Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-211/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2018-09-28Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-04-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
1A-379-211/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45618-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Arūnas Kisielius, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
A. B., A. J., ir A
Civilinis ieškovas
H. B., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-211/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45618-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.2; 1.1.4.4.2; 1.2.14.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2018 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Giedrei Tankevičienei,dalyvaujant prokurorei N. M.-P.,nuteistojo A. B. gynėjui advokatui A. S.,nuteistajam A. J., jo gynėjai adv. R. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų A. B. ir A. J. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo jie nuteisti:

- A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus (kiekvieno iš jų terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos): per vienerius metus atlyginti nusikaltimu H. B. padarytą turtinę žalą; per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat uždrausti jam bendrauti su A. B. ir A. J..

- A. J. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus (kiekvieno iš jų terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos): per vienerius metus atlyginti nusikaltimu H. B. padarytą turtinę žalą; per du mėnesius pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat uždrausti jam bendrauti su A. B. ir A. B..

Iš A. B., A. J. ir A. B. solidariai priteista 3931.73 eurų turtinės žalos ir 500.00 eurų neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės H. B. naudai, taip pat solidariai priteista 7609.80 eurų žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo civilinės ieškovės Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos naudai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. B. ir A. J. nuteisti už tai, kad kartu su A. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. kovo iki 2016-04-27 ir nuo 2016-05-25 iki 2016-10-11, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo nenustatytas, veikdami visi kartu, miško sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame H. B., neteisėtai – be leidimo kirsti mišką plynai iškirto ir pagrobė H. B. priklausančius 3 931,73 eurų vertės 63,415 m³ žalių eglių. Šiais savo veiksmais A. B. ir A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojo byloje Nr. 1-55-763/2018 ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį dėl jo. Nurodo visiškai nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, teigia, kad jis nemotyvuotas, surašytas nesilaikant nuosprendžiui keliamų reikalavimų, įrodymai nuosprendyje vertinti pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. normas ir teismų praktiką, o tenkindamas civilinį ieškinį, teismas išėjo už ieškinio ribų.

2.1. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nėra nagrinėtas laikotarpis nuo 2016-10-05 iki 2016-10-11, todėl apeliantas iš nuosprendžio nesupranta, ar per šį laikotarpį buvo pagrobta 63,415 m³ medienos, ar veika padaryta nenustatytu laiku. Teigia, kad nenustačius nusikaltimo laiko (bent apytiksliai), neįmanoma konstatuoti nusikaltimo padarymo. Apelianto nuomone, nusikaltimo laiko nenustatymas laikytinas nuosprendžio trūkumu.

2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad mediena buvo perduota saugoti nukentėjusiajai 2016-10-05, todėl laikytina, kad iki minėtos dienos ji pagrobta nebuvo. Po 2016-10-05 nukentėjusioji nesikreipė į policiją dėl medienos vagystės, o BK 178 str. 5 d. apibrėžia atsakomybės ribas, jei nėra nukentėjusiojo pareiškimo. Po to kai atgavo medieną, nukentėjusioji pareiškimo nerašė. Apelianto teigimu, visi nuosprendyje minėti faktai kvalifikuotini, kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą.

2.3. Apeliantas taip pat dėstydamas turto pagrobimo sąvoką teigia, kad neteisėtas miško iškirtimas, turint tikslą pasisavinti medieną, gali būti vertinamas kaip parengiamieji veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos vagystei įvykdyti, tačiau tokie veiksmai nelaikytini turto pagrobimu. Teigia, kad stačias miškas neatitinka ir turto, kaip vagystės dalyko vieno iš požymių – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos. Neteisėtas miško iškirtimas gali atitikti kitos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymius. Apelianto teigimu, nusikaltimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas, todėl nuosprendis priimtas nepagrįstai.

2.4. Pasak apelianto, visi duomenys, kuriuos teismas įvertino įrodymais šioje byloje yra prielaidos. Patys kaltinamieji, liudiję prieš apeliantą, nebuvo kategoriški, jie darė prielaidas, kad nusikaltimą galėjo padaryti apeliantas, tačiau patvirtino, kad darant nusikaltimo nematė. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme turėtų būti patikrinta versija, kurios pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kad iš visų teisiamųjų apeliantas vienintelis dirbantis ir turintis turto, todėl perkėlus kaltę jam, kitiems kaltinamiesiems nereikėtų atlyginti žalos, nes žala priteisiama solidariai. Teigia, kad neatmestina versija, kad A. J. galėjo pakeisti parodymus teisme už atlygį iš busimojo žalos atlyginimo, kurį suinteresuoti asmenys tikisi išieškoti apelianto.

2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu tarp jo parodymų ir liudytojų parodymų nebuvo jokių prieštaravimų, o prieštaravimai atsirado tik A. J. pakeitus parodymus teisme, kai pastarasis pradėjo teigti iš apelianto girdėjęs, kad tai apeliantas pagrobė medieną. Apeliantas nurodo, kad niekada nei vienas liudytojas neliudijo tiesiogiai matęs ar žinojęs, kad medieną grobė būtent apeliantas. Nors A. J. niekada nepripažino savo kaltės šioje byloje, tvirtino esąs tik tarpininkas, nežinantis apie nusikalstamą veiką, tačiau teismo įvertintas kaip bendrininkas. Apelianto teigimu, yra pagrindas A. J. parodymus vertinti kritiškai. Be to, A. J. sumušimo faktas nėra ištirtas, o teismo konstatuotas kaip prejudicinis faktas, kas, pasak apelianto, yra šiurkštus BPK pažeidimas, kai vertinami neištirti įrodymai.

2.6. Apeliantas nurodo, kad teismas vertino ir daugiau netirtų įrodymų, t.y. apelianto nusikaltimus „kitoje byloje“, nors vertinti tokių įrodymų negalėjo. Be to, teismas nevertino vieno iš gynėjų argumentų dėl kaltės nebuvimo, jų neatmetė ir neargumentavo, taip nesilaikydamas reikalavimų nuosprendžiui. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir, surašydamas nuosprendį, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, nes dalis išvadų yra prieštaringos ir pagrįstos tik prielaidomis, be to visiškai nepateikta motyvų, kuriais atmesti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Iš esmės visi įrodymai skundžiamame nuosprendyje vertinami atsietai vieni nuo kitų, didžioji jų dalis nuosprendyje tik paminėti, tačiau jie visiškai neišanalizuoti ir neįvertinti. Apeliantas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tai jis neteisėtai, neatlygintinai pagrobė svetimą turtą, pradėjo juo disponuoti kaip savu.

2.7. Skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys (turtinė dalis) paremtas prielaida, kad galėjo būti pagrobta 63,415 m³ medienos. Nukentėjusioji savo civilinio ieškinio neturtinėje dalyje nepaminėjo aplinkybių, už kurias teismas priteisė žalos atlyginimą, todėl apeliantas laiko, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Taip pat nurodo, kad ir Aplinkos ministerijos Valstybinės miško tarnybos ieškinys buvo grindžiamas prielaidomis, kadangi nebuvo pateikti duomenys, pagal kuriuos būtų galima būtų nustatyti ar nukirstas medis yra laikomas medžiu. Civiliniam ieškovui nepateikus duomenų, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų priimtą nuosprendį ir ištesinti jį nepadarius nusikalstamos veikos.

3.1. Nurodo, kad A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo skolingas asmeniškai jam, todėl sugalvojo truputį iškirsti motinai priklausančio turto, pasiūlė apeliantui surasti žmogų, kuris išsipjautų ir išsivežtų medžius, o pinigus sumokėtų jam; pažadėjo apeliantui sumokėti už tarpininkavimą. Apeliantas nurodo pažinojęs tik A. B., kaip užsiimantį medienos traukimu, pardavimu, todėl medieną pasiūlė jam, jis sutiko. Apeliantas nurodo neturintis jokių galimybių miško nei pjauti, nei traukti, nes teigia neturintis technikos miško darbams, taip pat vairuotojo teisių.

3.2. Skunde apeliantas taip pat nurodo teisme paaiškinęs, kodėl anksčiau davė melagingus parodymus prieš A. B., nes A. B. darė jam psichologinį spaudimą, sumušė. Teigia, kad nors A. B. sakė, kad tik ištraukė nujautus medžius, tačiau jis tą mišką ir išpjovė. A. jam nieko nemokėjo, nes neturėjo pinigų. A. B. rūpėjo gera mediena, o apeliantą domino malkos, drebulės kaladės. Nurodo sudaręs sutartį du A. B., kad galėtų malkas pasiimti, o kirtimo neatliko, medienos nepardavinėjo, viską tvarkė A. B..

4. Teismo posėdyje nuteistasis A. J., jo gynėja, nuteistojo A. B. gynėjas prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, prokurorė siūlė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas, A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pirmos instancijos skundžiamas teismo nuosprendis dėl nuteistųjų kaltumo yra pagrįstas byloje surinktais, teisme ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais, apylinkės teismas tinkamai įvertino faktinius duomenis.

6. Tai, kad nuteistieji A. J. ir A. B. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios H. B. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuri patvirtino, kad, būdama miško savininke, nedavė leidimo iškirsti mišką nei savo sūnui A. B., nei A. B., nei A. J.. Tai, kad nukentėjusiajai H. B. priklausantis miškas buvo iškirstas be jos leidimo ir be tokius leidimus išduodančios institucijos leidimo, patvirtina ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris, turintis teisę išduoti leidimus miško kirtimui (t. 1, b.l. 540).

7. Tai, kad aptariamu laiku ir vietoje buvo iškirstas savininkės H. B. miškas, yra nustatyta 2016-09-26, 2016-10-03 įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis (t.1, b.l. 7, 9-11, 13-15, 16-17). Šiuose protokoluose yra nustatyta, kad H. B. priklausančio miško teritorijoje buvo iškirsta 63,415 m³ medienos, įvykio vietoje buvo nustatyta, kad yra iškirsti 42 vnt. eglių. Nuo miško kirtavietės 1600 metrų atstumu medienos sandėliavimo vietoje rasti sandėliuotos medienos eglės rąstai – 40,325 m³.

8. Apeliantas – nuteistasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, paaiškindamas, kad nukentėjusiajai H. B. priklausančio miško nekirto, o 2016 m. rugsėjo mėn. paprašius A. J., panaudodamas savo turimą techniką, išvežė iš miško kirtavietės iškirstus medžius, kuriuos sukrovė vėliau jų rastoje vietoje. Nežinojo, kad mediena yra vagiama. Už šį darbą jam A. B. sumokėjo 160 Eur. Prieš išvežant medžius iš jų kirtimo vietos, A. J. jam pateikė rangos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp pastarojo ir A. B. dėl miško iškirtimo, todėl jis buvo įsitikinęs, kad veikia teisėtai. Apeliacinė instancija, vertindama tokią nuteistojo poziciją, kaip ir apylinkės teismas, mano, kad ji neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Tokią šio apelianto poziciją paneigia nuteistojo A. B. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir detalūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (t.1, b.l. 97, 103-104, 119, t.2, b.l. 165, 191). Šis nuteistasis visuose savo parodymuose nurodė tas pačias jiems inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, kad 2016 m. pavasarį iki balandžio 27 d. (jis nuo balandžio 27 d. iki gegužės 25 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje atliko arešto bausmę) A. B. leido kirsti mamos H. B. mišką, su juo dėl miško kirtimo susitarė per A. J., iki arešto bausmės pradžios atlikimo A. B. jam buvo sumokėjęs 255 Euru. Tais pačiais metais, jam ir A. J. būnant kartu, A. B. su savo technika iš kirtimo vietos ištraukė iškirstą medieną į jos sandėliavimo vietą maždaug už 1 km. Tokius savo parodymus nuteistasis A. B. patvirtino ir akistatoje su nuteistuoju A. B. (t.2, b.l. 51-53).

9. Tai, kad nuteistasis A. B. išpjovė nukentėjusiajai H. B. priklausantį mišką skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, savo parodymais patvirtino ir nuteistasis A. J., 2018-01-23 davęs teisme dėl įvykio aplinkybių analogiškus parodymus, kaip ir nuteistasis A. B. (t.2, b.l. 189-191). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 10-11, 20) neigė tarpininkavęs tarp A. B. ir A. B. dėl miško iškirtimo, neigė žinojęs, kad būtent A. B. iškirto A. B. nurodytą mišką, jis tik patvirtino, kad miško kirtimu rūpinosi pats A. B., o jis pastarojo prašymu susitarė su A. B. dėl iškirsto miško ištraukimo ir dalyvavo kartu su A. B., A. B. ištraukiant iškirstą medieną ir ją pervežant į sandėliavimo vietą. Teisminio nagrinėjimo metu jis proceso pradžioje – 2017-12-12 davė tokius pat parodymus (t.2, b.l. 167), tik vėliau to paties proceso metu – 2018-01-23, davė papildomus parodymus, atitinkančius nuteistojo A. B. parodymus, nurodydamas, kad jo pakeisti parodymai atitinka tiesą.

10. Vertinant nuteistojo A. J. parodymus, apeliacinės instancijos teismas, kaip jau ir buvo minėta, visgi tiki jo pakeistais parodymais, nes jo parodymai dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra analogiški nuosekliems ir detaliems nuteistojo A. B. parodymams, jie atitinka tarpusavyje, vienas kitą papildo. Analizuojant nuteistojo A. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo pradžioje, kolegija atkreipia dėmesį, kad jie yra prieštaringi, nelogiški dėl paties susitarimo, kad jis (A. B.) jam turėjo parduoti medieną. Apeliacinio proceso metu buvo pateiktas Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018-08-16 nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl 2017-12-28 A. J. protokolo-pareiškimo, kuriame jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš jį 2017-12-28 sumušusius asmenis A. B., D. B. ir merginą, vardu M.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus neginčijamų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų šių asmenų kaltumą, mušant A. J.. Kolegija nemano, kad nuteistasis A. J., duodamas patikslintus parodymus dėl miško iškirtimo, apkalbėjo nuteistąjį A. B., kerštaudamas už jo sumušimą. Kolegija, kaip ir apylinkės teismas, vertindamas apeliantų veiksmus, vadovaujasi ne tik A. J. parodymais, tačiau visų įrodymų, pagrįstu teisėjų vidiniu įsitikinimu, visuma. Tai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl minėto A. J. pareiškimo, nėra vada to vertinti, kad jo pareiškimas buvo neteisingas ir, kad jis yra nepatikimas asmuo. Nutarime minimas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad A. J. melavo apie savo sumušimo aplinkybes, o dėl to, kad nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo sumušimo aplinkybes.

11. Grindžiant savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis A. J. 2017 m. kovo 28 d. akistatos su nuteistuoju A. B. metu parodė, kad buvo sudarę rangos sutartį, kurios pagrindu buvo sutarę, kad kartu pjaus mišką ir jis (A. J.) jam padės. Tokią sutartį ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuteistasis A. B., 2017 m. kovo 6 d. apklausos įtariamuoju metu, nurodydamas, kad tą sutartį jis gavo iš A. J. (t.1, b.l. 169). Rangos sutartyje Nr. 2, kurioje nurodyta jos sudarymo data – 2016 m. rugsėjo 12 d., nurodyta, kad A. B. susitaria su A. J., kad pastarasis iškirs 101 kubą jam priklausančiame miške ir tai atliks savo kaip rangovo gamybos priemonėmis ir medžiagomis, atliks medienos ruošos paslaugas pagrindinių ir tarpinių kirtimų biržėse ir pan., o A. B. įsipareigoja pateikti medienos kirtimui paruoštą plotą, natūroje supažindinti su sklypo ribomis, apmokėti už darbus ir pan. (t.1, b.l. 171). Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir apylinkės teismas tokią sutartį vertina kaip nuteistųjų A. B. ir A. J. siekį suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl kaltininkų veiksmų vertinimo, juos įvertinus kaip sutartinius santykius, spręstinus civilinio proceso tvarka, o ne kaip baudžiamąjį nusikaltimą. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis A. J. aptariamu laiku ir vietoje neturėjo jokių galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes jis neužsiėmė miško kirtimu, neturėjo tam reikalingos technikos ir pan. Be to jis po neva 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarytos sutarties jokių darbų, numatytų sutartyje ir neatliko, kaip to nedarė ir nuteistasis A. B.. Nuteistasis A. B. neneigia kažką pasirašęs popieriuose, kuriuos pateikė A. J., tačiau neigia, kad tai buvo sutartis, apsprendusi A. J. pagalbą dėl miško iškirtimo, jo realizavimo. Teismas, vertindamas aptariamą sutartį, kaip niekinę, atkreipia dėmesį, kad šią sutartį ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė ne A. J., o nuteistasis A. B., kuris nebuvo sutarties šalis. Sutartyje minimos sąvokos, žinomos miško darbais užsiimantiems asmenims, kuriuo buvo A. B., o ne asmenims, kurie su tokiais darbais nesusiję. Bylos duomenimis nustatyta, kad aptariama veika buvo nustatyta 2016-09-26, A. B. pirmą kartą buvo apklaustas kaip įtariamasis 2017-01-12, šioje apklausoje, kaip ir vėlesnėse apklausose jis nurodė, kad mišką iškirto nuteistasis A. B.. Pastarasis po tokios apklausos buvo kviečiamas apklausai 2017-01-19, 2017-01-26, 2017-02-08, 2017-02-14, 2017-02-27, tačiau jis neatvyko ir buvo apklaustas tik 2017-03-06 ir šios apklausos metu pateikė aptariamą rangos sutartį. Kolegija tokią situaciją vertina kaip šio nuteistojo pasiruošimą gynybai, pateikiant suklastotą, ir su juo nesusijusią rangos sutartį. Nuteistasis A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu vėliau nei nuteistasis A. B., palaikė jo parodymus, tai rodo, kad jie savo gynybos pozicijas buvo suderinę, ką apylinkės teismas, kaip ir apeliacinė instancija, vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Apeliantas A. J., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nekirto miško, netraukė iškirstos medienos iš kirtimo vietos, iškirstos medienos nepardavinėjo, todėl negalėjo būti nuteistas. Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, kad nuteistasis A. J. aptariamoje situacijoje veikė kaip tarpininkas tarp nuteistųjų A. B. ir A. B.: jis, paprašius A. B. surasti asmenį, galintį išpjauti mišką ir jį nupirkti, persakė jo pasiūlymą A. B., ir tą padarė, žinodamas, kad miškas, kurį A. B. siūlė iškirsti ir kuris buvo iškirstas buvo ne jo, kad miško kirtimui nebuvo leidimo, taip pat nuteistasis A. J. dalyvavo A. B., A. B. rodant miško ribas kirtimui, taip pat dalyvavo, kai A. B., panaudodamas savo techniką, traukė iškirstą medieną iš kirtimo vietos. Nuteistasis A. J. neigė turėjęs tyčią pavogti iškirstą medieną, jis savo parodymuose nurodė, kad pagal susitarimą su A. B. jis turėjo iš jo gauti po medienos iškirtimo malkų. Nuteistojo A. B. parodymais A. J. ne tik atliko minėtus veiksmus, bet jam perduodavo dalimis iš A. B. gautus pinigus už medieną, be to A. J. buvo pažadėta pinigų, kuriuos turėjo gauti po medienos pardavimo. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad nei apeliantas A. J., nei nuteistasis A. B. patys nekirto miško, neištraukė iškirstos medienos iš kirtimo vietos į jos sandėliavimo vietą, tačiau apeliacinė instancija, kaip ir apylinkės teismas, mano, kad jų veiksmai yra pagrįstai vertinami kaip vykdytojo veiksmai. Apelianto A. J. dalyvavimas aptariamos nusikalstamos veikos daryme buvo svarbus, jis realizuodamas nuteistojo A. B. nusikalstamą sumanymą, tokiais veiksmais dalyvavo realizuojant jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, todėl jo veiksmai pagrįstai teismo buvo vertinami kaip vykdytojo veiksmai.

13. Apeliantas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažindamas, nurodė, kad jis nežinojo, jog iškirsta mediena nepriklauso A. B.. Apeliacinė instancija, kaip ir apylinkės teismas, tokią jo versiją vertina kritiškai. Visų pirma apylinkės teisme ištirtais įrodymais, aptartais šiame procesiniame dokumente, yra nustatyta, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytu laiku nuteistasis A. B. iškirto nustatytą kiekį medienos, priklausančios H. B.. Bylos duomenimis, to neneigia ir pats A. B., jis užsiima miško darbais, todėl gerai žino įstatymo nustatytas miško kirtimo taisykles. Sutinkamai su Lietuvos Apsaugos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 dėl Miško kirtimo taisyklių patvirtinimo, 2010-12-30 įsakymu dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, mišką galima kirsti turint atitinkamos institucijos leidimą, kuriame be kitų rekvizitų turi būti nurodyta miško savininko pavardė, vardas, kirtimo atvejai (pagrindinis kirtimas, ugdomasis, sanitarinis ir pan.). Aptariamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis A. B. mišką kirto be leidimo, nenustačius kirtimo atvejo. Byloje yra duomenų, kad neva nuteistasis A. B. sakęs A. B., kad leidimas yra namuose ir pan., tačiau sutinkamai su aukščiau paminėtais norminiais aktais toks leidimas turi būti vietoje, kur vykdomi miško kirtimo darbai. Be to nuteistasis A. B. net negalėjo pradėti kirsti miško, nes neturėjo duomenų, koks kirtimas turėjo būti atliekamas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. B. neturėjo duomenų, kad miško savininkas yra būtent nuteistasis A. B.. Tai, kad nuteistasis A. B. žinojo, kad miško savininkė yra A. B. motina, patvirtina A. J. parodymai dėl A. B. skambučio jam, kai jis kirtimo metu išsigandęs teiravosi A. J., kaip atrodo A. B. motina, nes kažkokia moteris buvo atėjusi į mišką. Išsiaiškinęs, kad atėjusi moteris pagal išvaizdą nebuvo A. B. motina, nuteistasis A. B. miško pjovimą tęsė. Be to iš nuteistojo A. J. parodymų yra žinoma, kad jis, išsiaiškinus policijai dėl neteisėto miško kirtimo, prašomas nuteistojo A. B., paskambino nuteistajam A. B., kad policija yra išsiaiškinusi, kad miškas buvo iškirstas be jo savininkės leidimo ir, kad jis neišvežtų medienos iš jos sandėliavimo vietos, bet pastarasis vėliau jam prisipažino, kad visgi jis medieną iš jos sandėliavimo vietos išvežė. Visos šios aplinkybės rodo, kad apeliantas A. B. žinojo, kad savo veiksmais jis pasisavino svetimą turtą: iškirto mišką, neturėdamas jo savininkės H. B. leidimo ir iškirstą medieną pasisavino.

14. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad, nustačius aptariamos nusikalstamos veikos padarymą, 2016 m. rugsėjo 26 d., po to papildomai 2016 m. spalio 3 d. apžiūrėjus įvykio dieną, buvo nustatyta, kad buvo iškirsta 63,415 m³ medienos, kurios dalis – 40,325 m³ dar 2016-10-03, papildomai apžiūrint įvykio vietą, buvo rasti sandėliavimo vietoje. Iš 2016-10-11 nukentėjusiosios H. B. apklausos (t.1, b.l. 38) matyti, kad jai po papildomos įvykio vietos apžiūros susiruošus pasiimti likusią medieną, ji buvo dingusi. Kaip jau buvo minėta, iš nuteistojo A. J. parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, yra žinoma, kad po vagystės išaiškinimo, likusią medieną laikotarpyje tarp 2016-10-03 ir 2016-10-11 pasisavino būtent nuteistasis A. B.. Duomenų, kad nuteistieji A. B. ir A. J. po vagystės fakto nustatymo 2016-09-26 būtų toliau tęsę savo nusikalstamus veiksmus, byloje nėra, kaip nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis A. B. likusią medienos dalį pasisavino su jų žinia, jiems bendrininkaujant.

15. Esant aukščiau nustatytiems įrodymams, kolegija mano, kad nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės yra nustatytos ne visiškai tiksliai, todėl kaltinimai tikslinami. Kaltinimų tikslinimas yra susijęs su kaltinimo apimties mažinimu, todėl šiuo nagrinėjamu atveju, tikslinant kaltinimą, netaikomos Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio taisyklės. Kaltinamiesiems A. B. ir A. J., A. B. inkriminuojamos tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

15.1. A. B., A. B. ir A. J., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tyčią pasisavinti jiems svetimą H. B. turtą: 63,415 m³ medienos, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo iki 2016 m. balandžio 27 d., nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, miško sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame H. B., neteisėtai be leidimo A. B. plynai iškirtus 3931,73 Eur vertės 63,415 m³ žalių eglių, pagrobė 23,09m³ medienos ir kėsinosi pagrobti 40,325 m³ medienos. A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, be A. B. ir A. J. žinios 2016 m. spalio 3 d. – 2016 m. spalio 11 d. laikotarpiu toje pat vietoje pavogė H. B. priklausančią 40, 325 m³ medieną 2500,15 Eur vertės.

16. Kaip matyti iš aptariamų įrodymų, nuteistieji A. B. ir A. J. dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, neužbaigė daromo nusikaltimo, jų nusikalstamais veiksmais buvo pavogta mažesnė dalis medienos, jų tyčia dėl medienos didesnio kiekio pavogimo nebuvo realizuota, todėl jų veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo A. B. nusikalstamos veikos kvalifikacija nekeistina, nes jis, pradėjęs bendrą nusikalstamą veiką su bendrininkais, šiems tokios veikos neužbaigus, ją realizavo be bendrininkų, tokią nusikalstamą veiką užbaigęs be jų. Nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentas, kad medienos dalis buvo grąžinta nukentėjusiajai neatitinka tikrovės. Dėl aukščiau išsakytų motyvų nėra jokio pagrindo BK 178 straipsnio 5 dalies, numatančios, kad asmenys pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas, taikymui. Byloje yra nukentėjusiosios H. B. pareiškimas dėl jos turto vagystės, jos pranešimas, kad dalis iš jos pavogto, bet dar aptikto turto, yra dingęs, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kad nukentėjusioji turėjo papildomai kreiptis su pareiškimu dėl jos surasto turto dalies vagystės. Dėl išsakytų motyvų skundžiamas nuosprendis keistinas nuteistojo A. J. atžvilgiu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

17. Nuteistasis A. B. nuosprendžio neskundė, tačiau kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 5 dalimi, nustačiusi, kad ir šis nuteistasis neužbaigė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, keičia dėl aukščiau išsakytų argumentų skundžiamą nuosprendį ir jo atžvilgiu dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

18. Apelianto A. B. apeliacinio skundo argumentai, kad neteisėtas miško kirtimas nepagrįstai buvo kvalifikuotas kaip vagystė, nors, pagal jį, turėjo būti kvalifikuojamas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, yra nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems buvo pateiktas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, teismas, gavęs baudžiamąją bylą nagrinėjimui, ją perdavė teismui pagal pareikštą kaltinimą ir bylą nagrinėjo BPK 255 straipsnyje numatyta tvarka pareikšto kaltinimo ribose, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Šiuo nagrinėjamu atveju svetimo turto vagystė pasireiškė tuo, kad be leidimo buvo iškirstas svetimas miškas ir pavogta iškirsta mediena. Kaltiems asmenims nebuvo inkriminuotas neteisėtas miško kirtimas, už kurį numatyta atsakomybė BK 273 straipsnyje, todėl teismas neturėjo pareigos nagrinėti tokį kaltinimą. Be to kolegija pažymi, kad iškirsto miško kiekis nesiekia to kiekio, kad tą padaręs asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 273 straipsnį.

19. Apeliacinei instancijai pakeitus kaltinimus nuteistiesiems A. B. ir A. J., t.y. pakeitus kaltinimą švelnesniu kaltinimu, keistinas skundžiamo nuosprendžio sprendimas dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu paskirtų įpareigojimų apimties. Kolegija mano, kad tokių pat kaip ir nuteistajam A. B. baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas nėra teisingas. Iš bylos duomenų matyti, tai nustatyta ir skundžiamu nuosprendžiu, nuteistųjų A. B. ir A. J. nusikalstamų veiksmų pobūdis buvo mažiau pavojingas, jie, nustačius jų nusikalstamą veiką, nutraukė savo nusikalstamus veiksmus, ko nepadarė nuteistasis A. B.. Dėl šių motyvų nuteistiesiems A. B. ir A. J. sprendimas paskirti įpareigojimą – neatlygintinai per paskirtą laiką išdirbti atitinkamai kiekvienam 150 valandų ir 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, naikintinas, paliekant kitas baudžiamojo poveikio priemones, kurios, kolegijos nuomone, bus pakankamos, realizuojant šiems nuteistiesiems paskirtos bausmės – laisvės apribojimo paskirtį. Toje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nuosprendis keičiamas ir nuteistojo A. B. atžvilgiu, nors jis nėra padavęs apeliacinio skundo, tai daroma, taikant Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas.

20. Apeliantas A. B. taip pat skundžia turtinės žalos priteisimą nukentėjusiajai bei turtinės žalos priteisimą Aplinkos ministerijos Valstybinei miško tarnybai, nurodydamas, kad įrodymai dėl pagrobtos medienos kiekio yra abejotini, o Valstybinės miško tarnybos ieškinys yra grindžiamas prielaidomis. Tokie nuteistojo argumentai yra atmetami kaip akivaizdžiai prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatytas tiek nukentėjusiajai H. B. pavogtos medienos kiekis, tiek jo vertė, tą patvirtina aplinkybės, nustatytos įvykio vietoje. Įvykio vietoje apžiūra buvo atliekama, dalyvaujant specialistei – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio padalinio poskyrio vyriausiajai specialistei Daivai Jakštienei, atlikus specialius matavimus, iškirstos medienos kiekis užfiksuotas 2016 m. spalio 3 d. matavimo aktuose (t.1, b.l. 54-59), iškirstos medienos kainos nustatytos, vadovaujantis miškų urėdijos parduodamų apvaliosios medienos asortimentų kainomis, skelbiamomis Generalinės miškų urėdijos tinklapyje (t.1, b.l. 68, 72). Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti kaltinime nustatyto dalyko – medienos kaina, kuri buvo jos vagystės laikotarpiu. Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinei instancijai pakeitus nuteistiesiems A. B. ir A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimą, akivaizdu, kad jie nepasisavino likusios medienos dalies – 40,325 m³, tą dalį pasisavino A. B.. Vienok, kolegijos nuomone, nukentėjusiosios H. B. ieškinį solidariai turi atlyginti visi nuteistieji, nes jų tyčia buvo nukreipta pavogti jos turtą, nuteistieji A. B. ir A. J. atliko sutartus nusikalstamus veiksmus tokio turto vagystei realizuoti, tai, kad jie dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, vagystės neužbaigė, nėra vada juos atleisti nuo prievolės atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

21. Taip pat kolegija mano, kad apylinkės teismo sprendimas priteisti iš nusikalstamos veikos kaltininkų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybai 7609,80 Eur už neteisėtą 42 vnt. žalių eglių nukirtimą yra pagrįstas. Byloje išnagrinėtais ir įvertintais faktiniais duomenimis, eglių iškirtimas yra įrodytas, tokiu iškirtimu buvo padaryta žala aplinkai. Aptariamos žalos padarymas aplinkai kompensuojamas pinigais, toks kompensavimas yra pagal metodiką, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimo. Apylinkės teismas tinkamai taikė aptariamo įsakymo nuostatas, pagrįstai nustatė priteistinos žalos dydį pinigais ir tą pinigų sumą priteisė. Tai, kad nuteistiesiems nebuvo pateikti kaltinimai dėl žalos aplinkai padarymo, šiuo atveju neturi reikšmės, nes bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltininkų veiksmai dėl svetimo turto vagystės buvo tiesiogiai susiję su neteisėtu eglių iškirtimu ir tuo buvo padaryta žala aplinkai.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį dalyje dėl A. B. ir A. J. nuteisimo pakeisti.

A. B. ir A. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Panaikinti sprendimą dėl įpareigojimo išdirbti neatlygintinai per 10 mėnesių 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais kitais pagalbos reikalingais žmonėmis paskyrimo A. B..

Panaikinti sprendimą dėl įpareigojimo išdirbti neatlygintinai per 8 mėnesius 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais kitais pagalbos reikalingais žmonėmis paskyrimo A. J..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Arūnas KisieliusUgnius TrumpulisLaureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė