Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis G. M. tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad būdamas išgėręs alkoholio, po konflikto su žmona savo automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavo į parduotuvę ,,IKI“, esančią už 5 km nuo jo namų. Jam būnant prie parduotuvės privažiavo policija ir pamatavo girtumą, buvo nustatytas 2 promilių girtumas. Sėsdamas už automobilio vairo, suprato, kad vairuos neblaivus. Kaltinamojo paaiškinimai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma – liudytojo D. O. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kuris patvirtina, kad alkotesteriu G. M. pirmu tikrinimu nustatytas 2,02 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu – 3,34 promilių girtumas, įvykio vietos apžiūros protokolas. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. M. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis G. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas yra gavęs kaltinamojo G. M. ir laiduotojo V. Ž. prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojo V. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą. V. Ž. sutinka būti kaltinamojo laiduotoju.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.). Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Kaltinamasis G. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam nusikaltimui, šioje baudžiamojoje byloje yra. Dėl vairavimo esant neblaiviam pareigūnams kaltinamasis prisipažino iš karto, t. y. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei kritiškai vertina savo elgesį. Žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nėra spręstinas. Tokiu būdu konstatuotinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Kaltinamasis praeityje neteistas (1 t., b. l. 73-75), nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, per pastaruosius 5 penkis metus vieną kartą – 2022 m. lapkričio 9 d. – baustas administracine tvarka už greičio viršijimą 11 km/h (1 t., b. l. 80-81), Sodros duomenimis dirba (1 t., b. l. 76-78), darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 39). G. M. dėl savo elgesio išgyvena ir jau vien šis baudžiamasis procesas leido kaltinamajam pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus. Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, laikytina, kad yra ir trečioji būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtinas ir BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos egzistavimas. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalis, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus jos egzistavimo motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo teistumo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju prašomas skirti asmuo V. Ž. nurodė, kad su G. M. bendrauja šeimose, santykiai draugiški. Jis blogai pasielgė, po poros dienų po įvykio paskambino, pasakojo, kas įvyko, labai gailėjosi, sakė, kad kažkas įvyko šeimoje, todėl sėdo išgėręs į automobilį ir išvažiavo. Visas įvykio aplinkybes sužinojo iš jo. Pats alkoholio negeria, G. M. jam pažadėjo vengti alkoholio. Yra dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka už greitį, baudą sumokėjęs. Mano, kad jis yra autoritetas kaltinamajam, kuris jo klausys, nes jau ir dabar kaltinamasis nevartoja alkoholio, žada, kad daugiau tas nepasikartos, tiki juo, blogai vertina tokį jo elgesį. Toks G. M. poelgis jam buvo netikėtas. Prašo būti paskirtas laiduotoju be užstato, kadangi neturi santaupų.

Įvertinus visus laiduotojo V. Ž. charakterizuojančius duomenis (neteistas (2 t., b. l. 34), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, per pastaruosius 5 penkis vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą 11 km/h (2 t., b. l. 35), darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b. l. 36)), jo paaiškinimus teisme, teismas mano, jog V. Ž., kaip laiduotojas, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad G. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, į tai, kad laiduotoju pageidaujantis tapti jo pusbrolis V. Ž. yra neteistas, charakterizuojamai išskirtinai teigiamai, gali būti laikomas vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad G. M. jis yra autoritetas, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagrįstai manytina, jog laiduotojo įtaka jo elgesiui turės esminės reikšmės. Laiduotojas išskirtinai neigiamai vertina G. M. elgesį dėl vairavimo neblaiviam.

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojui V. Ž. vienerių metų terminui be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas taip pat pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.02 promilės girtumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad G. M. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, niekada nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, dėl ko šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą galima laikyti atsitiktiniu, teismas spendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai bausmės paskirčiai pasiekti pakaks G. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, veiką padariusio asmens asmenybę. Taip pat svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. G. M. buvo nustatytas 2.02 promilės neblaivumo laipsnis. Jo iškvėptame ore nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis ženkliai viršijo leistiną etilo alkoholio koncentraciją, kuriai esant asmeniui leidžiama vairuoti transporto priemones (0,4 promilės), taip pat viršijo ribą, nuo kurios asmeniui taikoma jau pati griežčiausia atsakomybės rūšis – baudžiamoji atsakomybė (1.51 promilės). Todėl teismas mano, jog uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui atitinka proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. M. 2024 m. spalio 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (1 t., b. l. 129-132). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu G. M. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 23 d.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir vairuodamas kelių transporto priemonę – jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuota transporto priemonė baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo gynėja nurodė nesutinkanti, kad būtų taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad automobilis jam reikalingas vykimui į darbą ir (duomenys neskelbtini) esančios mamos lankymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį neblaivus vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Tai, kad automobilis reikalingas šeimos poreikių tenkinimui ar nuvykimui į darbą, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis. Be to, kaip nurodė kaltinamasis, jo sutuoktinė disponuoja dar vienu automobiliu. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Baudžiamojo poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie nusikaltimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, nes tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens nusikalstamo ir pavojingo elgesio. Visa tai reiškia, jog kaltinamojo vairuota transporto priemonė – automobilis ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo ir buvo padarytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajam G. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Panašios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2022 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 2K-123-788/2022).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. 2024 m. spalio 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI) (1 t., b. l. 30-32), kuris Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pratęstas iki 2025 m. liepos 23 d. (t.2, b.l.24-26). Kaltinamojo G. M. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą transporto priemonę – paliekama galioti iki šios transporto priemonės faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l 129-132). Šios G. M. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be piniginio užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą kaltinamojo G. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis, skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), saugomą G. M..

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. 2024 m. spalio 23 d. nutarimu G. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), kuris Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pratęstas iki 2025 m. liepos 23 d. palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

Įsiteisėjus nuosprendžiui G. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti G. M., jeigu: jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba <...>, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. Ž., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl <...>, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ir nurodant savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rašytinio ar žodinio proceso tvarka.