- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2S-1337-777/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04912-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- asociacijos Klaipėdos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Desanta“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos Klaipėdos žuvininkystės veiklos grupės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Desanta“ ieškinį atsakovei asociacijai Klaipėdos žuvininkystės veiklos grupei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 541 Eur skolos, 277 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų areštą, neviršijant 2 818 Eur sumos. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovė tyčia ilgą laiką piktybiškai negražina skolos, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, todėl mano, jog yra tikėtina grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir jos reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo, neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų (2 818 Eur), atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar pas kitus asmenis, atsakovei uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove šioje civilinėje byloje.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog prašomos priteisti skolos suma yra pakankamai didelė, atsakovė vengia geranoriškai atsiskaityti su ieškove, įvertinus, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, galima daryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo vietos plėtros strategijos įgyvendinimui ir pažeidžia Klaipėdos žuvininkystės regiono viešuosius bendruomenės interesus įsisavinti paramą. Piniginių lėšų areštas sutrikdė atsakovės darbą.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė mano, kad ieškovė nenurodė vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. kodėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas.
5.3. Nurodė, kad areštuotos lėšos nepriklauso atsakovei, o yra laikinai perduotos atsiskaitymams pagal Paramos sutartį vykdyti.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Atskirasis skundas skirtas vienam tikslui – užvilkinti skolos atidavimo procesą. Savo veiksmais atsakovės atstovas A. Ž. tik apsunkina atsakovės kaip viešojo intereso atstovės padėtį. Tokiu būdu atsakovės atstovas tiesiogiai pažeidžia viešąjį interesą – stabdo regionui reikšmingą projektą (strategiją).
7.2. Atsakovė gauna projektinį finansavimą iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, tačiau dėl neaiškių priežasčių piktybiškai vengia ieškovei padengti ankstesnius įsipareigojimus iš tos pačios Nacionalinės mokėjimų agentūros finansinės paramos priemonės.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovės skundo teiginys, jog „areštuotos lėšos nepriklauso atsakovei, o yra laikinai perduotos atsiskaitymams pagal paramos sutartį vykdyti“, klaidina teismą, nes atsakovės parengtai strategijai įgyvendinti yra numatytos administravimo išlaidos (daugiau nei 498 tūkstančiai eurų), kurios nėra skirstomos į „išorę“, o skirtos vidinėms atsakovės funkcijoms atlikti. Mano, jog minėtos lėšos tiesiogiai skirtos atsakovei ir yra jos dispozicijoje.
7.4. Atsakovė nuo 2016 m. piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove. Šias aplinkybes įrodo dabartinė situacija, kai akivaizdu, jog atsakovė vietoj to, kad spręstų problemą iš esmės, galbūt tyčia piktnaudžiauja procesu ir siekia kaip įmanoma ilgiau vilkinti laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
11. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ir kt.).
12. Nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galbūt patvirtina ieškinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas.
13. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog pagrindas taikyti laikinąsias priemones yra tai, kad reikalavimo suma (2 818 Eur) yra pakankamai didelė, o skolininkė (atsakovė) vengia geranoriškai atsiskaityti su kreditore (ieškove). Daugiau kitų motyvų ir pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nenurodė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).
14. Atsakovė, kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė 2018 m. sausio 2 d. Lietuvos žuvininkystės sekretoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos ketvirtojo Sąjungos prioriteto priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ paramos sutartį Nr. 63VS-KL-16-1-00095 (toliau – Paramos sutartis). Paramos sutarties 2.3.2 punkte numatytos atsakovės vietos plėtros strategijos administravimo išlaidos 498 428,12 Eur. Paramos sutarties 2.8 punkte nurodyta paramos išmokėjimo tvarka. Atsakovė parengė žuvininkystės regiono plėtros strategiją ir vykdo įgyvendinimą tikslingai naudodama vietos išteklius ir viešąją paramą. Šios aplinkybės žinomos ir ieškovei, kadangi ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė,: „<...> ieškovo parengtos strategijos įgyvendinimui yra numatytos administravimo išlaidos (daugiau, nei 498 tūkstančiai eurų), kurios nėra skirstomos į „išorę“ o skirtos vidinėms atsakovės funkcijoms atlikti.“
15. Viešoje erdvėje esanti informacija apie atsakovę patvirtina, kad atsakovė turi 3 darbuotojus (2 darbuotojai įdarbinti 2018 m. birželį, 1 darbuotojas – 2018 m. lapkritį), jos apyvarta (be PVM) 2017 metais buvo nuo 30 001–50 000 Eur, nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo neturėjo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad, be nagrinėjamos bylos, yra nagrinėjama dar viena byla, kurioje atsakovei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai (ieškinio suma – 8000 Eur).
16. Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio suma (2 818 Eur) atsakovei nelaikytina itin didele ir galinčia kelti grėsmę teismo sprendimo vykdymui.
17. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog skolininkė vengia geranoriškai atsiskaityti su ieškove, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016 ir kt.). Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos, o aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai (ieškovei), kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiama ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo arba jis būtų apsunkinamas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Desanta“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl žyminio mokesčio
19. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, atskirąjį skundą pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos.
20. Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Atsakovas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį byloje nėra, ši aplinkybė nustatyta išnagrinėjus atskirąjį skundą. Kadangi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintas, todėl iš ieškovės valstybei priteistinas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 ir 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nutartį, kuria buvo areštuotas atsakovės asociacijos Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), turtas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Desanta“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Desanta“ priteisti valstybei 38 Eur žyminį mokestį.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.