Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas L. S. skundas, kuriame prašoma patraukti K. G., L. Z. ir A. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir 188 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jie 2013 m. gruodžio 28 d. neteisėtai pateko į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini)namą bei savo neatsargiais veiksmais sukėlė gaisrą, per kurį dalinai sudegė ir buvo sugadintas po gaisro gesinimo paminėtas Sodo namas ir taip padarė pareiškėjai didelę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjai.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str.). Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.

Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

Iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji nurodo, jog kaltininkai padarė jai didelę turtinę žalą, tačiau nėra konkretizuota konkretus žalos dydis eurais.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti L. S. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.