Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei , nukentėjusiajai M. S., kaltinamojo gynėjai adv. Žanai Kozliakienei

R. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyv.(duomenys neskelbtini) lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

Kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė savo motinai M. S. sveikatą, o būtent: 2012-07-31 apie 18.00 val., kieme prie namų, adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpasmeninio konflikto su kartu gyvenančia motina M. S. metu, tyčia ranka sudavė du kartus jai į veidą, padarydamas veido dešinės pusės sumušimą, pasireiškusi skausmingumu ir patinimu, ir keturis kartus spyrė koja motinai į koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tokias savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo motinos M. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad 2012-07-31 konflikto su motina M. S. metu, sudavė motinai ranka 2 kartus per veidą ir kojomis įspyrė 2 ar 3 kartus į šlaunį. Tiksliai kiek kartų įspyrė, pasakyti negalėjo, nes neskaičiavo. Taip jis pasielgė norėdamas motiną nuraminti, kadangi ji susipykusi su jo žmona ruošiesi gyvenimą pabaigti savižudybe, o motinos įskaudinti jis nenorėjo. Dėl savo elgesio jis gailisi, jaučiasi kaltas. Motina norėjo eiti kartis, jai prasidėjo isterijos priepuolis, kas išprovokavo tokį jo elgesį. Smurtą motinos atžvilgiu, jis panaudojo pirmą kartą, anksčiau jis motinos nelietė, jos nemušė. 2012-07-31 jis sumušė savo motiną ne iš blogos valios. 2012-07-31 apie 16.00 val. 100 metrų nuo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) jis pasivijo savo motiną M. S., kuri nukrito ant žemės, nes, pasak jo, silpnai vaikšto. Tuomet jis ištraukė iš motinos rankų laidą, kadangi motina sakė, kad ji eis kartis. Taip pat jis parodė, kad gydytojai motinai M. S. nustatė gilią depresiją, taip pat ji serga Alzhaimerio liga. Jo motina pradėjo isteriškai rėkti. Kadangi motina pradėjo isteriškai rėkti, jis norėjo ją nuraminti. Tačiau tai jam nepavyko, todėl jis ranka paplekšnojo motinai M. S. kokius 4-5 kartus per veidą. Jis teigė, kad sudavė labai lengvai, taip pasielgė todėl, kad norėjo, jog motina M. S. atsipeikėtų. Tačiau 2012-07-31 jam paplekšnojus motinai ranka per veidą, pastaroji nenusiramino, bet dar baisiau pradėjo rėkti, keikti jo žmoną ir vaikus. Tuomet jis koja lengvai du kartus įspyrė motinai M. S. į šlaunį. Pasak jo, motina M. S. dar garsiau pradėjo rėkti, tada pro šalį važiavo jo bendradarbis J. K., kuris jam pasakė, kad negražu spardyti motiną. Tuomet jis J. K. atsakė, kad jis motinos nespardo, o tik ją ramina. Taip pat jis parodė, kad 2012-07-31 jis buvo neblaivus, nes gėrė alų. Jo motina M. S. buvo blaivi.

Be kaltinamojo R. S. savo kaltės prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. grindžiama šiais duomenimis:

Nukentėjusioji M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-07-31 konflikto su sūnumi R. S. metu, ji susipykusi su sūnumi, išėjo iš lauko virtuvės, esančios prie namų bei pasakė, kad ji eina kartis ir į rankas pasiėmė laidą. Sūnus R. S. ją pasivijo ir liepė eiti į namus bei atėmė iš jos laidą. Pasak jos, ji nesutiko eiti į namus, todėl sūnus R. S. ranka sudavė jai du kartus per veidą. Ji buvo susinervinusi, todėl ją sūnus ramino, o jai iš pradžių pasirodė, kad jis ją mušą. Tuomet pro šalį važiavo kaimynas J. K., kuris kažką pasakė jos sūnui R. S. ir tada sūnus aprimo. Dėl sumušimo ji turtinės žalos nepatyrė, vaistų nepirko, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos rašyti atsisakė. Ji parodė, kad sūnui R. S. atleidžia, jokių pretenzijų jam neturi.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba kartu su R. S., tačiau artimai su R.nebendrauja. Taip pat parodė, kad jam yra žinoma, jog R. S. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. J. K. parodė, kad 2012-07-31 apie 17.30 val. išgirdo, kad kažkas baisiai klykia. Tuo metu jis buvo „Alsantės“ žvyro karjere, (duomenys neskelbtini) . Tuomet jis nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo į tą pusę, kur girdėjo moters klyksmą. Privažiavęs netoli R. S. namų, jis iš karto pamatė, kad R. S. kieme kažką spardo. Privažiavęs arčiau pamatė, kad R. S. kojomis spardo ant žemės sėdinčią savo motiną M. S.. J. K. parodė, kad jis asmeniškai matė, kaip 2012-07-31 R. S. įspyrė kojomis 4 kartus motinai į nugarą ir šonus. Tuomet jis priėjo prie R. S. ir jo paklausė, kaip jam sekasi, pastarasis jam atsakė, kad viskas yra tvarkoje. Tuomet jis R. S. pasakė, kad negražu spardyti savo motiną, į tai R. S. jam atsakė: „ užsidėk akinius, niekas nespardo“. Tuo tarpu R. S. motina prašė sūnaus, kad jis ją paliktų ramybėje ir eitų į namus. J. K. apklausos metu parodė, kad M. S. buvo išsigandusi, ji verkė. Ant jos kūno jokių sužalojimų tuomet nepastebėjo. Pasak jo, buvo matyti, kad R. S. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. K. teigė, kad tuo metu jis dar pašnekėjo su R. S. motina M. S., kuri jam pasakė, kad sūnus R. S. sumušė ją ne pirmą kartą, ji paminėjo, jog R buvo sumušęs ją prieš mėnesį, tačiau ji sūnaus pagailėjo ir jam atleido. Jis asmeniškai 2012-07-31 pirmą kartą matė, kaip R. S. panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną

Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-07-31 apie 18.00 val. jam dirbant su patruliu A. S. Trakų mieste, buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskr. VPK OVS, kad Trakų r., Samninkų kaime, sūnus muša savo motina. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko M. S., kuri paaiškino, kad ją ant kelio sumušė sūnus R. S. t.y. sūnus sudavė du kartus ranka jai į veidą, ją stumdė, jai nukritus, sūnus 4 kartus spyrė jai į koją. Dėl ko ją sūnus mušė moteris jam nepasakė. Pasak L. D., moteris buvo labai senyvo amžiaus, išsigandusi, verkė, visa drebėjo. M. S. jam pasakojo, kad sūnus Romas ją muša ne pirmą kartą. Taip pat M. S. pasakė, kad ją nuo sūnaus R. S. smurto išgelbėjo J. K., kuris važiavo pro šalį. Iš J. K. buvo paimtas paaiškinimas. Apklausos metu liudytojas teigė, kad jam bendraujant su R. S., pastarasis pasakė, kad jis motinos nemušė, tik norėjo pakelti ją nuo žemės. Buvo matyti, kad R. S. buvo neblaivus. R. S. dėl motinos sumušimo buvo pristatytas į Trakų r. policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas 1,23‰ girtumas. Apklausos metu L. D. parodė, kad buvo matyti, jog M. S. veidas buvo raudonas, daugiau išoriškai jokių sužalojimų jis nepastebėjo. ( b.l.22-23)

2012-07-31 19.43 val. R. S. nustatytas 1,23‰ (promilių) girtumas.(b.l.25)

2012-07-31 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra sodyba, kurioje gyvena nukentėjusioji M. S. bei užfiksuota vieta, kurioje buvo mušama M. S.. (b.l. 3-8)

2012-07-31 VA VPK Trakų r. PK VPK Patrulio būrio patrulio A. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad M. S. sūnus sudavė į veidą 2 kartus ir spyrė į koją 4 kartus. Tai 2 smurto atvejis. (b.l.9-10)

2012-08-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas J. R. susipažinęs su medicininiais dokumentais, nurodė, kad 2012-07-31 M. S. buvo padaryta veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir patinimu, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 18)

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad R. S. 2012-07-31 apie 18.00 val., kieme prie namų, adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpasmeninio konflikto su kartu gyvenančia motina M. S. metu, tyčia ranka sudavė du kartus jai į veidą, padarydamas veido dešinės pusės sumušimą, pasireiškusi skausmingumu ir patinimu, ir keturis kartus spyrė koja motinai į koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tokias savo veiksmais nežymiai sutrikdė savo motinos M. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Bylos nagrinėjimo metu yra gautas nukentėjusios M. S. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą jos sūnaus R. S. atžvilgiu, kadangi jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, su sūnum susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi.

BK 38 str. nustato, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamos atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

BK 19 straipsnis nustato, kad asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

R. S. formaliai atitikdamas BK 38 straipsnio nuostatų reikalavimams vadovaujantis BK 19 straipsniu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,23‰ (promilių) girtumas.(b.l.25)).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina jo prisipažinimas įvykdžius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimąsis, o sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo R. S. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

R. S. veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). Svarbi aplinkybė skiriant bausmę yra ta, jog kaltinamasis R. S. prisipažino įvykdęs nusikaltimą, jis ankščiau nebuvo teistas, administracine tvarka yra nebaustas, VšĮ Trakų psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitoje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant R. S. BK 140 str. 1d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

nusprendžia:

R.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu.

R. S. 6 mėnesių laikotarpiui įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, padarius nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kardomąją priemonę – 2012-08-01 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios 20 dienų laikotarpiui panaikinti. Kardomąją priemonę periodinį registravimąsi policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Į bausmės vykdymo laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-07-31 iki 2012-08-01 d.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.