- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2-4312-905/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05204-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Ieškovas
- užsienio įmonės COMPENSA T
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Industrijos garantas“, G. A., A. J.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui ir
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo užsienio įmonės COMPENSA T. U. S. A. V. I. G., veikiančios per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Industrijos garantas“, G. A. ir A. J..
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9447,10 Lt išmokėtos draudimo išmokos ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 6 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu G. A. vairuotas automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas dėl trečiojo asmens A. J., vairavusio automobilį K. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Ieškovo teigimu, jis, išmokėjęs 9447,10 Lt draudimo išmoką dėl apdrausto automobilio Peugeot 407 apgadinimų, įgijo teisę subrogacijos tvarka reikalauti šios sumos grąžinimo iš atsakovo, kaip automobilio K. S. valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudiko. Anot ieškovo, G. A., po įvykio būdamas šoko būsenoje ir negalėdamas tinkamai vertinti įvykio priežasties, deklaracijoje pripažino savo atsakomybę ir nurodė, kad jis nesuteikė kitam vairuotojui pirmenybės teisės; toks atsakomybės pripažinimas akivaizdžiai neteisingas ir pasirašytas klaidingai įvertinus eismo dalyvių teises ir pareigas, įtvirtintas Kelių eismo taisyklėse ((duomenys neskelbtini) 162, 170 punktai). Ieškovo nuomone, šioje byloje įrodinėjimas negali apsiriboti tik eismo įvykio deklaracijos vertinimu; deklaracija neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama sistemiškai su kitais įrodymais. Ieškovo teigimu, A. J., ketindamas daryti posūkį į kairę ir kirsti priešpriešinio eismo juostas, negalėjo vadovautis vien tik antroje juostoje sustojusio automobilio sudaryta galimybe pravažiuoti; A. J. turėjo įsitikinti, kad yra laisva ir kraštinė eismo juosta, tačiau to nepadarė.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, eismo įvykio dalyviai sutarė dėl įvykio aplinkybių ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Nesvarbu, kad vėliau G. A. nurodė, jog per sankryžą važiavo degant geltonam, o ne raudonam šviesoforo signalui (kaip nurodyta deklaracijoje). Atsakovo nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoti faktai neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo nesiremti deklaracijoje įtvirtintu G. A. atsakomybės pripažinimu. Be to, eismo įvykio dalyviai nurodė, kad tuo metu buvo labai blogas matomumas dėl prastų oro sąlygų, snigo, todėl, anot atsakovo, G. A. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (KET 9, 133 punktai), nes esant blogam matomumui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, negalėjo laiku sustoti; be to, G. A. sąmoningai nelėtino važiuodamas per sankryžą, nors matė draudžiantį važiuoti šviesoforo signalą, kuris sąlygoja kitų transporto priemonių judėjimą sankryžoje priešingomis kryptimis. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad antrąja juosta važiuojantis automobilis, atsižvelgęs į draudžiantį šviesoforo signalą, jau buvo sustojęs prieš sankryžą, kad nekliudytų kitų transporto priemonių eismui. Atsakovo nuomone, A. J. nepažeidė KET, nes jis suko į kairę tuo metu, kai iš priekio atvažiuojantiems automobiliams užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas ir kai automobiliai sustojo prieš šviesoforą. Anot atsakovo, ieškovas nepagrįstai remiasi eismo įvykio dalyvių savijauta (šoko būkle), nes toks faktas negali būti patikrinamas ir įrodomas konkrečiais duomenimis; neturi teisinės reikšmės ir ieškovo argumentas, kad įvykio dalyviai galėjo dėl kvalifikacijos trūkumo klaidingai surašyti eismo įvykio deklaraciją. Atsakovas pabrėžė, kad pildant eismo įvykio deklaraciją buvo paliktos abi nurodomos aplinkybės – pirmenybės teisės nesuteikimas ir raudono šviesoforo signalo nepaisymas – nė viena iš šių aplinkybių neišbraukta, todėl nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykis įvyko esant tik vienai iš nurodytų aplinkybių.
Trečiasis asmuo UADB „Industrijos garantas“ prašė ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių. Bylos nagrinėjimas iš esmės vyko tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
2011 m. gruodžio 6 d., apie 19 val., Panevėžyje, Pramonės–J. J. gatvių sankryžoje, sningant, esant blogam matomumui, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė Pramonės gatve priešingomis kryptimis važiavę G. A. vairuotas automobilis Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu per sankryžą važiavo tiesiai, ir A. J. vairuotas automobilis K. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris eismo įvykio metu sankryžoje darė posūkį į kairę (b. l. 12, 19). Eismo įvykio deklaracijoje G. A. nurodė, kad jis patvirtina, jog yra atsakingas už padarytą žalą; deklaracijos įvykio aplinkybių langeliuose nurodyta, kad įvykis įvyko G. A. „nesuteikiant pirmenybės teisės ar nepaisant raudono šviesoforo signalo“.
Eismo įvykio metu automobilis Peugeot 407 buvo apdraustas kasko draudimu (b. l. 11, 19), o automobilio K. S. valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu (b. l. 12). 2011 m. gruodžio 7 d. G. A. pranešime apie transporto priemonės žalą nurodyta, kad G. A. eismo įvykio metu per sankryžą važiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Šio pranešimo 2 punkte nurodyta, kad pranešimą G. A. pateikė kaip draudėjas (b. l. 19). 2012 m. sausio 9 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole G. A. nurodė, kad „važiavau Pramonės gatve, buvo blogas matomumas, snigo. Antroje juostoje stovėjo automobilis, todėl nemačiau baigiančio manevrą K. S.. <...> kirtau sankryžą apie 60-70 km/h“ (b. l. 21-22). Ieškovas 2012 m. kovo 7 d. išmokėjo trečiajam asmeniui G. A. 9447,10 Lt draudimo išmoką už automobilio Peugeot 407 apgadinimus (b. l. 8, 17).
Kelių eismo taisyklių (šiame sprendime vadovaujamasi KET redakcija, galiojusia 2011 m. gruodžio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu) 161 punkte nustatyta, kad, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Pagal (duomenys neskelbtini)punktą, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. (duomenys neskelbtini)punkte nustatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Pagal (duomenys neskelbtini)punktą, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. (duomenys neskelbtini)punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti šių taisyklių 169 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
Iš eismo įvykio deklaracijoje, taip pat G. A. rašytuose 2011 m. gruodžio 7 d. pranešime apie transporto priemonės žalą, 2012 m. sausio 9 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole nurodytų duomenų matyti, kad A. J. vairuotas automobilis K. S., prieš darant posūkį į kairę, buvo įvažiavęs į sankryžą, ten pastovėjo (praleisdamas priešpriešine kryptimi tiesiai važiavusius automobilius) ir, užsidegus draudžiančiam šviesoforo signalui bei sankryžoje nesant daugiau automobilių, kuriems A. J. turėtų suteikti pirmenybę, ėmė užbaiginėti pradėtą posūkį į kairę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų (tokių nenurodė nei ieškovas, nei trečiasis asmuo G. A.), leidžiančių manyti, kad G. A. vairuotas automobilis Peugeot 407 į sankryžą įvažiavo degant leidžiančiam (žaliam) šviesoforo signalui. Priešingai, G. A. 2012 m. sausio 9 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokole (b. l. 21-25) nurodė, kad jis sankryžą kirto 60-70 km/h greičiu ir kad dėl antroje juostoje (ta pačia važiavimo kryptimi) stovėjusio automobilio jis nepamatė baiginėjusio manevrą A. J. vairuoto automobilio K. S.. Šių G. A. nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas atkreipia dėmesį į (duomenys neskelbtini)punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šios (duomenys neskelbtini)punkto nuostatos nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste reikšmingos ypač atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini)punkte įtvirtintą bendrąją taisyklę, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, taip pat atsižvelgiant į KET 1 priedo „Kelio ženklai“ 7 punktą, kuriame nustatyta, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų ženklų (be kita ko, ženklo 329 – „ribotas greitis“) draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo. Tai reiškia, kad jeigu G. A. važiuotoje Pramonės gatvės atkarpoje iki sankryžos ir buvo leidžiama (pavyzdžiui, ženklu „ribotas greitis“) važiuoti daugiau negu 50 km/h (dėl šios faktinės aplinkybės šalys įrodymų neteikė (Civilinio proceso kodekso 12, 13 straipsniai)), tai pačioje sankryžoje, kuri yra Panevėžio mieste ir kurioje nustoja galioti iki sankryžos buvęs ženklas „ribotas greitis“ (jeigu toks ženklas toje vietovėje iš tikrųjų būtų pastatytas), leistinas greitis 50 km/h. Atsižvelgdamas į G. A. nurodytą aplinkybę, kad sankryžą jis kirto apie 60-70 km/h greičiu, taip pat atsižvelgdamas į šalių neginčijamas nepalankias eismo sąlygas, blogą matomumą, teismas sprendžia, kad G. A. pažeidė (duomenys neskelbtini), 135 punktuose įtvirtintus reikalavimus:
- atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.
Be to, šie G. A. padaryti KET pažeidimai, teismo vertinimu, yra susiję priežastiniu ryšiu ir su kitu KET pažeidimu, t. y. negalėjimu sustoti esant draudžiamajam šviesoforo signalui ((duomenys neskelbtini)punktas). Priešingu atveju, jeigu automobilio Peugeot 407 važiavimo greitis būtų bent 50 km/h, t. y. formaliai maksimalus leistinas greitis gyvenvietės sankryžoje (neatsižvelgiant į konkrečias vairavimo sąlygas, blogą matomumą), tai, akivaizdu, kad G. A. būtų turėjęs daugiau galimybių iš viso neįvažiuoti į sankryžą degant jau draudžiančiam šviesoforo signalui, o abu eismo įvykio dalyviai turėtų daugiau galimybių vienas kitą pastebėti anksčiau ir išvengti susidūrimo. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia ir į KET 78.3 punkto nuostatas, kad žalias mirksintis šviesoforo signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Atsižvelgiant į visa tai, teismo vertinimu, negali būti laikomi teisėtais G. A. veiksmai, kai, esant blogam matomumui, sningant, iš pradžių ignoruojamas žalias mirksintis šviesoforo signalas ir, jau degant draudžiančiam šviesoforo signalui, važiuojama per sankryžą viršijant leistiną greitį. Šiame kontekste teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovo teiginius, kuriais apeliuojama į (duomenys neskelbtini)punkto nuostatas, leidžiančias važiuoti toliau vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas. Taip pat atmestini kaip neįrodyti ir tie ieškovo argumentai, kuriais apeliuojama į G. A. šoko būklę, kaip neva turėjusią (galėjusią turėti) įtakos G. A. klaidingam įvykio aplinkybių įvertinimui ((duomenys neskelbtini)straipsnis). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad tokių aplinkybių – galėjimo prieš sankryžą sustabdyti tik staigiai stabdant bei šoko būklės – G. A. nenurodė nei pildydamas draudiko žalos sureguliavimo dokumentus, nei iškėlus (ir nagrinėjant) šią civilinę bylą.
Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad G. A. neteisėti veiksmai, konstatuoti KET pažeidimai buvo pagrindinė-esminė priežastis, dėl kurios įvyko eismo įvykis. Ieškovo nurodomuose A. J. veiksmuose ((duomenys neskelbtini) 162 punktų pažeidimuose) teismas neįžvelgia A. J. kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (pagal CK 6.270 straipsnio 5 dalį didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais, t. y., be kita ko, atsižvelgiant ir į kaltę). Šiuo aspektu A. J. veiksmų, kai šis, prieš sukdamas į kairę, buvo įvažiavęs į sankryžą, praleido priešpriešine kryptimi važiavusius automobilius ir, tik užsidegus draudžiančiam šviesoforo signalui, ėmėsi užbaiginėti manevrą ((duomenys neskelbtini)punktas), teismas neturi pagrindo vertinti kaip kaltų, nes A. J. (ypač atsižvelgiant į blogą matomumą) neturėjo pareigos tikėtis, kad kiti eismo dalyviai pažeidinės Kelių eismo taisykles – be kita ko, į sankryžą įvažiuos užsidegus draudžiančiam šviesoforo signalui ir viršydami leistiną greitį. Be to, byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad, atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių nurodytą ir šalių neginčijamą aplinkybę – nepalankias eismo sąlygas, blogą matomumą, – A. J. turėjo subjektyvių ar objektyvių galimybių pamatyti 60-70 km/h greičiu atvažiuojantį ir draudžiančio šviesoforo signalo nepaisantį G. A. vairuotą automobilį.
Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus-netikslius ieškovo argumentus, kuriais teigiama, kad G. A. važiavo pagrindiniu keliu A. J. kelio-trajektorijos atžvilgiu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuotoje sankryžoje. Tuo tarpu KET 3 punkto 35 pastraipoje „Pagrindinis kelias“ nustatyta, kad pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose. Taigi nė vienas iš susidūrusių automobiliu nevažiavo „pagrindiniu“ ar „šalutiniu“ keliu. Pažymėtina ir tai, kad nustatinėdamas bei vertindamas ginčo aplinkybes, teismas iš dalies sutiko su atitinkamais ieškovo argumentais ir neteikė eismo įvykio deklaracijai didesnės įrodomosios reikšmės – šio paprasto rašytinio įrodymo turinį iš esmės patvirtino kiti byloje pateikti įrodymai, be kita ko, G. A. 2011 m. gruodžio 7 d. pranešimas apie transporto priemonės žalą ir 2012 m. sausio 9 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolas.
Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė A. J. kaltės ir priežastinio ryšio tarp A. J. veiksmų bei eismo įvykio. Dėl to, nesant visų A. J. civilinės atsakomybės sąlygų, jo civilinės atsakomybės draudikui pareikštas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.1015 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudėjo (naudos gavėjo) pareiga perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę.
Atsižvelgdamas į nurodytas CK normas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamiems subrogacijos santykiams atsirasti būtini, visų pirma, draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalą asmens santykiai ir tik esant tokiems santykiams draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, „įstoja“ vietoje draudėjo (naudos gavėjo) į santykį su atsakingu už žalą asmeniu. Tai reiškia, kad ieškovui, reiškiančiam ieškinį subrogacijos tvarka, tenka (duomenys neskelbtini)straipsnyje įtvirtinta procesinė pareiga įrodyti, kad iki draudimo išmokos išmokėjimo (žalos atlyginimo) egzistavo tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir atsakingo už žalą asmens civiliniai teisiniai santykiai, būtent į kuriuos (išmokėjęs draudimo išmoką) draudikas įstoja vietoje draudėjo (naudos gavėjo).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – eismo įvykio deklaracija (b. l. 12), G. A. 2011 m. gruodžio 7 d. pranešimas apie transporto priemonės žalą (b. l. 19), 2012 m. sausio 9 d. eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolas (b. l. 21-25) – taip pat G. A. procesiniu ir materialiniu teisiniu požiūriu neutrali pozicija šioje byloje, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad G. A., kaip draudėjas (naudos gavėjas), taip pat kaip žalą patyręs asmuo, nemanė turįs reikalavimo teisę į jo vairuotam automobiliui Peugeot 407 padarytos žalos atlyginimą iš automobilio K. S. valdytojo ar valdytojo civilinės atsakomybės draudiko. Priešingai, pirmiau nurodytuose dokumentuose (deklaracijoje, pranešime ir pranešimo protokole) G. A. aiškiai išreiškė savo poziciją, kad būtent jis atsakingas dėl kilusio eismo įvykio. Nurodytuose dokumentuose, taip pat ir šios bylos medžiagoje nėra jokių nuorodų (išskyrus ieškovo teiginius), leidžiančių manyti, kad G. A. dėl eismo įvykio laikytu atsakingu (ir) automobilio K. S. valdytoją A. J.. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 7 d. pranešimą G. A. užpildė ne kaip nukentėjusysis, o kaip draudėjas. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti pasikeitusią G. A. nuomonę aptariamu klausimu (vien tik ieškovo ar jo atstovo, nedalyvavusių ir tiesiogiai nemačiusių eismo įvykio, paaiškinimai šiuo aspektu vertintini kaip nepakankami įrodymai). Dėl to darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog tarp G. A., kaip nukentėjusiojo, ir A. J., kaip už žalą atsakingo asmens, buvo susiklostę G. A. vairuotam automobiliui Peugeot 407 padarytos žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Kadangi tarp trečiųjų asmenų G. A. bei A. J. ir (arba) trečiojo asmens G. A. ir atsakovo, kaip A. J. civilinės atsakomybės draudiko, nebuvo susiklostę G. A. patirtos žalos atlyginimo teisiniai santykiai, tai ieškovas, į tokius santykius ir negalėjo įstoti subrogacijos tvarka.
Atmetant ieškinį, valstybei iš ieškovo priteistina 60,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; 96 straipsnio 2, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 96 straipsnio 2, 5 dalimis, 178 straipsniu, Civilinio kodekso 6.1015 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo užsienio įmonės COMPENSA T. U. S. A. V. I. G., veikiančios per Lietuvos filialą (a. k. 302495752), 60,35 Lt (šešiasdešimt litų 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (į. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.