- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1330/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovei „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“
- Ieškovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- VSDFV Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
- 129.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovei „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto atšaukimo (panaikinimo) civilinėje byloje Nr. 2-806-524/2011 pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius, dėl žalos atlyginimo už sveikatos sužalojimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pateikė teismui prašymą atšaukti vykdomąjį raštą išduotą ieškovei G. Š.. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovei buvo priteista 17 451,62 Lt turtinė žala, 100 000 Lt neturtinė žala bei 1 044 Lt mėnesio periodinės išmokos nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2025 m. spalio 11 d. Teigė, jog pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-02 vykdomąjį raštą Nr. 2-806-524/2006 ieškovei buvo sumokėta 17 451, 62 Lt turtinė žala, 100 000 Lt neturtinė žala, bei 30 276 Lt periodinių išmokų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškovei priteista neturtinė žala buvo sumažinta iki 50 000 Lt, gydymosi išlaidos padidintos iki 1 900 Lt, o apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl turtinės žalos bei periodinių išmokų priteisimo buvo panaikinta ir minima bylos dalis buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovei buvo priteista 1 523, 54 Lt turtinė žala bei 31,76 Lt mėnesio periodinės išmokos nuo 2009 m. liepos 1 d. iki gyvos galvos, kurios dydis indeksuotinas teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-19 nutartį laikotarpiu nuo 2008-12-05 iki 2009-04-07 ieškovei sumokėjo 147 727,62 Lt, nors pagal vėliau priimtus teismų sprendimus turėjo sumokėti 53 709,58 Lt, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-18 nutartimi sprendimo vykdymas buvo atgręžtas ir atsakovui buvo priteista iš ieškovės 94 018,04 Lt. Taigi Klaipėdos apygardos teismas pagal nurodytą šio teismo nutartį atsakovui išdavė vykdomąjį raštą dėl permokėtų pinigų išieškojimo iš ieškovės, o pagal apeliacinės instancijos teismo sprendimą ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl žalos atlyginimo.
Atsakovas teigė, kad antstolis yra paraginęs, jog atsakovas sumokėtų ieškovei 2 126,98 Lt, tai yra 1 523,54 Lt turtinę žalą bei periodines išmokas už 9 mėnesius, laikė, jog šis reikalavimas yra nepagrįstas, nes lėšos ieškovei jau yra sumokėtos (priteista periodinė kompensacija išskaičiuojama iš ieškovei sumokėtos permokos), todėl prašė atšaukti jai išduotą vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė patenkinti atsakovo prašymą, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo procesinio sprendimo – šiuo atveju teismo nutarties, kuria priteistos periodinės išmokos, pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas. Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu yra vykdomasis raštas, išduotas Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-03 nutarties pagrindu, ši teismo nutartis yra teisėta ir galiojanti, todėl turi būti vykdytina (CPK 18 str.). Teismas taip pat nurodė, kad tiek atsakovui išduotas vykdomasis raštas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, tiek ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl priteisto žalos atlyginimo išieškojimo yra vykdomi to paties antstolio A. S., todėl iškilus klausimams, susijusiems su išieškojimu, atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį CPK 687 straipsnio pagrindu dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atšaukti (panaikinti) Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-21 ieškovei išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-806-524/2006. Apeliantas teigia, kad šis vykdomasis raštas buvo išduotas dėl išieškojimo iš atsakovo 1 523,54 Lt turtinės žalos ir 31,76 Lt mėnesio periodinės išmokos nuo 2009 m. liepos 1 d., tačiau dėl anksčiau paminėtų aplinkybių, susijusių su lėšų permoka, turi būti atšauktas vykdomasis reikalavimas dalyje dėl 1 523,54 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad ieškovei priteista 17 451,62 Lt turtinė žala visiškai atlyginta, vykdant 2008-12-02 vykdomąjį raštą, išduotą panaikinto Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo pagrindu.
Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje analizavo periodinių išmokų išieškojimo klausimus, tačiau nepasisakė dėl turtinės žalos išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai laikė, jog atsakovo reikalavimas atšaukti (panaikinti) vykdomąjį raštą neturi teisinio pagrindo. Teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą, savo išvadas iš tiesų grindė aplinkybėmis, susijusiomis su periodinių išmokų išieškojimu. Tačiau nežiūrint to, teismas teisingai išaiškino bei pritaikė CPK normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento panaikinimo tvarką, ir pagrįstai sprendė, jog esant tokiai situacijai, kai vykdant išieškojimą tiek ieškovės, tiek atsakovo naudai, kyla klausimų, susijusių su priešpriešinių vienos eilės reikalavimų įskaitymu, atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį CPK 687 straipsnio pagrindu. Kadangi nagrinėjamas atvejis yra būtent toks, apeliantas jam rūpimą klausimą turi galimybę spręsti nurodytu būdu, o, laikydamas antstolio sprendimą nepagrįstu – jį skųsti teismui (CPK 510 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.