Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-523-265/2009

Teisėja Jolanta Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija

2009 m. liepos 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avresta“ atstovui J. G., atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei UAB „Avresta“, tretieji asmenys A. U., J. U., dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė pagal šalių pasirašytą rangos sutartį atliko statybos darbų už 51 592,68 Lt. Ieškovė atsakovei pagal rangos sutartį sumokėjo 38 000 Lt, dėl to ieškovės reikalavimas dėl 30 035,81 Lt skirtumo tarp atliktų darbų kainos ir sumokėto avanso priteisimo yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

Nesant ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatymų nustatyto pagrindo nagrinėjamoje byloje vertinti šalių pasirašytos sutarties nutraukimo pagrįstumą bei tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 11 281,38 Lt nuostolių atlyginimo.

Statybos rangos sutartį reglamentuojančios įstatymų nuostatos (priešingai nei vartojimo rangos įstatymų nuostatos) nenumato neturtinės žalos atlyginimo, dėl to ieškovės reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų skunduose išdėstytus nesutikimo su atitinkama teismo sprendimo dalimi motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinį bei faktinį pagrindus; savo iniciatyva apeliacinis teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; tai pat apeliacinės instancijos teismas įsitikina nesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2004-08-13 buvo sudaryta rangos sutartis. Šia sutartimi rangovas įsipareigojo savo medžiagomis įrengti grožio saloną vietoje ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pagal užsakovo projektą bei perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutartyje sutarta darbų (be stogo rekonstrukcijos darbų) kaina – 96 000 Lt. Darbų pabaiga – 2004-10-30. 2004-12-20 pranešimu atsakovė nutraukė sutartį su ieškove. Ieškovė atsakovei pagal šią sutartį nuo 2008-06-21 iki 2004-11-05 pervedė 38 000 Lt avansą. Byloje taip pat yra lokalinės sąmatos bei atliktų darbų aktai, kurie nepasirašyti ieškovės.

Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo paskirta teismo statinio techninė ekspertizė ir 2008-05-29 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „Avresta“ pagal 2004-08-13 sudarytą rangos sutartį su D. S. atliko statybos darbų už 51 952 Lt: bendrųjų statybos darbų (išskyrus stogo rekonstrukcijos darbus) kaina sudaro 19 096,68 Lt; stogo įrengimo darbų kaina sudaro 11 990 Lt; lauko inžineriniai tinklų įrengimo – 20 506 Lt; ekspertizės metu nustatyta, kad nekokybiškai yra atlikti pirmojo aukšto tinkavimo darbai dėl atsakovės tinkavimo darbų technologijos reikalavimų nesilaikymo ir šių darbų kaina nėra įtraukta į atliktų darbų kainą, ji pagal 2004 metų kainas sudaro 350,44 Lt. Darytina išvada, kad atsakovė UAB „Avresta“ atliko darbų už 51 601,56 Lt (51 952 Lt – 350,44 Lt), o ieškovė atsakovei sumokėjo 38 000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, pasirašyti vienašališkai rangovo, yra įrodymų apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą šaltinis.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikydamasi nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikydamasi tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, leidžianti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo ekspertizės aktas sudarytas eksperto S. Mitkaus, kuris neturėjo atitinkamos kvalifikacijos, suteikiančios teisę atlikti ekspertizę, susijusią su darbų vertės, piniginių sumų, reikalingų trūkumams pašalinti, nustatymu bei sąnaudų kiekio žiniaraščių sudarymu, dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nepakankamai išnagrinėjo pateiktas išvadas, esančias tiek teismo ekspertizės akte, tiek ir statinio dalinės techninės ekspertizės akte. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-03-06 nutartimi tenkino atsakovės UAB „Avresta“ atstovo adv. L. Straukos prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir paskyrė teismo statinio techninę ekspertizę, pavedė ją atlikti teismo ekspertui doc. dr. Sigitui Mitkui (t. 2, b. l. 37–38). Ekspertą, atliksiantį ekspertizę civilinėje byloje, teismas skiria savo nuožiūra, teismas tik sudaro civilinės bylos proceso dalyviams galimybę pasiūlyti galimas ekspertų kandidatūras ir atsižvelgia į šalių nuomonę, konkretaus eksperto skyrimas priskirtinas išimtinei teismo kompetencijai ir tik teismas įvertina tam tikrų ekspertų tinkamumą / netinkamumą atlikti ekspertizę (CPK 212 str.). Taip pat dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Byloje nustatyta, kad 2008-02-29 parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovas pareiškė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad klausimą dėl ekspertizės skyrimo palieka spręsti teismo posėdyje ir klausimų, užduotinų ekspertui, nepateikė. Vadovaujantis 2006-12-18 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-457 „Dėl įrašymo į LR Teismo ekspertų sąrašą“ į LR teismo ekspertų sąrašą įrašytas Sigitas Mitkus, atliekantis statinio projekto ekspertizes, statinio dalines ekspertizes (Teismo eksperto kvalifikacinis pažymėjimas galioja iki 2011-08-29). S. Mitkus pranešimu dėl galimybės atlikti ekspertizę Klaipėdos miesto apylinkės teismui pranešė, kad gali atlikti ekspertizę šioje civilinėje byloje (t. 2, b. l. 35). Remdamasis CPK 185 straipsniu, kuriame įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ekspertizės išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teismui neprivaloma (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, ir privalo patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-452/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės užsakymu UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos dalinės techninės ekspertizės akte neaptarti visi pagal minėtą rangos sutartį atlikti darbai, nepagrįstas A. Sabeckio taikytas jo nurodytas koeficientas – santykis tarp objekto statybos skaičiuojamos kainos ir sutartinės kainos, dėl to pirmosios instancijos teismas paskyrė teismo statinio techninę ekspertizę, kurią atlikęs ekspertas S. Mitkus, turintis reikiamą kvalifikaciją atlikti teismo statinio techninę ekspertizę bei atsakyti į ekspertui pavestus klausimus, atsakė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-06 nutartyje nurodytus klausimus, ieškovė neprašė daryti pakartotinės ekspertizės ir dėl to nėra pagrindo teismui nesiremti šia atlikta teismo statinio technine ekspertize.

Iš byloje esančios 2004-08-13 rangos sutarties 4.3. punkto numatyta, kad atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus etapais pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus per 5 kalendorines dienas po atliktų darbų akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros gavimo, o 6.4. bei 6.4.1. punktuose numatyta, kad rangovas (UAB „Avresta“) turi teisę nutraukti sutartį, jei užsakovas (D. S.) be pagrindo nutraukė privalomuosius mokėjimus ir yra įsiskolinęs arba nevykdo kitų sutartyje numatytų esminių įsipareigojimų ir nepaisydamas rangovo raštu įteiktų prašymų nesiima priemonių šiai padėčiai pakeisti. Atsakovė UAB „Avresta“ 2004-12-20 pranešimu Nr. 157A pranešė, kad nutraukia 2004-08-13 statybos rangos sutartį Nr. 5/2004 bei statybos remonto darbus objekte, kadangi ieškovė nepateikia atliekamų darbų projektinės dokumentacijos ir kt. (t. 1, b. l. 122). CK 6.217 str. 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės nepateikta atliekamų darbų projektinė dokumentacija ir kiti išvardyti dokumentai yra esminiai 2004-08-13 rangos sutarties pažeidimai ir atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės S. S. kaltės ir ji neturi teisės reikalauti tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodytų 11 281,38 Lt nuostolių atlyginimo. Nutraukus sutartį, šalys neprašė taikyti restitucijos, tačiau teismui, nagrinėjant bylą, neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, dėl to teismas nepasisako dėl restitucijos.

Apeliantė teigia, kad ekspertas S. Mitkus netinkamai įvertino lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus, kad šie darbai atlikti nekokybiškai, patvirtina ir 2008-11-04 AB „Klaipėdos vanduo“ pažyma „Dėl (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų pripažinimo tinkamais naudoti“. Byloje nustatyta, kad 2004-08-30 tarp UAB „Avresta“ ir UAB „Sanelkomas“ buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis Nr. 02/2004, kuria UAB „Sanelkomas“ pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įsipareigojo įrengti išorės vandentiekio, ūkio bei lietaus kanalizacijas nuo 2004-09-01 iki 2004-09-30 (t. 1, b. l. 103). 2004-09-28 surašytas slėginių linijų hidraulinio išbandymo aktas, kuriame nurodyta, kad vandens įvado linijos hidraulinį bandymą išlaikė, aktą pasirašė ir SPAB „Klaipėdos vanduo“ atstovas (t. 1, b. l. 104). Byloje taip pat yra lokalinės sąmatos bei atliktų darbų aktai, lietaus kanalizacijos, nuotekų tinklų, vandentiekio geodezinės nuotraukos (t. 1, b. l. 106–121). S. Mitkus ekspertizės akte nurodė, kad teismo ekspertizei pateiktų dokumentų analizė rodo, kad statinio dalinės ekspertizės akte nurodyti lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbų kiekiai yra pagrįsti ir teisingi. Apeliantės nurodytame 2007-02-22 AB „Klaipėdos vanduo“ rašte „Dėl (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų tinklų“ nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti ieškovė, kad gautų pažymą apie vandentiekio tinklų (įvado) tinkamumą naudoti, ir daugumą iš išvardytų dokumentų ieškovei yra pateikusi atsakovė, kitus dokumentus turi pateikti pati ieškovė, be to, nurodo, kad įvadą reikia praplauti naujai, kadangi plovimas buvo atliktas prieš 2 metus, dėl buitinių nuotekų tinklų atidavimo naudoti tarnyba nėra gavusi prašymo patikrinti pastatytų tinklų tinkamumą eksploatuoti, todėl pažyma neišduota (t. 3, b. l. 5). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad lauko inžinerinių tinklų darbai buvo atlikti ne pagal projektą, nekokybiškai bei ne iki galo, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė atliko projekte numatytus statybos darbus ir įvykdė to statinio projektavimo sąlygas, atliko nutiestų inžinerinių tinklų bandymus ir padarė geodezines nuotraukas. Ieškovė atliktų darbų aktų nepasirašė, prašė perskaičiuoti sąmatas, tačiau konkrečių pretenzijų ieškovė dėl lauko inžinerinių tinklų kokybės ir atliktų darbų kiekių nepateikė ir atsakovė vykdydama šalių pasirašytą rangos sutartį atliko lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbų už 20 506 Lt.

Apeliantė skunde teigia, kad teismo ekspertas S. Mitkus netinkamai vertino stogo rekonstrukcijos darbus, neatlikta dalis stogo rekonstrukcijos darbų, nurodytų UAB „Avresta“ atliktų darbų akte 2004-08-30, kad už 11 990 Lt sumą darbai atlikti nekokybiškai. Byloje nustatyta, kad 2004-08-23 protokole numatyti stogo rekonstrukcijos darbai (t. 1, b. l. 93), surašyta lokalinė 11 990 Lt sumos sąmata (t. 1, b. l. 95), 2005-02-08 ieškovės rašte atsakovei nurodyta, kad pagal žodinį susitarimą buvo sutartas stogo padarymas naujomis medžiagomis (t. 1, b. l. 124). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertas apžiūrėjo įrengtą stogą, atliko matavimus vietoje bei ištyrė stogo matmenis pagal pateiktus brėžinius ir nustatė, kad UAB „Avresta“ sudarytoje sąmatoje nurodyti teisingi darbų kiekiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė vykdydama šalių pasirašytą rangos sutartį atliko stogo remonto darbų už 11 990 Lt.

Ieškovės apeliacinio skundo nurodymas, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą iškviesti į teismo posėdį specialistą A. Sabeckį ir apklausti jį teisme, atmestinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-09-22 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė iškviesti į teismo posėdį specialistą A. Sabeckį ir teisėja prašymo netenkino bei nurodė, kad toks prašymas galėjo būti pareikštas anksčiau ir patenkinus šį prašymą byla bus užvilkinta. Po ekspertizės buvo paskirtas posėdis, tačiau ieškovės atstovas tokio prašymo nereiškė (t. 3, b. l. 14). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus vertina pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ir ieškovės pateikta UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ dalinė techninė ekspertizė vertinta pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.