- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-29-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05720-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Henrichas Jaglinskis, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- T. Z., J. Ž.
- Atsakovas
- L. M., R. U.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Naujininkų ūkis“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. Z. ir J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų T. Z. ir J. Ž. ieškinį atsakovėms L. M. ir R. U. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų, trečiasis asmuo UAB „Naujininkų ūkis“ (civ. bylos Nr. 2-11883-734/2013).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakoves iš ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), namo ketvirtajame aukšte ir pažymėtų indeksais 4-31, 4-33 su visais atsakovėms priklausančiais daiktais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas J. Ž. nurodė, jog jis nuo 2004 m. gruodžio 22 d. yra buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovui bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 4-10, 4-11, 4-12, 4-32, 4-33, 4-43, nuosavybės teise priklauso 5,47 kv. m. Kartu su 17,75 kv. m ploto kambariu, ieškovas bendrai nuosavybės teise valdo 23,22 kv. m ploto. Ieškovė T. Z. nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. yra buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, jai nuosavybės teise priklauso 17,8 kv. m ploto butas bei bendro naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 4-10, 4-11, 4-12, 4-31, 4-32, 4-33, 4-43, 5,47 kv. m plotas. Ieškovė bendrai nuosavybės teise valdo 23,27 kv. m ploto. Ieškovai nurodė, jog atsakovės savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, indeksais pažymėtas 4-31 ir 4-33. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovė L. M. nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 17,93 kv. m, jai nuosavybės teise nepriklauso bendro naudojimo patalpos. Atsakovei R. U. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 17,86 kv. m, jai nuosavybės teise nepriklauso jokios bendro naudojimo patalpos ar jų dalis. Atsakovės neturi teisės naudotis bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 4-31 ir 4-33, tačiau jomis savavališkai naudojasi, ginčo patalpose yra jų baldai bei kiti daiktai, tokia padėtis pažeidžia ieškovų teises, todėl prašė iškeldinti atsakoves su joms priklausančiais daiktais iš minėtų patalpų. Taip pat ieškovai nurodė, jog atsakovės, naudodamosi bendrojo naudojimo patalpomis, nemoka už jas mokesčių, ieškovams kilo įtarimų, jog šiuos mokesčius apmoka jie. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog po ilgų barnių ir įkalbinėjimų, L. M. 2012 metų rugpjūčio mėnesį davė raktą nuo durų patekti į bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 4-31 ir 4-33, jomis naudojasi ir dabar. Patekus į jas, paaiškėjo, kad jose atsakovės laikė nenaudojamus daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovės turi būti iškeldintos kartu su jų daiktais iš bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 4-31 ir 4-33, nes jos nėra šių patalpų savininkės, jų dalys taip pat nepriklauso atsakovėms nuosavybės teise, todėl jos negali jomis naudotis. Teismas motyvavo, kad Civilinio kodekso 4.83 str. nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas), turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d., 15 d. 3 p. - pastato bendrojo naudojimo patalpos - laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patapos, priskiriamos prie bendro naudojimo patalpų, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Teismas konstatavo, kad pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, yra bendrabučio tipo, ginčo patalpos priskirtinos bendram gyventojų naudojimui. Kaip nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriaus 2013 m. vasario 15 d. rašte atsakovei L. M., tokio tipo pastate (bendrabutis), gyvenamosios paskirties patalpų gyventojai naudojasi bendrojo naudojimo virtuvėmis, dušinėmis, tualeto patalpomis (CK 4.82 str.). Ginčo patalpos yra pastato ketvirtame aukšte, kaip matyti iš pateikto plano, patalpa, pažymėta indeksu 4-31, kurios plotas 12,97 kv. m, yra virtuvės paskirties, patalpa, pažymėta indeksu 4-33, kurios plotas yra 2,45 kv. m yra sandėliuko paskirties. Teismas motyvavo, jog nors atsakovės nėra išpirkusios bendro naudojimo patalpų dalies, proporcingos savo gyvenamajam plotui, tačiau pagal Civilinio kodekso 4.83 str. nuostatas, turi teisę naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, kad ieškovams bendrojo naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 4-10, 4-11, 4-12, 4-31, 4-32, 4-33, 4-43, nuosavybės teise priklauso po 5,47 kv. m, t. y. proporcingai jų turimam gyvenamajam plotui, ginčo patalpose jiems nuosavybės teise priklauso nežymi dalis ploto, ieškovai neįrodė, kad atsakovės užima būtent ieškovams nuosavybės teise priklausantį plotą, nes bendrojo naudojimo patalpose nenustatyta naudojimosi jomis tvarka. Ieškovai teigė, jog atsakovės nemoka šių patalpų išlaikymo mokesčių, todėl ir tuo pažeidžiamos ieškovų teisės. Iš pateiktų ieškovo rašytinių įrodymų - mokamųjų pranešimų, teismas nustatė, jog ieškovas J. Ž. turi apmokėti už komunalines paslaugas už jam nuosavybės teise priklausantį plotą - 23,22 (17,75 kv. m bendras gyv. plotas + 5,47 kv. m bendro naudojimo patalpų), tai atitinka Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. nuostatas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis mokėtų už didesnį bendrojo naudojimo patalpų plotą. Tokiu pat principu už komunalines paslaugas moka ieškovė T. Z.. Nors ieškovai pateikė įrodymus, kad mokestiniais pranešimais atsakovėms paskaičiuoti komunaliniai mokesčiai už joms priklausantį gyvenamąjį plotą, tačiau nepateikė įrodymų, kaip tai pažeidžia ieškovų teises. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis naudojasi ginčo patalpomis, tačiau nurodė, jog atsakovės jomis negali naudotis todėl, kad jos proporcingai savo daliai nėra išpirkusios bendrųjų patalpų dalies. Teismas motyvavo, kad Civilinio kodekso 4.82 str. 7 d. nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, todėl atsakovės turi teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. Teismas padarė išvadą, kad savo pažeistų teisių ieškovai neįrodė, todėl ieškinį atmetė (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai T. Z. ir J. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui bei priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovai kartu su ieškiniu pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kurie liudija, jog atsakovė L. M. nuosavybės teise valdo butą, kuris yra 17,93 kv. m bendro ploto, atsakovė R. U. valdo butą, kuris yra 17,86 kv. m bendro ploto. Minėtiems asmenims nuosavybės teise nepriklauso jokios bendrojo naudojimo patalpos ar jų dalis. Todėl atsakovės privalo iškelti savo baldus ir daiktus iš savavališkai užimtų patalpų, pažymėtų indeksais 4-31 ir 4-33. Be to trečiasis asmuo UAB „Naujininkų būstas“ kaip įrodymą pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. balandžio 29 d. raštą Nr. VILN(12.5.13.)-11490. Jame nurodyti patalpų, pažymėtų indeksais 4-31 ir 4-33, bendrasavininkai – R. K., J. V., D. V., G. D. ir apeliantai, T. Z. ir J. Ž.. Kitų bendrasavininkų, išskyrus išvardintus, minėtame rašte nenurodyta. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi tinkamai neištyrė apeliantų į bylą pateiktų įrodymų, neįvertino jų įrodomosios reikšmės, sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė argumentų, dėl kurių juos atmetė. Trečiojo asmens pateikto įrodymo teismas apskritai netyrė, sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė jo vertinimo. Teismas nenustatė visų į bylą pateiktų įrodymų tarpusavio ryšio, nepaneigė jų prieštaravimo teismo padarytai išvadai, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl patalpų 4-31 ir 4-33 bendrojo naudojimo statuso. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus iš atsakovių ir nepasiūlė joms pateikti butų pirminio privatizavimo iš valstybės dokumentų. Šios sutartys galėtų papildomai įrodyti faktą, kad atsakovėms nuosavybės teise nepriklauso patalpos, pažymėtos indeksais 4-31 ir 4-33, ar jų dalis. Teismas nesivadovavo aukščiau nurodytais ir didesnę įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais (išrašais iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. balandžio 29 d. raštu Nr. VILN(12.5.13.)-11490) bei nenurodė tam priežasčių. Teismas tinkamai neįvertino pateiktų faktų ir įrodymų, kad atsakovės ginčo patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo – nesudariusios nuomos (panaudos) sutarties su valstybe, savivaldybe ar jų kontroliuojamomis įstaigomis, įmonėmis. Šių duomenų nepateikė ir atsakovės teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovės tiesiogiai pažeidžia apeliantų teises ir teisėtus interesus bei siekia savavališkai naudotis ginčo patalpomis ne pagal jų funkcinę paskirtį (maisto ruošai ir gaminimui), siekdamos paversti nenaudojamų ir sveikatai pavojingų daiktų sandėliu, taip pat užima neproporcingai didelį plotą patalpose. Teismas taip pat nukrypo nuo asmenų lygybės prieš įstatymą principo. Nors teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovės namo administratoriui sumoka vienodus mokesčius už jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį plotą, tačiau lyginant su atsakovėmis, ieškovai papildomai apmoka mokesčius už jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų (tarp jų ir pažymėtų indeksais 4-31, 4-33) dalį, t. y. 5,47 kv. m. Civilinio kodekso 4.84 str. 9 d. nurodyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taigi sprendžiant iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, ieškovai ir atsakovės nėra lygūs prieš įstatymą, kadangi turi vienodas teises, tačiau nevienodas prievoles.
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atsakovėms atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. Ž. nuosavybės teise priklauso 17,75 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5,47 kv. m plotas bendro naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 4-10, 4-11, 4-12, 4-31, 4-32, 4-33, 4-43, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Ieškovei T. Z. nuosavybės teise priklauso 17,80 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5,47 kv. m plotas bendro naudojimo patalpose, pažymėtose indeksais 4-10, 4-11, 4-12, 4-31, 4-32, 4-33, 4-43, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). Atsakovei R. U. nuosavybės teise priklauso 17,86 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Atsakovei L. M. nuosavybės teise priklauso 17,93 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Byloje kilo ginčas ar atsakovės teisėtai naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 4-31 ir 4-33. Pagal Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad namo bendrojo naudojimo objektais turi teisę naudotis visų bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę, tame tarpe ir atsakovės. Šie asmenys proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į pateiktus į bylą išrašus iš Nekilnojamojo turto registro (b. l. 14, 15) bei VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. balandžio 29 d. raštą Nr. VILN(12.5.13.)-11490 (b. l. 97), atsakovėms nepriklauso jokios bendrojo naudojimo patalpų dalys nuosavybės teise, todėl jos negali naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat ir pažymėtomis indeksais 4-31 ir 4-33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl aplinkybės, jog atsakovėms nepriklauso jokios bendrojo naudojimo patalpų dalys nuosavybės teise, ginčo byloje nėra, tačiau ši aplinkybė, ieškovų pateikti į bylą įrodymai, taip pat prašomi išreikalauti papildomi įrodymai šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti atsakovių teisės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, kadangi atsakovėms, kaip ir kitiems bendrabutyje esančių butų (patalpų) savininkams, šią teisę garantuoja aukščiau aptartos teisės normos.
Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendrojo naudojimo patalpomis tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kelių savininkų bendrosios nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimo specifiką lemia imperatyvas valdymą, naudojimą bei disponavimą tokiu turtu grįsti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Civilinio kodekso 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „Naujininkų ūkis“.
Pagal Civilinio kodekso 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Taigi išanalizavus nurodytas materialinės teisės normas akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Taip pat pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.85 str. 3 d. nustatyta, jog sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Šių dalies butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas šaukiamas vadovaujantis šio straipsnio 4 ir 5 d. nurodyta tvarka.
Byloje esančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovacijos skyriaus 2013 m. vasario 15 d. rašte Nr. A51-18788(3.3.10.2-EM4) (b. l. 39-41) taip pat nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkai turi teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo (patalpų) savininkams (CK 4.82 str. 7 d.). Šiuo raštu namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ įpareigotas parengti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašą pagal naują Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinę formą, patvirtintą Aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549, ir jį pateikti šio pastato patalpų savininkams bei Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriui. Taip pat administratoriui rekomenduota per mėnesį laiko organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimą, apklausą raštu dėl bendrojo naudojimo patalpų (virtuvės, dušinių ir kitų bendro naudojimo patalpų) valdymo ir panaudojimo Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog šiuos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovacijos skyriaus įpareigojimus ir rekomendacijas namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ įvykdė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad tol kol namo administratorius UAB „Naujininkų ūkis“ neparengė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų aprašo bei šio bendrabučio butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma nepriėmė sprendimo dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, nėra jokio pagrindo spręsti dėl ieškovų teisių pažeidimo jiems įgyvendinant savo teises naudotis bendrojo naudojimo patalpomis.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovams priteisimo. Taip pat pažymėtina, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys šiuo atveju taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patyrę kokių nors bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.