Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas cituoja ATPK 29 str. nuostatas bei daro išvadą, jog ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytas administracinis areštas turėtų būti taikomas už sunkesnįjį iš dispozicijoje numatytų pažeidimų. Pažymi, jog padarytu pažeidimu jis jokio realaus pavojaus aplinkiniams nesukėlė, nesudarė realių pavojingų situacijų, o iš bylos matyti, kad jis buvo sulaikytas iš karto po alkoholio vartojimo, todėl iš karto galėjo nejusti girtumo. Pastebi, kad nors jis ir baustas administracine tvarka, tačiau visas baudas yra sumokėjęs. Taip pat iki 2015-02-17 dirbo UAB „T. J.“ vairuotoju, tačiau dėl padaryto pažeidimo netekęs specialiosios teisės, neteko ir darbo. Taigi jam, be paskirtos administracinės nuobaudos kilo ir kitos neigiamos pasekmės. Dėl šių priežasčių mano, jog administracinei nuobaudai keliami tikslai būtų pasiekti ir neskiriant jam administracinio arešto. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas visiškai nesvarstė sąlyginio administracinio arešto atidėjimo klausimo, nors tai sudaro galimybę individualizuoti nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas A. S. kaltės klausimas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, taip pat neginčijama skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta pagrindine nuobauda – administraciniu areštu, bei prašo ją pakeisti bauda arba taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Vadovaujantis ATPK 30 str., nustatančio administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuostatomis, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 126 str. 4 d. sankcija, už šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarymą, numato alternatyvias nuobaudas – baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog apylinkės teismas A. S. parinkdamas nuobaudos rūšį bei dydį atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas ATPK 30 str. 2 d., savo sprendimą motyvavo bei, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskyrė tinkamą nuobaudą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, A. S. praeityje yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam – už tokio pobūdžio pažeidimus baustas net keturis kartus (2004, 2005, 2008, 2010 metais), jam buvo skirtos baudos bausmės, ne kartą atimta specialioji teisės vairuoti transporto priemones, apeliantas taip pat buvo baustas ir administraciniu areštu. Šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai teigti, kad skirtos įvairios administracinės nuobaudos taisomojo poveikio A. S. neturėjo – iš pateiktų duomenų matyti, jog ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (dalies išieškojimas nutrauktas suėjus senaties terminams), specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo metu apeliantas ir toliau darė teisės pažeidimus vairuodamas automobilį. Apeliantas tvirtina, jog visas jam skirtas baudas yra sumokėjęs bei šiam teiginiui pagrįsti pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, tačiau pažymėtina, jog pateiktas raštas nėra informatyvus, tai yra iš jo nėra galima suprasti, ar iš tiesų sumokėtos visos nuobaudos bei už kokius pažeidimus. Tačiau, net jei iš tiesų tikėti apelianto teiginiai apie paskirtų baudų sumokėjimą, pakartotinis iš esmės analogiškų pažeidimų padarymas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad administracinei nuobaudai keliamų tikslų šia nuobaudos rūšimi pasiekti, nagrinėjamu atveju, nėra galima. Pažymėtina ir tai, kad šio pažeidimo, už kurį A. S. paskirta nuobauda – administracinis areštas, padarymo metu apeliantas turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, jog paskirta administracinė nuobauda – bauda, prevencinių tikslų apeliantui nepasiekė bei nagrinėjamu atveju nėra pakankamai efektyvi, kad pasiektų nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str. Todėl konstatuotina, kad pirmiau išdėstyti duomenys apylinkės teismui ir leido padaryti išvadą apie išimtinių aplinkybių, numatytų ATPK 29 str. egzistavimą bei siekiant užkirsti kelią naujų teisės pažeidimų darymui, pirmosios instancijos teismas A. S. pagrįstai paskyrė administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą, maksimaliam sankcijoje numatytam terminui. Iš tiesų ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėtis numato atsakomybę vairuotojams tiek kuomet jiems yra nustatomas vidutinis, tiek sunkus neblaivumo laipsnis, tačiau pagrindo tvirtinti, jog griežčiausi iš sankcijoje numatytų nuobaudų dydžiai gali būti skiriami tik už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems kai nustatomas neblaivumo laipsnis, nėra. Nustatytas neblaivumo laipsnis yra svarbus individualizuojant nuobaudą, tačiau ne mažiau yra svarbi ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė bei kitos ATPK 30 str. 2 d. numatytos aplinkybės. Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad apeliantui paskirta nuobauda yra per griežta ir, jog administracinei nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str. galima pasiekti švelnesne nuobaudos rūšimi – bauda.

A. S. skunde dėstomos aplinkybės – jog jis iki 2015-02-17 dirbo UAB „T. J.“ vairuotoju, tačiau dėl padaryto pažeidimo netekęs specialiosios teisės, neteko ir darbo, be to jam kilo ir kitos neigiamos pasekmės, nėra kuo nors išskirtinės ar rodančios, jog administracinis areštas nagrinėjamu atveju negali būti paskirtas. Be to, pažymėtina, kad bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. A. S., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ir nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (beje, nebe pirmą kartą), taigi, šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Be viso to pažymėtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas nereikalauja jokių pasekmių kilimo, tai yra pažeidimo konstatavimo faktui užtenka paties automobilio vairavimo, vairuotojui esant neblaiviam, fakto, todėl apelianto teiginiai apie tai, kad pažeidimu jis nesukėlė jokio realaus pavojaus ir tai, kaip galima suprasti iš apelianto skundo, leidžia konstatuoti mažesnį padaryto pažeidimo pavojingumą, yra visiškai nepagrįsti. Apeliantas neblaivus automobilį vairavo mieste, pavakario metu, taigi sunkių pasekmių buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka.

Taip pat apeliantas, vadovaudamasis ATPK 338¹ str. nuostatomis, prašo taikyti jam administracinio arešto vykdymo atidėjimą.

ATPK 338¹ str. numato, jog asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Taigi, sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas galimas esant tam tikroms sąlygoms ir tuo pačiu apylinkės teismo nutarimu. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant apelianto administracinės atsakomybės klausimą apylinkės teisme, tokia galimybė nebuvo svarstoma. Pažymėtina, jog paskyręs nuobaudą – administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, jei yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas.

Kaip matyti, apeliantas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime apylinkės teisme dalyvavo, tačiau prašymų dėl minėtos teisės normos taikymo nepateikė, tai yra šį prašymą suformulavo tik apeliaciniame skunde. Taigi, skundo teiginiai apie nesvarstytą sąlyginio arešto atidėjimo klausimą bei nepasisakymą dėl jo yra visiškai nepagrįsti. Kartu pažymėtina, jog visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ATPK 338¹ str. nuostatų taikymas apeliantui nebūtų tinkama priemonė individualizuojant jam skirtą nuobaudą, o ir pateiktame skunde jis nenurodė jokių aplinkybių, kurias būtų galima laikyti išimtinėmis ir aiškiai rodančiomis, kad konkrečioje situacijoje turėtų būti atidedamas administracinio arešto vykdymas. Visgi, apygardos teismas pažymi, jog jeigu, apelianto nuomone, jam paskirta nuobauda gali turėti ypač neigiamų padarinių, jis gali kreiptis į skundžiamą nutarimą priėmusį teismą, prašydamas areštą atlikti poilsio dienomis (ATPK 29 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog A. S. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, o apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais skundžiamo nutarimo keisti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.