- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-17
- Bylos Nr.
- e2-2012-291/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- D. K., Dainos Kulevičienės
- Atsakovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2.;2.3.4.4.3.;2.3.5.2.1.;3.2.6.1.
SPRENDIMAS
2017m. liepos 17d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Dainos Kulevičienės ieškinį atsakovui R. B., institucijai, teikiančiai išvadą: Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo patenkinti ieškinį ir nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus V. B., gim. 2004-12-02 gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. vaiko motina D. K. jos gyvenamojoje vietoje, taip pat priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą sūnui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskirti ją šių lėšų tvarkytoja, bei nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Nurodo, jog gyvenant su atsakovu faktinėje santuokoje, 2004-12-02 jiems gimė sūnus V. B.. Atsakovas prieš dešimt metų išvyko uždarbiauti į Norvegiją, ten dirba ir gyvena ir šiuo metu. Lėšas sūnaus išlaikymui jis teikia nereguliariai, skirtingo dydžio, todėl ieškovė pageidauja, kad išlaikymas vaikui būtų priteistas tvirta pinigų suma, t.y. po 150 Eur kas mėnesį. Jos manymu tokio dydžio išlaikymo sūnui šiuo metu pakanka. Sūnus nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, sūnui ji sudariusi visas tinkamas ir reikalingas sąlygas normaliam gyvenimui ir vystymuisi, todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas grįžęs į Lietuvą, susitinka su sūnumi, aplanko jį, taip pat tėvas su vaiku bendrauja telefonu, ji niekada netrukdė tėvo ir sūnaus bendravimui bei atsakovo dalyvavimui vaiko auklėjime, todėl neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, o nustatyti, jog atsakovas R. B. su sūnumi V. B. bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai.
Ieškovės atstovė advokatė Vanda Laukevičienė prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas R. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovas R. P. siūlo ieškinį patenkinti, nustatyti nepilnamečio V. B. gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove D. K. jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo po 150 eurų kas mėnesį vaiko išlaikymui, nes tokio dydžio išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat nustatyti ieškovės pageidaujamą bendravimo su nepilnamečiu tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. LR CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.200str., 3.174str., 3.178str.)
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (LR CK 3.156 str. 1 d.), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.). Taigi LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsj ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str.).
Iš ieškovės paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, jog 2004-12-02 ieškovei D. K. gimė sūnus Vėjas, kurio tėvas yra atsakovas R. B.. (b.l.74). Šalys santuokos nebuvo sudarę, atsakovas pripažino savo tėvystę, tačiau išvyko dirbti ir gyventi į Švediją, iš kur ne visada teikia materialinį išlaikymą sūnui. Ieškovė iš savo gaunamų pajamų išlaikė ir išlaiko vaiką, tačiau normaliam vaiko poreikių patenkinimui lėšų nepakanka, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 150 eurų kas mėnesį. Teismo nuomone šitokio dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikius, prašoma suma yra reali, protinga, todėl priteistina. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis negalėtų teikti savo vaikui ieškovės pageidaujamo dydžio išlaikymo.
Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192str.). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Atsižvelgiant į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadas, nepilnamečio V. B., gim. 2004-12-02 gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina D. K. jos gyvenamojoje vietoje.
Ieškovė teismui nepateikė konkrečios atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarkos, nurodydama, jog tėvas su sūnumi bendrauja netrukdomai, ji neprieštarauja tam ir sutinka, jog tėvas R. B. netrukdomai gali bendrauti su savo sūnumi V. B. bei netrukdomai dalyvauti jo auklėjime.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 1d. numato, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnamečio V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 eurų ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2017-02-02 iki vaiko pilnametystės.
Gaunamas lėšas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti jo motinai D. K., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 165 Eur 84 ct (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus,84 euro centus ) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.