Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini),Vilniaus rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. , 2025 m. gegužės 25 d. apie 17.26 val., Laisvės pr. - Oslo gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL SIGNUM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,94 promilių neblaivumą.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad labai gailisi. Niekada tokio nebuvo, o šį kartą susipyko su mergina ir išgėrė. Nežino, kodėl taip padarė, kodėl važiavo girtas. Viskas įvyko gegužės 25 d. Gėrė alų, išgėrė 4 butelius – apie 2 litrus alaus pas merginą namuose. Ji išvažiavo į darbą, pasakydama jam, kad važiuotų, nes nenori matyti jo ir jis išvažiavo namo su jam nuosavybės teise priklausančiu O. S.. Pakeliui buvo reidas, sustabdė policija, davė pūsti ir pripūtė. Labai gailisi, vertina blogai savo veiksmus. Tai pirmas įvykis toks buvo, neturi problemų su alkoholiu, išgėrė iš streso. Prašo taikyti laidavimą. Su mama geri santykiai, ji sako, ką galima daryti, ko negalima. Mama jam yra autoritetas, visada klauso jos, jam svarbi mamos nuomonė, reikšminga. Jie su mama gyvena kartu. Daugiau tokių įvykių nebus, klausys mamos. Su vairavimu darbas buvo susijęs paskutinius 5 mėn. ir anksčiau, nes kiekvieną dieną vyko į darbą. 4 metus dirbo servise, važiavo į darbą su automobiliu. Ten buvo alkoholio patikra iš ryto ir vakare. Niekada nebuvo girtas. Dabar dirba statybose, įvairiuose Vilniaus rajonuose dirba. Darbui reikia automobilio, todėl prašys, kad mama važinėtų ir jį paimtų. Prašytų, kad vertė būtų išieškoma, o ne transporto priemonė konfiskuota.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

2025 m. gegužės 25 d. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025 m. gegužės 25 d. apie 17.26 val., adresu Vilnius, Laisvės pr. - Oslo gatvėje, Vilniaus apskr. VPK KPS specialistas R. O., vykdydamas policines priemones, patikrinimui sustabdė automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Policijos pareigūnams 2025 m. gegužės 25 d. 17.28 val., patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510" Nr. ARFM-0209, pirmu putimu buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, 2025 m. gegužės 25 d. 17.47 val., antru pūtimu buvo nustatytas 1,94 prom. neblaivumas (b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 26 d. apklaustas įtariamuoju R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gegužės 25 d. buvo pas savo draugę, kuri gyvena Karoliniškėse. Pas ją vakar sugedo santechnika tualete ir vonioje. Jis tvarkė, bet nepavyko, todėl iškvietė santechniką. Namuose gėrė alų. Po to su mergina susipyko. Jo automobilis prie jos namų stovėjo gal porą dienų. Susipykus dar išgėrė alaus. Nuėjo į kiemą, užvedė savo automobilį O. S. ir iš lėto išvažiavo. Važiavo į Vilniaus r. V. L. pr. - Oslo g., jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino blaivumą. Pirmu pūtimu jis įpūtė 2,04 promiles, o antru pūtimu – 1,94 promiles. Iš karto buvo iškviestas tralas ir jo automobilį nuvežė į saugomą aikštelę. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 43-44).

Iš 2025 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, 5 durų, sustabdytas Laisvės pr., Vilnius, pirmoje eismo juostoje, neprivažiavus 300 metrų iki Oslo g. Automobilio priekinė dalis nukreipta į Savanorių pr. pusę, važiavimo metu priekiniai žibintai buvo įjungti, automobilio išorė tvarkinga, neapgadintas. Mechaninė pavarų dėžė. Automobilio stabdžiai tvarkingi. Paspaudus stabdžių pedalą, jaučiasi pasipriešinimas. Sukant vairą, vairo judesiai persiduoda į ratus. Automobilio viduje matėsi tuščios ir pilnos alkoholinių gėrimų taros (alaus stikliniai buteliai po keleivio kojomis). Vaizdo registratoriaus nebuvo (b. l. 9-15).

2025 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose nurodyta, kad nustatyti R. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmu tikrinimu 17.28 val. alkotesteriu jam nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, antru bandymu 17.47 val. nustatytas 1,94 prom. girtumas (b. l. 20-24)

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad O. S., 2006 m. gamybos, vidutinė vertė Lietuvos Respublikoje 2025 m. gegužės mėn. su PVM yra 1 870 Eur (b. l. 29).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, visiškai įrodyta.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis, padarydamas šią nusikalstamą veiką, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamasis įvertino kritiškai. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad R. K. anksčiau nėra teistas, turi tik vieną galiojančią administracinė nuobaudą, tačiau ne už šiurkštų administracinį nusižengimą (b. l. 47-56), vykdo individualią veiklą, teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju R. K. laiduotoja sutinka būti jo motina M. K.. Pastaroji teismo posėdyje paaiškino, kad ji sūnui daro didelę įtaką, nes gyvena kartu, dažnai bendrauja. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. K. su motina sieja artimi ryšiai, M. K. daro sūnui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. K. dirba, neteista, administracine tvarka bausta už nešiurkščius administracinius nusižengimus (civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu taisyklių pažeidimas, automobilio parkavimo taisyklių pažeidimas, vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone telefonu). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad sūnus laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. K. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas R. K. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, dirba, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti R. K. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis); 3) dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose vienerių metų laikotarpiui (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

R. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 2 (dviejų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 26 d. (b. l. 45-46). Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis prašė teismo, kad R. K. būtų taikomas minimalus uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas. Skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamojo gynėjas, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Aptariamu atveju byloje aktualus turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia, atimti galimybę dar kartą šį turtą panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems asmenims. Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Todėl konstatuotina, kad aptariamu atveju nustatytas BK 72 straipsnio 2 dalyje esantis pagrindas taikyti turto konfiskavimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad R. K. vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo (jam nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis), taigi jis rizikavo ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata ar netgi gyvybe. Ir, nors R. K. yra apibūdinamas teigiamai, tačiau vien pozityvi charakteristika negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniu sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą.

Šioje byloje nėra nustatyta, kad automobilis, nuosavybės teise (VĮ „Regitra“ duomenimis) priklausantis R. K., būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, taip pat nenustatytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. pvz., Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022).

Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, R. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjo pareikštas pasiūlymas teismui netaikyti jo ginamojo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės transporto priemonės konfiskavimo, o priteisti transporto priemonės vertę 1 870 Eur, prieštarauja BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl atmetamas.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas padarytas jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau teismas nenustatė pagrindų skirti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose vienerių metų laikotarpiui. R. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik 1 kartą, priklausomybių neturi, jo teigimu, alkoholį vartoja nedažnai, todėl teismo vertinimu, nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajam nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų.

Dėl kitų klausimų.

K. R. K. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. birželio 11 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-07079, kurioje nurodyta, kad iš R. K. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 218,75 Eur, kuriuos sudaro R. K. gynėjos advokatės E. Ž., gynusios kaltinamąjį proceso metu, darbo užmokestis.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėja R. K. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, atvyko į du posėdžius, antro posėdžio metu buvo atleista iš jo gynėjų, kadangi kaltinamąjį atvyko ginti pagal teisinių paslaugų sutartį kitas advokatas. Teismas įvertina tai, kad R. K. dirba, jo materialinė padėtis negali būti vertinama, kaip ypatingai sunki, todėl iš R. K. valstybės naudai priteistina 218,75 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Prokurorės 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. K. turtui – automobiliui O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilis saugojimui perduotas R. K.. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl šio automobilio konfiskavimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį M. K., gim. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn. R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš R. K. valstybės naudai priteisti 218,75 eurų (du šimtus aštuoniolika eurų 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Prokurorės 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. K. turtui – automobiliui O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.