- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2K-569/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Viktoras Aidukas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- N. I.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. I. kasacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nutarties.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžiu N. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009 m. spalio 21 iki 23 d. Valstybei iš N. I. priteista 12 Lt proceso išlaidų. Taip pat iš N. I. konfiskuoti pramoninės gamybos 12 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas TOZ 34R Nr. ?85N056 (Rusija) ir sprogstamoji medžiaga – bedūmis nenustatytos markės parakas (2,6 g), skirtas šaudmenims užtaisyti, šaunamąjį ginklą perduodant Lietuvos ginklų fondui kaip materialinę vertę turintį daiktą realizuoti į valstybės pajamas, o sprogstamąją medžiagą sunaikinti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistojo N. I. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. I. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei sprogstamąją medžiagą šiomis aplinkybėmis: 2009 m. spalio 21 d., apie 20 val., Rokiškio r., kelyje Zarasai–Bradesiai–Obeliai, veždamasis automobiliu „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno tris ketvirtos rūšies pramoninės gamybos 16 kalibro medžioklinius šovinius, vieną trečios rūšies pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinį šovinį ir medžioklinio šautuvo buožę, o O. K. ūkiniame pastate, esančiame Rokiškio r., Kriaunų sen., (duomenys neskelbtini), laikė šautuvo vamzdį su atrama bei paleidžiamuoju–skeliamuoju mechanizmu, kuris su gabenta medžioklinio šautuvo buože sudarė pramoninės gamybos 12 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą TOZ 34R Nr. ?85N056 (Rusija), skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, kol 2009 m. spalio 21 d. 21.55 val. šaudmenys ir ginklo buožė buvo paimti iš N. I., o šautuvo TOZ-34R vamzdis su atrama bei paleidžiamuoju–skeliamuoju mechanizmu 2009 m. spalio 23 d. 12.35 val. kratos metu paimti iš O. K. ūkinio pastato; be to, N. I. savo gyvenamojo namo verandoje, esančioje Rokiškio r., Kriaunų sen., (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos svaidomojo poveikio sprogstamąją medžiagą – bedūmį nenustatytos markės paraką, skirtą šaudmenims užtaisyti, kurio masė 2,6 g, iki 2009 m. spalio 22 d. 12.30 val., kai kratos metu ši sprogstamoji medžiaga buvo paimta.
Kasaciniu skundu nuteistasis N. I. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 21 d. nutartį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi dėl to bei padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad abiejų instancijų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 61 ir 75 straipsnius.
Kasatoriaus teigimu, teismai be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuoširdaus gailėjimosi dėl to bei padėjimo išaiškinti nusikaltimą, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Taip pat byloje buvo pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu jis keitė parodymus ir prisipažino tik iš dalies. Nuteistasis pažymi, kad jo parodymai keitėsi tik dėl neesminių detalių ir buvo tikslinami. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino iš dalies, nes nesuprato, kad, laikinai gabendamas automobiliu šovinius ir šautuvo buožę, padarė nusikalstamą veiką. Buožę kasatorius vežė taisyti, tačiau apie jos laikymą automobilyje buvo pamiršęs, o šovinius rado pakelėje, prieš sulaikant, ir iš karto atidavė policijos pareigūnams. Be to, jis teigia manęs, kad parako, kurį laikė nepavojingu ir apie kurį irgi buvo pamiršęs, bei šautuvo vamzdžio su atrama ir paleidžiamuoju–skeliamuoju mechanizmu (kaip atskirų šautuvo detalių) laikymas nėra nusikalstama veika, nes šios veikos realiai jokios grėsmės aplinkiniams nekėlė. Šautuvas, šoviniai bei parakas buvo laikomi atskirai, o šautuvas dar buvo ir išardytas. Kasatorius abejoja, ar išardytas įtaisas (be buožės) yra šaudyti tinkamas ginklas. Toks įtaisas neturi vieno esminių elementų ir tai daro jį mažiau pavojingą visuomenei. Kartu nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad, supratęs, jog klydo dėl savo veikos nusikalstamumo, pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo policijos pareigūnams ištirti nusikaltimą.
Toliau, ginčydamas teismo išvadą netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kasatorius pažymi, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bauda nebuvo sumokėta dėl sunkios jo finansinės padėties, tačiau šiuo metu ji visiškai įvykdyta. N. I. įsitikinęs, kad buvo pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. laisvės atėmimo bausme iki trejų metų. Bausmės vykdymo atėjimo taikymą N. I. taip pat grindžia tuo, kad yra sunkios sveikatos ir jam nuolat reikalinga medicininė priežiūra. Tačiau teismas, kuriam buvo pateikti medicininiai dokumentai, liudijantys nuteistojo sunkią sveikatos būseną, į tai neatsižvelgė ir tik nurodė, kad pateikti dokumentai neduoda pagrindo teigti, jog kasatorius dėl ligos negalėtų atlikti bausmės. N. I. su tokia teismo išvada nesutinka ir teigia, kad medicininiai dokumentai patvirtina priešingas išvadas. Kartu kasatorius prieštarauja teismo nuomonei, kad jis nelinkęs taisytis, ir pabrėžia, jog neturi jokio tikslo daryti kokius nors teisės pažeidimus. Visų šių aplinkybių pagrindu kasatorius teigia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo N. I. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai nenustatė kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje N. I. davė parodymus tik apie įvykio vietos metu iš jo paimtus šovinius ir šautuvo buožę, t. y. apie tas aplinkybes, kurios buvo akivaizdžios. Tyrimo metu atlikus kratas ir jo namuose radus parako, o liudytojos O. K. namuose – šautuvo vamzdį, kasatorius prisipažino laikęs paraką, tačiau neigė, kad šautuvo vamzdis priklauso jam. N. I., bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, teigė nesupratęs, kad šautuvo vamzdžio laikymas yra nusikalstama veika. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorius ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus derino prie pareigūnų atliktų tyrimo veiksmų metu gautų duomenų ir aiškėjančių platesnės jo nusikalstamos veikos aplinkybių, taip pat neigė kai kurias esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Esant tokiai N. I. pozicijai, prokuroro manymu, nėra pagrindo teigti, kad jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.
Nesutikdamas su kasacinio skundo argumentais dėl bausmės vykdymo atidėjimo, prokuroras nurodo, kad teismas, skirdamas N. I. bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Kasatorius naują tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytą tyčinį nusikaltimą, todėl laisvės atėmimo bausmės rūšis jam, kaip recidyvistui, parinkta teisingai (BK 56 straipsnio 1 dalis).
Taip pat teismas išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytų aplinkybių reikšmę bausmės trukmei, todėl paskyrė bausmę, artimą BK 253 straipsnio 1 dalyje, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Ši bausmė atitinka N. I. padarytos nusikalstamos veikos bei asmenybės pavojingumą, todėl nėra aiškiai per griežta. Kasaciniame skunde nenurodyta teismų neišnagrinėtų išimtinių aplinkybių, kurios leistų įžvelgti pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinio nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam laisvės atėmimo bausmę būtų per sunku atlikti. Teismas įvertino N. I. pateiktus medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad jis turėjęs smegenų traumą, stemplės ligą, gydytas dėl depresijos, serga kraujo liga, kurios diagnozė iki galo nepatikslinta ir dėl kurios jam taikomas gydymas, bei padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis gali atlikti bausmę. Baudžiamojoje byloje pasikeitus N. I. sveikatos būklei, bausmės atlikimo klausimas galėtų būtų sprendžiamas BK 76 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.
Prokuroro manymu, nuosprendį priėmęs teismas išsamiai aptarė N. I. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir, įvertinęs tiek jo asmenybę apibūdinančius požymius, t. y. ankstesnį teistumą, administracines nuobaudas, tiek N. I. padaryto nusikaltimo pavojingumą, padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. I. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Pagal teismų praktiką prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savanoriškai, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias aplinkybes, turinčias juridinę reikšmę padarytos veikos kvalifikavimui. Nustatant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu įvertinti, kiek kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje.
Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai asmuo kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.
Bylos medžiagos patvirtina, kad N. I. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors nuo pat pradžių kasatorius tam tikras akivaizdžias aplinkybes ir pripažino (pavyzdžiui, kad automobilyje rasta šautuvo buožė bei sulaikymo metu jo paties pateikti šoviniai priklausė jam), tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, jog liudytojos O. K. sodyboje laikytas šautuvo vamzdis yra jo. Šias aplinkybes jis pripažino tik teisme. Taigi darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu N. I. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes dalį esminių faktinių jam inkriminuotos veikos aplinkybių neigė. Tuo tarpu teisme nuteistojo pareikštas visiškas prisipažinimas padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nelaikytinas savanorišku. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės buvo atskleistos teisėsaugos pareigūnų dėka, todėl nuteistajam buvo beprasmiška neigti savo kaltę. Šiame kontekste kasatoriaus teisme deklaruotas nuoširdus gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką gali būti vertinamas tik kaip formalus.
Kasacinio skundo argumentas, kad, laikydamas atskiras šaunamojo ginklo dalis, jis nesupratęs darąs nusikaltimą, nesuderinamas su tuo faktu, jog jis apskritai neigė šiuos daiktus priklausius jam. Jeigu N. I. būtų nesupratęs darąs nusikaltimą, jam būtų buvę beprasmiška neigti su tuo susijusius faktus – šautuvo vamzdžio priklausymą jam bei jo laikymą svetimoje sodyboje.
Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad N. I. padėjo išaiškinti savo paties padarytą nusikalstamą veiką, nes jokių reikšmingų aktyvių veiksmų, atskleidžiant neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis bei sprogstamąja medžiaga aplinkybes, jis neatliko. Ta aplinkybė, kad, N. I. sulaikius ir apžiūrint jo automobilį, pareigūnams paklausus, ar jis neturi draudžiamų laikyti daiktų, šis savo noru pateikė turėtus šovinius, negali būti laikoma padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką, nes šiuos veiksmus kasatorius atliko verčiamas susidariusių objektyvių aplinkybių.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)
Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaI. išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir pagrįstai neatidėjo nuteistajam N. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Bylos duomenimis, N. I. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Tačiau, nors formalios BK 75 straipsnio taikymui būtinos sąlygos buvo nustatytos, bylos duomenų visuma teismams nesudarė pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokią išvadą lėmė šios faktinės bylos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltininko asmenį. Bylos medžiaga patvirtina, kad N. I. praeityje teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, naują tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą padavė neįvykdęs jam paskirtos baudos bausmės (ją įvykdė po nuosprendžio priėmimo), neišnykus teistumui, taigi būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, apibūdinamas neigiamai. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad N. I. nėra linkęs taisytis, o tai buvo pagrindas manyti, jog bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Byloje esantys medicininiai duomenys, patvirtinantys įvairias nuteistojo ligas, tarp jų ir neaiškios kilmės kraujo ligą, nesudarė pagrindo pripažinti, kad dėl ligos N. I. negali atlikti laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad nuteistajam diagnozuotos ligos nesukliudė daryti neteisėtas veikas ir kitus teisės pažeidimus. Be to, pablogėjus nuteistojo sveikatai atleidimo nuo bausmės klausimas dar gali būti sprendžiamas BK 76 straipsnio 2 dalyje, BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo N. I. kasacinį skundą.