstatytas pilnai iki sulygto darbo sutartimi Nr. 39. Tačiau darbdavys, šiuo atveju atsakovas, pasibaigus darbo sutartyje numatytoms aplinkybėms mokėti sumažintą atlyginimą, privalėjo iš naujo susitarti su darbuotoja R. R., koks jai bus mokamas atlyginimas ir tai numatyti jos darbo sutartyje. Atsakovas argumentuoja, kad 2012-04-06 atsakovo direktoriaus įsakymu, buvo pakeista ieškovės darbo sutartis, pakeitimais nuo 2015-05-02 atstatytas ieškovės darbo etatas ir sutarta dėl 3000 Lt. mėnesinės algos. Atsakovas teigia, kad nuo 2012-04-06 prasidėjo nauji darbo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo. Aukščiau paminėta atsakovo argumentą teismas vertina kritiškai, nes ieškovė R. R. 2012-04-06 sutikimu dė darbo sutarties sąlygų pakeitimo sutiko tik su darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nustatant 40 darbo valandų trukmę per darbo savaitę (darbo byla Nr. APS-7-15952/2015). Teismas laiko, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d., R. R. turėjo būti skaičiuojamas ir mokamas darbo sutartyje nustatytas 1071,59 Eur. (3700 Lt) darbo užmokestis. Tačiau atsakovas ir toliau, tai yra nuo 2012-04-01 iki 2015-10-16 mokėjo ieškovei sumažintą atlyginimą, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Nors atsakovo atstovas tvirtina, kad įvedus vietines rinkliavas, įmonės finansinė padėtis nepasikeitė, įmonė ir toliau dirbo nuostolingai, nebuvo lėšų atstatyti darbo užmokesčio, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos, nes atsakovas ieškovės R. R. darbo sutartyje numatė, kad sumažintas atlyginimas mokamas ne iki pagerės įmonės finansinė padėtis, o iki Tauragės regiono savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.

Sužinojimo apie pažeistą teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą diena teismų praktikoje paprastai pripažįstama su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo asmeniui diena. Iš R. R. paaiškinimų nustatyta, kad ji žinojo, jog nuo 2012-04-01 visose Tauragės regiono savivaldybėse yra įvestos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Kiekvieną mėnesį mokamą sumažintą darbo užmokestį, ieškovė sužinodavo kitą mėnesį kai jai būdavo išmokamas atlyginimas. Remiantis CK 1.127 str. 2 d., 5 d., yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovei mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jai priklausanti atlyginimo dalis.

Byloje nustatyta, kad R. R. į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kreipėsi 2015 m. rugsėjo 3 dieną. Ieškinį teismui priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 16 d., pateikė 2015 m. spalio 19, nepraleidusi DK 297 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino apskųsti darbo ginčų sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, teismas konstatuoja, kad ieškovė savo reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn.1 d. iki – 2012 m. spalio mėn.16 d. pareikšti yra praleidusi DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.131 str.1d.). Teismas neturi pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino, nes ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, apie svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, be to, ieškovė šio termino atnaujinti ir neprašo. Nors ieškovė nurodė, kad ji bijojo anksčiau kreiptis į darbo ginčų komisiją, kad nebūtų atleista iš darbo, tačiau tai nelaikytina pakankamu pagrindu pateisinti įstatymo nustatyto termino praleidimą. Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino darbo santykiuose maksimalumas reiškia, kad praleidus šį terminą, jis gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nes darbo teisiniai santykiai yra nuolat kintantys bei susiję su kitais dirbančiais asmenimis, todėl šių santykių stabilumo užtikrinimui turi būti teikiamas prioritetas.

R. R. iš atsakovo priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. spalio 16 d., viso, remiantis atsakovo pateikta darbo užmokesčio paskaičiavimo pažyma, priteistina 7298,28 eurai neatskaičius mokesčių.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo neteisėtai sumažintą atlyginimo dalį, t.y. po 202,73 eurus nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-10-16 iki sprendimo įvykdymo dienos paliktinas nenagrinėtu. Atsakovui nesprendžiant atlyginimo atstatymo klausimo ir susidarius skolai, ieškovė vėl gali kreiptis į teismą ir ginti savo teises.

Dėl delspinigių.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,07 procento delspinigių už kiekvieną mėnesį nuo neišmokėtos sumos, viso 4098,58 eurų tenkintinas iš dalies.

Byloje yra įrodyta, kad dėl atsakovo kaltės už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-10-16 ieškovei buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis.

DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, kurie apskaičiuojami pagal 1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą. Delspinigių dydį pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje, o jeigu jos nėra, darbo sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Al-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo", patvirtino, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. įsigalioja indeksuotas delspinigių dydis - 0,07 proc. (toks delspinigių dydis Socialinės apsaugos ir darbo ministro kasmetiniais įsakymais yra patvirtintas ir galioja iki šiol).

Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtas atitinkamas darbo užmokestis ir darbdavį sieja darbo santykiai, t.y. pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos darbo sutartyje numatytu terminu turėjo būti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių, su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu, pabaigos, t.y. ne ilgiau kaip iki darbo sutarties nutraukimo dienos.

Iš delspinigių paskaičiavimo – sąskaitos nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-10-16. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, teismas atsižvelgia į nustatytą faktą, kad ieškovė visą šį prašomą laikotarpį dirbo atsakovo įmonėje, ji ilgą laiko tarpą toleravo nepilną darbo užmokesčio mokėjimą. Ieškovė dėl pažeistų teisių gynimo galėjo kur kas anksčiau kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepasinaudojo visomis galimybėmis ginti savo teises anksčiau, nepateikė dokumentų, kad būtų reikalavusi atsakovo išmokėti jam priklausančią darbo užmokesčio dalį. Be to, iš atsakovo atstovo, trečiojo asmens L .Leikaus paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas ieškovei ir kitiems darbuotojams mokėjo sumažintą atlyginimą dėl sunkios UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro finansinės padėties. Įmonės balansai, pelno (nuostolių) atsakaitos patvirtina, kad ir įvedus vietines rinkliavas įmonės finansinė padėtis nepagerėjo, įmonė dirba nuostolingai. Pažymėtina, kad siekinat užtikrinti darbo teisinių santykių stabilumą, teismas turi ginti ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio interesus nuo nepagrįstai uždelstų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, remdamasis ieškovo pateikta delspinigių paskaičiavimo sąskaita, kurios atsakovas neginčija, priteisia ieškovui iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 16 d., viso 78,96 eurų. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš ieškovo ir atsakovo pateiktų prašymų bei dokumentų nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 760,00 eurų bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 798,60 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi priteisimo iš atsakovo tenkintinos visiškai. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne didesnės nei patvirtintos rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Atakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas yra juridinis asmuo, uždara akcinė bendrovė, kurioje pastoviai dirba kvalifikuotas juristas, kuris gali ruošti procesinius doklumentus ir atstovauti bendrovę teisme. Atsakovas, samdydamas byloje advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir sumokėti advokatui teks iš paties biudžeto.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad procesiniai dokumentai pateikti elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus Telšių darbo ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. DGKS-3900 darbo byloje Nr. APS-7-15952/2015.

Priteisti iš atsakovo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ieškovei R. R. 7298,28 eurus, neatskaičius mokesčių, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir 78,96 eurų delspinigių.

Ieškinį dalyje dėl neteisėtai sumažinto atlyginimo dalies priteisimo nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos palikti nenagrinėtu.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui ieškovei R. R. 760 eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Priteisti iš atsakovo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro valstybei 165,98 eurus žyminio mokesčio (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).

Atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Žebelienė