- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- 1-365-1118/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14038-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Kaltinamasis
- Š. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorui Žilvinui Generauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Š. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
Š. S. 2021 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. Mažeikių mieste nuo (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 2021 m. gegužės 3 d. 22 val. 29 min. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0046 nustatytas 1,72 promilės neblaivumas.
Kaltinamasis Š. S. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad 2021 m. gegužės 3 d. prieš 22.00 val. jis išvažiavo mamos vardu registruotu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš namų pasiimti draugo, tuo metu jis jau buvo pavartojęs alkoholio. Jis vartojo alkoholį savo namuose su draugais. Draugams išėjus, jis susiskambino su kitu draugu ir su juo susitarė susitikti. Sėsdamas už vairo jautėsi šiek tiek apsvaigęs, bet nepagalvojo, kad jam būtų galėję nustatyti 1,72 promilės girtumą. Minėtas automobilis buvo pirktas prieš du metus, tuo metu už jį mokėjo apie 3100 Eur, bet dar jį reikėjo remontuoti, bendra automobilio vertė siekė apie 4000 Eur. Pažymėjo, kad pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą dėl to, kad nesutiko su nustatyta minėto automobilio verte. Nustatyta vertė yra neadekvati, neatitinka realios automobilio vertės. Pagal jo pateiktą kilnojamojo turto vertės ataskaitą, šio automobilio vertė yra 3010 Eur. Taip pat prašo atsižvelgti į jo finansinę padėtį ir, jeigu būtų paskirta piniginė bausmė už šios nusikalstamos veikos padarymą, prašo nustatyti kuo ilgesnį terminą šios baudos sumokėjimui. Jis gyvena nuomojamame būste, už kurį moka 300 Eur, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur per mėnesį, o jo mėnesinis atlyginimas sudaro apie 800-900 Eur, todėl paskirtos piniginės baudos sumokėti iš karto neturi galimybių.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Proceso dalyviams pareiškus, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Š. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Informaciniu pranešimu (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 3 d. 22.00 val. sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmu putimu jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, antru putimu 1,72 promilių neblaivumas, vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemonę (b. l. 8-9);
2021 m. gegužės 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl pavojaus eismo saugumui, kuriame užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. Mažeikiuose, ties (duomenys neskelbtini), sankryžą, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bandant priartėti prie minėto automobilio pastebėjo, kad automobilis staiga įvažiavo į Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), pastato teritoriją ir pastebėjo, kad nuo dešinės automobilio pusės šalinasi vyriškis dėvintis mėlynos spalvos striukę. Dėl ko apvažiavo pastatą iš kitos pusės ir bandė užkirsti minėtam asmeniui kelią, tačiau apvažiavus minėtą pastatą pastebėjo, kad nuo minėto automobilio vairuotojo pusės šalinasi vyriškis, dėvintis rudos spalvos striukę. Privažiavus prie to automobilio pastebėjo, kad abu asmenys bėga link šalia teritorijos esančių laukų. Išlipę iš tarnybinio automobilio pradėjo vytis vyriškius, vienas pareigūnas vijosi vyriškį su ruda striuke, kitas pareigūnas vijosi vyrikį mėlyna triuke. Prisivijus vyriškį su ruda striuke, šis buvo parvestas iki tarnybinio automobilio. Grįžus iki tarnybinio automobilio, kitas pareigūnas paaiškino, kad jis yra sulaikęs kitą vyriškį, kuris dėvėjo mėlynos spalvos striukę, taip pat nurodė, kad minėtas vyriškis teigė, kad vyriškis su rudos spalvos striuke vairavo automobilį. Paaiškėjo, kad vyriškis su ruda striuke yra Š. S., kuriam pirmu putimu nustatytas 1,85 promilės, antru 1,72 promilių neblaivumas. Š. S. paaiškinus tyrimo tvarką, jis prisipažino vairavęs automobilį (b. l. 10-11);
2021 m. gegužės 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–23);
2021 m. gegužės 3 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriame nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 39);
2021 m. gegužės 3 d. alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, iš kurių matyti, kad Š. S. pirmas neblaivumo tikrinimas atliktas 22 val. 07 min., nustatytas 1,85 promilės neblaivumas, antras tikrinimas – 22 val. 29 min., nustatytas 1,72 promilės neblaivumas (b. l. 35);
2021 m. gegužės 3 d. neblaivumo nustatymu aktu, kuriame nurodyti alkoholio kiekio matuoklio rodmenys ir tai, jog Š. S. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 33–34);
2021 m. gegužės 4 d. gauta BIRT informacija, iš kurios matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra R. M. (b. l. 45);
2021 m. gegužės 4 d. viešosios įstaigos „Emprekis“ pateikta informacija, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) – 4340 Eur (b. l. 41).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivymas.
Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis Š. S. būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, 2021 m. gegužės 3 d. apie 22.00 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais, kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: informaciniu pranešimu, tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo tikrinimo rezultatu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo Š. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), šia nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį; kaltės formą ir rūšį - tiesioginė tyčia; motyvus ir tikslus - atsainus ir nerūpestingas požiūris į neblaivaus vairavimą; kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 54-55), baustas administracine tvarka (b. l. 70-71), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis (b. l. 76-77), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo numatytą ir prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, skiriant 75 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, Š. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 47 straipsniu baudos, kaip skirtinos bausmės paskirtis – nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos kaip bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Atsižvelgiant į BVK 22 straipsnio nuostatas, teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos kaip bausmės vykdymo termino, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos kaip bausmės įvykdymo terminą, teismas turi atsižvelgti į kaltinamojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtiną baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis sutinka mokėti jam paskirtą baudą, tačiau neturi pajamų ir galimybių, sumokėti visą baudą iš karto. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jo mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 800-900 Eur, iš kurių jis moka apie 300 Eur už būsto nuomą, 200 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nepateikė šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos specifiką ir tai, kad padarius šią nusikalstamą veiką privalomai sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ar konfiskuotinos turto vertės atitinkančios sumos išieškojimo, į bausmės paskirtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos baudos mokėjimas nustatytinas 12 (dvylikai) mėnesių.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nustatyta, jog kaltinamasis Š. S. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 4 d. (b. l. 96-97) (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, sukeldamas grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir taikyti turto konfiskavimą. Kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Šioje byloje nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. M., kuri šią transporto priemonę nenustatytam terminui buvo perleidusi naudotis kaltinamajam Š. S.. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė būtų žinojusi ar galėjo žinoti, kad jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl konstatuotina, kad taikyti paties turto konfiskavimą nėra pagrindo. Remiantis tuo, taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.
Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).
Pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“, suteikiančios konsultacinio pobūdžio paslaugas apie naujų, naudotų automobilių ir motociklų vidutines kainas Lietuvoje, pažymą analogiško automobilio (duomenys neskelbtini), kaina su PVM yra 4340 Eur (b. l. 47). Kaltinamasis teismo posėdžio metu pateikė kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą su išvada Nr. T21060010, kurioje nurodoma, kad automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 3010 Eur.
Iš kaltinamojo pateiktos nepriklausomo vertintojo išvados matyti, kad minėto automobilio rinkos vertė buvo nustatyta apžiūrėjus patį automobilį, įvertinus jo techninę būklę, defektus, taip pat atlikus lyginamųjų objektų (analogiškų automobilių) rinkos verčių nustatymus, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto vertės nustatymu, todėl laikytina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 3010 Eur, ir ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.
2021 m. gegužės 4 d. nutarimais kaltinamajam Š. S. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 93–94, 96–97, 99–100).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas savininkei R. M., o 2021 m. gegužės 4 d. kardomąją priemone – dokumentų paėmimu, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01724943, sprendimui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
Š. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 75 MGL dydžio, t. y. 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda. Baudą sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. S. nubausti galutine bausme – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda. Baudą sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, Š. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 4 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, Š. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3010 Eur (tris tūkstančius dešimt eurų).
Š. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčiu reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkei R. M., o byloje esantį vairuotojo pažymėjimą Nr. 01724943, sprendimui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei „Regitra“.
Išaiškinti Š. S., jog paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.