- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-91-113-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Linas Pauliukėnas, Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- R. Č.
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Romandas Gabalis
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-113/2008
Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.;
2008 m. gruodžio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteista pagal LR BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ R. Č. naudai priteista 1726,40 Lt neturtinės žalos ir 5220 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš R. J. R. Č. naudai priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. J. nuteista už tai, kad ji 2007-01-12, apie 00.05 val., Klaipėdos m., ties Taikos pr. 66, vairuodama automobilį „Mercedes-Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p., kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis; 53 p., kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui; 75 p., kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus – esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, dirbtiniam apšvietimui, trijų eismo juostų kelyje, važiuodama antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė ja ėjusią pėsčiąją R. Č., dėl to jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistoji R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus prieštaringus įrodymus. Jos teigimu, teismas nuosprendyje analizavo susidariusią eismo situaciją tik vairuotojo veiksmus reglamentuojančių KET požiūriu, tačiau visiškai ignoravo nukentėjusiosios veiksmus reglamentuojančias KET nuostatas. Be to, pasak nuteistosios, autoįvykio metu buvo tamsu, pėsčiųjų perėja nebuvo apšviesta, tą patvirtino liudytojas G. A., teigdamas, kad toje vietoje žibintų nebuvo, krito sniegas su lietumi. Nukentėjusiosios draugai prieš perbėgdami važiuojamąją kelio dalį matė jos vairuojamą automobilį atvažiuojantį nuo žiedinės sankryžos pusės, jai artėjant prie perėjos, jie spėjo perbėgti gatvę, todėl jos vairuojamas automobilis jiems grėsmės nekėlė ir mažinti greičio, kuris ir taip buvo nedidelis, nereikėjo. Jai artėjant prie pėsčiųjų perėjos, nukentėjusioji buvo skiriamojoje juostoje, kur pasilenkusi taisėsi batą, todėl ji nukentėjusiosios pamatyti negalėjo ir net pamačiusi būtų negalėjusi pagalvoti, kad nukentėjusioji ruošiasi eiti per gatvę. R. J. pažymi, kad ji didesnį dėmesį buvo sutelkusi į bėgančius per kelią pėsčiuosius ir negalėjo įtarti, kad būnant taip arti perėjos, į ją galėtų kas nors dar įžengti, todėl net nepastebėjo, kaip nukentėjusioji atsitrenkė į vairuojamo automobilio priekinį kairį kampą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistoji mano, kad jokių KET reikalavimų nepažeidė. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji iš pradžių jokių pretenzijų jai nereiškė, pripažindama, kad į perėją išbėgo ketindama pasivyti draugus, o vėliau, jai neturint galimybių patenkinti nukentėjusiosios materialinių reikalavimų, pastaroji pakeitė parodymus ir pradėjo neigti tai. Nuteistosios nuomone, esant aptartoms oro sąlygoms, atsilikusi nuo draugų ir norėdama juos pasivyti, nukentėjusioji per perėją ne ėjo, kaip ji pati teigė, o greitai bėgo. Tai, kad, kaip teigė nukentėjusioji, prieš įžengdama į perėją ji apsidairė ir nematė atvažiuojančio automobilio, visiškai neįtikėtina, nes visi kiti pėstieji matė automobilį, buvusį kur kas toliau nuo perėjos. Apeliantės manymu, šiai aplinkybei įtakos turėjo nukentėjusiosios girtumas bei tai, jog ji turėjo užsidėjusi kapišoną. Tuo nukentėjusioji šiurkščiai pažeidė KET 89 p. reikalavimus, nes įžengė į važiuojamąją kelio dalį prieš tai net nebandžiusi įsitikinti, kad tai yra saugu. Jei nukentėjusioji nebūtų įžengusi į važiuojamąją kelio dalį prieš pat važiuojantį automobilį, ji tikrai nebūtų atsitrenkusi į jį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, R. J. mano, kad jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d., sudėties.
Taipogi, nuteistosios nuomone, teismas priteisė atlyginti aiškiai per didelę neturtinę žalą nukentėjusiajai. Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nukentėjusioji iš jos negavo jokios paramos. Ji po autoįvykio kasdien lankė nukentėjusiąją ligoninėje ir siūlė jai įmanomą paramą, paliko 100 Lt smulkioms išlaidoms. Tik kai ji pasakė neturinti galimybės iškart sumokėti reikalaujamos didelės sumos, nukentėjusioji pareikalavo, kad ji jos nebelankytų. Pasak nuteistosios, teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes: į tai, kad šios žalos atsiradimą sąlygojo ir pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas, kad ši žala nebuvo padaryta tyčiniais veiksmais. Teismas neatsižvelgė ir į jos materialinę padėtį – ji gyvena vieno kambario bute kartu su savo dviem nepilnamečiais vaikais, iš kurių vienas nuo gimimo neįgalus, uždirba apie 600 Lt per mėnesį, vyras jau pusę metų yra išvykęs į užsienį ir neturi galimybės materialiai padėti, kito turto, išskyrus 19 metų senumo automobilį, kurį realizavusi galėtų išmokėti tokią didelę sumą, neturi. Nuteistajai yra nesuprantama, kodėl neturtinė žala priteista papildomai ir iš draudimo bendrovės.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai bei motyvuotai R. J. pripažino kalta jai inkriminuoto nusikaltimo padarymu. Nors nuteistoji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai.
LR BK 281 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Skundžiamu nuosprendžiu teismo nustatyta, kad R. J., vairuodama automobilį, pažeidė KET 51, 53, 75 punktuose numatytus reikalavimus ir dėl to sunkiai sužalojo R. Č. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad tarp R. J. nurodytų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už padarytą veiką ji turi atsakyti. Ši teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta LR BPK 20 ir kituose straipsniuose nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentas, kad susidariusi eismo situacija nuosprendyje yra išanalizuota tik vairuotojo veiksmus reglamentuojančių KET požiūriu, nukentėjusiosios veiksmus reglamentuojančios KET nuostatos buvo visiškai ignoruotos, neatitinka tikrovės. Visos reikšmingos aplinkybės teisingam sprendimui priimti byloje nustatytos. Visi reikšmingi duomenys nagrinėjant bylą yra įvertinti. Anksčiau nurodytą išvadą teismas padarė vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma, atsižvelgdamas į jų sistemą ir tarpusavio ryšį. Byloje surinktų ir teismo išanalizuotų įrodymų pagrindu nustatyta, kad nukentėjusioji R. Č. buvo partrenkta antroje eismo juostoje pėsčiųjų perėjos zonoje. Pati nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pravažiavusi Taikos pr. – Baltijos pr. žiedinę sankryžą pamatė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bėgančius tris jaunuolius, kol ji privažiavo iki perėjos, jaunuoliai perbėgo gatvę, todėl ji greičio nelėtino ir važiavo toliau, važiuodama pėsčiųjų perėja, pajuto smūgį į automobilio kairę pusę. Tą patį nuteistoji nurodo ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Pačebutas patvirtino, kad pagal atliktus skaičiavimus iki partrenkimo momento nuteistosios automobilis važiavo nestabdomas. KET 53 p. įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 75 p. nustatyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Aptarti duomenys rodo, kad R. J. nesilaikė šių reikalavimų, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, buvo itin neatidi ir neatsargi. Tą patvirtina jos pačios teiginys, kad ji didesnį dėmesį buvo sutelkusi į perbėgusius per perėją pėsčiuosius ir negalėjo įtarti, kad būnant taip arti perėjos į ją galėtų kas nors dar įžengti. Matydama šiuos asmenis bėgančius per gatvę, nuteistoji neįsitikino, ar visi pėstieji perėjo gatvę, nestebėjo pėsčiųjų perėjos visu važiuojamosios dalies pločiu, nelėtino greičio, kad reikalui esant sugebėtų laiku sustabdyti automobilį, atsižvelgiant ir eismo įvykio laiką, tuo metu buvusias oro sąlygas. R. J., kaip pati nurodo, matė per pėsčiųjų perėją bėgančius tris jaunuolius, R. Č. ji partrenkė pėsčiųjų perėjos zonoje antroje eismo juostoje, R. Č. nuosekliai teigė, kad per važiuojamąją dalį ji ėjo, o ne bėgo, tą patvirtino ir kaip liudytojai apklausti D. R., E. B., o visa tai, atsižvelgus ir į ekspertizės akto išvadas, leidžia manyti, kad R. J. turėjo galimybę pastebėti važiuojamąja kelio dalimi judančią nukentėjusiąją. Tačiau anksčiau aptarta veika ji tokią galimybę prarado. Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais grindžiama R. J. kaltė, patvirtina, kad jos veiksmai buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Nuteistosios teiginys, kad ji nukentėjusiosios pamatyti negalėjo, nepaneigia nei jos kaltės, nei priežastinio ryšio tarp jos veikos ir kilusių padarinių. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistosios apeliacinio skundo teiginiais, kad eismo įvykis galėjo kilti dėl nukentėjusiosios veiksmų, kad pati nukentėjusioji šiurkščiai pažeidė KET 89 p. reikalavimus, nes įžengė į važiuojamąją kelio dalį prieš tai net nebandžiusi įsitikinti, kad tai yra saugu. Dažnai įvykus eismo įvykiui galima manyti, kad nepakankamai atsargiai elgėsi keli tame eismo įvykyje dalyvavę asmenys, tačiau sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti nustatyta pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamoje byloje ši priežastis nustatyta tinkamai. Net ir darant prielaidą, kad nukentėjusioji nebuvo pakankamai atidi, jos atidumas galėjo būti sumažėjęs dėl neblaivumo, dėl ant galvos uždėto kapišono, negalėtų būti daroma išvada, jog nuteistoji nepadarė jokių KET pažeidimų, sukėlusių byloje nustatytus padarinius. Tai, kad, kaip skunde nurodo R. J., autoįvykio metu buvo tamsu, krito sniegas su lietumi, vairuotojo atsakomybės nepašalina, o įpareigoja vairuotoją prieš pėsčiųjų perėją maksimaliai sulėtinti greitį ar visiškai sustoti. Jei vairuotojas dėl kokių nors priežasčių nemato, kas vyksta perėjoje, jis turi judėti itin lėtai arba prieš perėją visiškai sustoti, net jei joje ir visai nėra pėsčiųjų, bet vairuotojas tuo nėra įsitikinęs.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. kaltė įvykdžius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo ištirtais ir patikrintais įrodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia išdėstyti įrodymai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, iš jų visumos analizės nuosprendyje logiškai išplaukia nuteistosios kaltę patvirtinančios išvados. Todėl, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendį ir R. J. pagal LR BK 281 str. 3 d. išteisinti.
Tačiau skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.). Nuteistoji R. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė atlyginti aiškiai per didelę neturtinės žalos sumą nukentėjusiajai. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, priteistiną iš nuteistosios R. J. nukentėjusiajai R. Č., neatsižvelgė į šių kriterijų visumą. Teismas tinkamai neišanalizavo nuteistosios turtinės padėties, neįvertino, ar nuteistosios turtinės galimybės leis atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. J. gyvena vieno kambario bute kartu su savo dviem vaikais, iš kurių vienas yra neįgalus, uždirba apie 600 Lt per mėnesį, daugiau jokių pajamų, piniginių lėšų bankų sąskaitose, kito turto taipogi neturi. Apylinkės teismas netinkamai įvertino situaciją, nurodydamas, kad nukentėjusioji per visą gydymosi laiką negavo iš R. J jokios paramos. Nuteistoji R. J. teigia, kad lankė nukentėjusiąją ligoninėje, siūlė jai pagalbą, tačiau nukentėjusioji pati pareikalavo, kad ši jos nebelankytų, atsisakė jos siūlomos pagalbos. Tą patvirtino ir pati nukentėjusioji. Tai rodo, kad R. J. gailėjosi dėl įvykusio eismo įvykio, stengėsi sušvelninti jo pasekmes. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, kad ir nukentėjusioji eidama per gatvę galėjo būti nepakankamai atidi ir atsargi, nes jos kraujyje buvo rasta 1,49 prom. etilo alkoholio, kolegija mano, kad apylinkės teismas savo sprendimu dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio neužtikrino nukentėjusiosios ir nuteistosios interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, mažinant iš nuteistosios R. J. nukentėjusiajai R. Č. priteistos neturtinės žalos dydį.
Nuteistoji R. J. apeliaciniame skunde nurodo nesuprantanti, kodėl neturtinė žala priteista papildomai ir iš draudimo bendrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad „nukentėjusiajai R. Č. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 1726,40 Lt, iš kaltinamosios R. J. – 50 000 Lt“. Iš to galima daryti išvadą, jog apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusiajai R. Č. buvo padaryta 51 726,40 Lt dydžio neturtinė žala. Kadangi R. J., kaip transporto priemonės valdytoja, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi, vadovaudamasis įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX–2041 redakcija) 11 str. 1 d., apylinkės teismas iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai R. Č. pagrįstai priteisė 500 eurų (1726,40 Lt) draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti. Pagal LR CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl apylinkės teismas teisėtai likusį žalos dydį priteisė iš apdraustojo asmens, atsakingo už neturtinės žalos padarymą, t. y. R. J.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendį pakeisti.
Iš R. J. nukentėjusiajai R. Č. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 25 000 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.