Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1072-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-11-25Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-177-1083/2021Nutartis · 2021-02-04Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-25
Bylos Nr.
1-1072-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20388-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Nukentėjusysis
V. J.
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1-1072-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20388-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Rimai Matulionienei,nukentėjusiajai V. J.,kaltinamajam R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 3 dalis galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams (bausmę atliko);

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams (bausmę atliko);

3) Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų (bausmę atliko);

4) Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų (bausmę atliko),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. 2020 m. gegužės 27 d. apie 2.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. J. (savo galva trenkė jai vieną smūgį į kairį antakį bei sudavė jai vieną smūgį dešiniu kumščiu į nugarą) ir sukėlė nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. užsidirbo pinigų, todėl parduotuvėje nusipirko alaus. Apie 18 val. prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, kartu su sutuoktine gėrė alų. Kiek tiksliai alaus išgėrė nepamena, bet galėjo būti, jog 15 butelių alaus. Išgėręs alų jis jautėsi apsvaigęs. Apie 19–20 val. jiedu su sutuoktine grįžo į namus. Namuose galėjo dar išgerti alaus, o apie 22–23 val. nuėjo miegoti. Kadangi buvo neblaivus, atsikėlė naktį, buvo neišsimiegojęs, todėl 2020 m. gegužės 27 d. apie 2–3 val. tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas, kurio metu jis smurtavo prieš savo sutuoktinę. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, bet galėjo būti taip, kad jis savo galva sudavė sutuoktinei į galvą ir ranka jai į nugarą. Supranta, kad tokiu savo elgesiu sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė jį ir išvežė į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Sutuoktinė nemeluoja ir neapkalba jo – jis iš tiesų smurtavo prieš savo sutuoktinę. Būdamas neblaivus jis elgiasi netinkamai, būna bjaurus. Anksčiau ne kartą teistas dėl smurtavimo, visus kartus smurtavo būdamas neblaivus. Paskutinį kartą alkoholį vartojo 2020 m. spalio mėnesį, kuomet buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus po paskutinės jam paskirtos bausmės atlikimo – tąkart abu su sutuoktine (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje esančiame bare vartojo alų ir degtinę, nes jam norisi vartoti alkoholį. Taip pat, po paskutinės bausmės atlikimo tarp jo ir sutuoktinės buvo kilęs dar vienas konfliktas, kurio metu jis stumdė savo sutuoktinę. Negali paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių, mano, kad tam įtakos turi alkoholio vartojimas.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. J. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 16 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei nukentėjusioji (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiosios V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 19 val. su sutuoktiniu R. J. gėrė alų. Abu išgėrė 3 litrus alaus, po ko sutuoktinis nuėjo miegoti, o ji nuėjo iki uošvienės. Į namus grįžo naktį, o po vidurnakčio išsikepė žuvies, pavalgė ir atsigulė šalia kaltinamojo R. J.. Pabudęs sutuoktinis pradėjo ją keiksnoti, klausė, kur ji buvo. Kilus konfliktui, sutuoktinis sudavė savo galva jai į galvą ir pataikė į kairį antakį. Po šio smūgio ji pasiėmė telefoną, nuėjo į tualetą, užsidarė ir paskambino policijai. Sutuoktinis suprato, kad ji paskambino policijai, todėl jai išėjus iš tualeto R. J. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į nugarą, ties nugaros viduriu. Ji juto fizinį skausmą. Tuomet ji išėjo į kiemą, o R. J. sėdo ant dviračio ir išvažiavo iš namų. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, bet neradę R. J. išvažiavo jo ieškoti. Apie 5 val. sugrįžus R. J., ji vėl paskambino policijai, o netrukus atvykus policijos pareigūnams R. J. buvo sulaikytas. Po šio įvykio jai neliko jokių padarinių (neliko mėlynių, skausmo nebejaučia). Tai nebe pirmas kartas, kai R. J. prieš ją smurtauja, tačiau jis smurtauja tuomet, kai būna neblaivus. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., 40–41, 44–45 b. l.);

2.3.2. liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2020 m. gegužės 27 d. apie 3 val. dirbdamas su kolega A. R. gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) tarp sutuoktinių vykstantį konfliktą. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko V. J., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis sudavė jai per galvą ir per nugarą. Ji nurodė, kad juto fizinį skausmą. Namuose pranešėjos sutuoktinio nebuvo, jis pasišalino prieš jiems atvykstant. Jie su kolega ieškojo pranešėjos sutuoktinio (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau jo nerado (1 t., 64–65 b. l.);

2.3.3. liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2020 m. gegužės 27 d. apie 4.35 val. dirbdamas su kolega D. K. gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) vykstantį konfliktą tarp sutuoktinių. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad grįžęs neblaivus sutuoktinis pradėjo ją puldinėti, kad kvietė policijos pareigūnus tą pačią dieną prieš kelias valandas dėl sutuoktinio prieš ją panaudoto smurto, bet policijos pareigūnams atvykus sutuoktinis pabėgo. R. J. buvo namuose, slėpėsi po laiptais. Jie sulaikė R. J. ir pristatė į policijos įstaigą (1 t., 58–59 b. l.);

2.3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 12–13, 15–18 b. l.);

2.3.5. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, nukentėjusioji V. J. galėjo justi fizinį skausmą (1 t., 29 b. l.);

2.3.6. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. gegužės 27 d. 2.43 val. buvo pranešta apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaujantį vyrą (1 t., 104, 106–107 b. l.);

2.3.7. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 27 d. 05.41 val. kaltinamajam R. J. buvo nustatytas 1,95 ‰ girtumas (1 t., 98–100 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat tyčinį nusikaltimą padarė asmuo, teistas už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, t. y. recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

3.2. Skirdamas kaltinamajam R. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė smūgio galva ir ranka sudavimu nukentėjusiajai į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – į galvą, o taip pat į nugarą. Kaltinamasis R. J. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų suma siekia 324 eurus), jis turi sveikatos sutrikimą, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., 149–163, 166, 169, 175 b. l.). Nukentėjusioji V. J. kaltinamajam neturi pretenzijų. Tačiau teismas pažymi, kad kaltinamasis R. J. teistas 4 kartus, visus kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus – fizinio smurto panaudojimą prieš kitus asmenis, prieš savo šeimos narius (iš jų 3 kartus už prieš tą pačią nukentėjusiąją panaudotą fizinį smurtą). Naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos mėnesiui po Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. baudžiamojo įsakymo paskelbimo, neatlikęs šiuo procesiniu sprendimu paskirtos arešto bausmės (šią bausmę visiškai atliko vėliau) ir praėjus vos dviems mėnesiams po Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės atlikimo. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. J. smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ar mažareikšmiais. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar net neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Pagal suformuotą teismų praktiką sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl kaltinamojo R. J. atlikti veiksmai rodo ypač neigiamą kaltinamojo charakterio ypatybę – smurtauti prieš asmenis, tuo labiau prieš fiziškai silpnesnius už jį, priklausomus nuo jo (vaikus ir sutuoktinę) ir dėl to negalinčius tinkamai apsiginti. Ne mažiau svarbu tai, jog kaltinamajam R. J. anksčiau jau buvo taikyta jo teisinę padėtį švelninanti teisės norma – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau jis nesilaikė bausmės vykdymo sąlygų, todėl to paties teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi bausmės vykdymas buvo panaikintas ir kaltinamasis R. J. buvo pasiųstas į pataisos įstaigą realiai atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu kaltinamajam R. J. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamajam R. J. anksčiau buvo taikytos kitos poveikio priemonės – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu jis buvo įpareigotas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, o 2020 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau visos jos nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymo. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, pasak paties kaltinamojo R. J., vos atlikęs paskutinę jam paskirtą bausmę, t. y. 2020 m. spalio mėnesį, jis, kartu su savo sutuoktine (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje vartojo alkoholį – gėrė alų ir degtinę, jam norisi vartoti alkoholį, o taip pat tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vėl buvo kilęs konfliktas, kurio metu jis stumdė savo sutuoktinę. Kaltinamojo daromoms nusikalstamoms veikoms būdingas nusikaltimų modelis – apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis smurtauja prieš savo šeimos narius. Šios aplinkybės, o taip pat kaltinamojo R. J. padarytų nusikaltimų intensyvumas (laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 27 d., t. y. per nepilnus 10 mėnesių, kaltinamasis padarė tris tyčinius smurtinius nusikaltimus) kaltinamąjį R. J. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės, taip pat realus laisvės atėmimo bausmių vykdymas, nepadarė jam tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, jo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad bausme, švelnesne už laisvės atėmimo bausmę, ar atidėjus kaltinamajam R. J. paskirtos bausmės vykdymą, bausmių tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam R. J. skiriama griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – reali laisvės atėmimo bausmė, kuri savo trukme yra švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam.

3.3. Taip pat kaltinamajam R. J. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

4. Kiti klausimai

4.1. Kaltinamasis R. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 27 d. 5.15 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 14.45 val. (1 t., 183, 185 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 1–2 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

4.3. Šioje byloje valstybė patyrė 3,80 Eur dydžio proceso išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 eurų. Todėl proceso išlaidos iš kaltinamojo R. J. neišieškomos.

4.4. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 27 d. 5.15 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 14.45 val. – 2 (dvi) paras.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas