Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-06-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-969-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
A5.-969-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00164-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-969-1015/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00164-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Justui Valaskevičiui,

vertėjai Erikai Vencevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d. Italijoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, kadangi 2017 m. spalio 10 d., apie 11.00 val. atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyta, kad esant darbo sutarties požymiams ir siekiant nuslėpti darbinius santykius civiline sutartimi, leido dirbti E. P., gim. (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigose nuo rugsėjo mėnesio pradžios iki 2017 m. spalio 10 d., A. S., gim. (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigose nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. spalio 10 d., R. T., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pavėžėjo pareigose nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., ir P. O., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pavėžėjo pareigose nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais M. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. į teismo posėdžius neatvykdavo, nors apie posėdžių vietą ir laiką jam būdavo pranešta tinkamai (administracinio nusižengimo protokolas, surašytas asmeniui nedalyvaujant, su jame nurodyta paskirto teismo posėdžio data ir laiku Institucijos buvo išsiųstas visais žinomais asmens gyvenamosios vietos adresais, o teismo šaukimai į vėliau teismo paskirtus teismo posėdžius, buvo siunčiami elektroniniu paštu). Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Pastebėtina, kad apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą teisme asmeniui buvo neabejotinai žinoma, ką patvirtinta tai, jog gavęs šaukimą į paskirtą teismo posėdį, M. M. atvyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga bei pasidarė visos bylos medžiagos kopiją. Savo ruožtu neatvykimas ne į vieną teismo posėdį, taip pat prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir pan., nepateikimas teismui leidžia spręsti, kad jis pats, žinodamas apie procesą, apsisprendė jame nedalyvauti. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta M. M. teismo posėdyje nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 1 dalis, 629 straipsnio 2 dalis).

Duodamas paaiškinimus Institucijoje, surašiusioje administracinio nusižengimo protokolą, 2017 m. spalio 10 d. M. M. paaiškino, kad A. ir E. bendradarbiauja su jo vadovaujama įmone ieškant naujų vairuotojų ir vykdo visą veiklą, jie dirba kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Dirba savarankiškai už 5 procentus įmonės apyvartos, jie neturi jokių darbo laiko reikalavimų. Jie dirba sąžiningai. Turėtų patikrinti, ar yra reali sutartis, nes buvo Italijoje dėl šeimyninių priežasčių. R. T. turėjo bendradarbiavimo sutartį su jų įmone. Ji buvo sustabdyta ir pareikalauta žalos atlyginimo po įvykio, klientui esant automobilio salone. Padarė 2000 eurų žalą transporto įmonei prieš pristatant ją priešais Akropolį. Jį pakvietė į biurą susitarti dėl žalos atlyginimo ir jis elgėsi agresyviai. Jis niekada nebuvo pateikęs savo individualaus lapo, kad galėtų dirbti pagal sutarties 1.2 punktą. Jis niekada nesilaikė sutarties, visų jos punktų (b.l. 21).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje prašė skirti M. M. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, kadangi patikrinimo metu rasti du administratoriai atliko darbines funkcijas, bendravo su klientais, tačiau apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Su vairuotojais sudarytos bendradarbiavimo sutartys yra fiktyvios, siekiant išvengti atsakomybės, nes šios sutartys taip pat turi tokių darbo sutarties požymių, kaip kad įmonės vidinės taisyklės, vairuotojų tvarkaraščiai. Vairuotojai net tiesiogiai pinigų negaudavo, gaudavo per įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atstovas taip pat nurodė, kad Taxify yra programėlė, kuri generuoja užsakymus ir skirsto savo programėlių turėtojams, klientai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiuo atveju „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį su Taxify. Taxify programėle besinaudojantys vairuotojai gali rinktis, kokius klientus imti. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) buvo nurodžiusi dvi sąskaitas - įmonės ir asmeniškai M. M.. Darbo tvarka kabėjo ant sienos. Darbo inspekcijoje buvo gauti dviejų vairuotojų skundai ir tuo pagrindu pradėtas patikrinimas. Po patikrinimo M. M. pateikė bendradarbiavimo sutartis su administratoriais, tačiau jie neigia, kad būtų pasirašę tokias sutartis.

Liudytojas R. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirbo M. M. vadovaujamoje įmonėje taksi pavėžėju apie du mėnesius. Iš grynų pinigų, kurie jam likdavo, jis turėdavo užsipilti kuro, o elektroniniai pinigai jam nebuvo pervesti. M. M. sakydavo, kad kiek jam lieka grynų pinigų, toks yra jo atlyginimas, nors sutartyje buvo parašyta, kad 50 procentų gautų pinigų nuo apyvartos turėtų priklausyti jam. Dėl darbo jis tarėsi su asmeniu vardu Andrius, kuris jį pasiūlė M. M.. Andrius jam padavė paskaityti bendradarbiavimo sutartį, jis perskaitė, sąlygos jam pasirodė priimtinos ir jis pasirašė tą sutartį. Laiką, kada dirbti, jis pasirinkdavo pats, dirbdavo pamainomis naktimis nuo 22 val. iki 10 val. Fiksuoto darbo užmokesčio jis negaudavo, jis matydavo, kokią sumą per mėnesį uždirbdavo ir iš šios sumos pusę pinigų turėjo sumokėti jam. Automobilį jis nuomojosi iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o kurą turėjo piltis iš savo lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius nuomojosi iš kitos įmonės ir juos perduodavo vairuotojams. Už automobilio gedimą buvo atsakinga įmonė. Jam nebūdavo duodami nurodymai, kokius kvietimus priimti, o kokius – ne, į taborą nevažiuodavo. Žmonių iš gatvės jis imti negalėdavo. Jam nežinoma, ar jis turėjo teisę naudotis kitomis taksi programėlėmis. Į darbą jis iš pradžių buvo priimtas vieno mėnesio bandomajam laikotarpiui, visas sąlygas jis aptarė su Andriumi, o M. M. pamatė gal po savaitės. Kai jis susiruošė išeiti iš darbo, jis kreipėsi į M. M., prašydamas, kad su juo būtų atsiskaityta, kaip numatyta sutartyje. M. M. jam pasakė, kad jis sudaužė automobilio Golf apačią, nors jis vairavo automobilį Mazda. Su juo būdavo konfliktinių situacijų ir iš darbo jis išėjo, nes jam nemokėjo darbo užmokesčio, vis liepdavo palaukti. Ji užsidirbo tik tiek, kiek gaudavo iš klientų. Visa apskaita buvo tik planšetėje, kur rodydavo bendrą apyvartos sumą, dienos, savaitinį uždarbį. Grynais pinigais jis gaudavo maždaug 25 procentus nuo apyvartos, dar Taxify išskaičiuodavo 25 procentus už paslaugas. Jam nežinoma, į kokią sąskaitą eidavo pinigai už jo suteiktas paslaugas, bet į jo sąskaitą pinigai nebuvo pervedami. Jis pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad dirbs naktimis, darbo laiką derindavo su įmone. Jeigu negalėdavo išvykti į darbą, turėjo nors tą patį vakarą apie tai informuoti įmonę. Prieš tai jis taip pat dirbo su Taxify programėle su individualios veiklos liudijimu ir pinigus į jo sąskaitą pervesdavo Taxify. Iš pradžių pradėdamas dirbti įmonėje jis išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą. Andrius jam pasakė, kad reikia kitokio pažymėjimo ir jis išsiėmė kitokį. Įmonėje būdavo sudaromi darbo grafikai, už automobilį reikėdavo pasirašyti žurnale. Automobiliai buvo skirtingi, už jų nuomą jis nemokėjo. Taip pat buvo žodinis susitarimas, kad jeigu sudaužai automobilį, už jį atskaičiuoja 600 eurų.

Liudytojas P. O. teismo posėdyje paaiškino, kad radęs internete skelbimą apie siūlomą darbą, jis paskambino nurodytu telefonu ir atsiliepė M. M. žmona, jie susitarė dėl susitikimo ir jis atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Jį pasitiko M. M., su kuriuo jis aptarė darbo sąlygas. M. M. garantavo, kad aprūpins jį darbo priemonėmis, žadėjo pilti kurą. Jis pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo numatyta, kad jo darbo užmokestis yra 50 procentų pinigų nuo apyvartos. Sutartyje nebuvo numatyta, kad kurą reikia piltis pačiam. Atidirbęs savaitę ir uždirbęs 600 eurų, jis paprašė, kad su juo atsiskaitytų. Su juo niekas neatsiskaitė bei paprašė, kad jis padirbėtų dar savaitę. Gal jis būtų dirbęs ir toliau, tačiau automobiliai buvo išklerę, jis su jais bijojo vežti klientus, todėl jis atsisakė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo taip ir neatsiskaitė bei dar jį pasiuntė. Jis įmonėje dirbo pagal nustatytą darbo grafiką nuo 22 val. iki 10 val. Įmonėje buvo du jaunuoliai, kurie vedė grafikus, skirstė automobilius bei paimdavo uždirbtus grynus pinigus, nors kurą reikėdavo pilti už savo lėšas. Automobilius jiems duodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš kur įmonė imdavo automobilius, jam nežinoma. Automobilį jis paimdavo ryte (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai atsisėsdavo į automobilį, matydavo, kad bakas yra tuščias. Vakare jis grąžindavo automobilį, jam užrašydavo nuvažiuotus kilometrus ir dar atimdavo grynuosius pinigus. Dirbdavo jis pagal nustatytą tvarkaraštį nuo 10 val. iki 22 val., iš automobilio išlipdavo tik tuomet, kaip prispirdavo gamtiniai reikalai. Jis negalėdavo imti klientų iš gatvės ar iš kitų programėlių. Jam įsidarbinus buvo nustatytas savaitės bandomasis laikotarpis. Kiekvieną dieną jam vis duodavo kitą automobilį. Buvo keli atvejai, kai jam kelyje sugedo maitinimo sistema, tai atvažiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyrai, pakeitė akumuliatorių ir jis dirbo toliau. Darbo grafikas buvo sudaromas savaitei į priekį. Teoriškai gal jis ir galėdavo neatvykti į darbą, bet apie tai reikėdavo įspėti. Elektroniniai pinigai eidavo į įmonės sąskaitą, ne jam, nes jis nebuvo pateikęs savo sąskaitos numerio. Jam reikėjo išsiimti verslo liudijimą, o kiti dalykai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedomino, t.y. jiems vienodai rodė, ar mokėsi mokesčius ar ne. Automobilį ir planšetę jam suteikdavo įmonė.

Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad su M. M. susipažino ieškodamas darbo internete, buvo parašyta, kad reikės dirbti su Taxify programėle vairuotoju. Jis atvažiavo į Šiaurės miestelį, aptarė su M. M. darbo sąlygas, atlyginimą. M. M. davė jam sutartį, kurią jis pasirašė. Jam atidirbus 6-7 mėnesius vairuotoju, M. M. pasiūlė jam dirbti vadybininku. Jis paprašė M. M., kad sudarytų su juo darbo sutartį, M. M. žadėjo tai padaryti, bet sutarties taip ir nepateikė. Jam reikėjo prižiūrėti automobilius, kad jie būtų techniškai tvarkingi. Visus pinigus iš kasos paimdavo M. M.. Jie prašydavo iš jo pinigų kurui. Jis atlyginimo praktiškai nematė, jam per visą šį laiką pervedė pinigus kokius du kartus po 100 eurų ir viskas. Liudytojo teigimu, M. M. yra labai gobšus, apgavo labai daug žmonių. Iki darbo inspekcijos patikrinimo jis 6-7 mėnesius įmonėje dirbo vadybininku, iki to dirbo vairuotoju. Dirbant vadybininku jam buvo siūlomi 5 procentai nuo apyvartos, tačiau šių pinigų jis nematė. Kiekvienas vairuotojas grynus pinigus atveždavo jiems ir jie dėdavo pinigus į kasą. Vienas žmogus atėjo ir pasakė, kad M. jam nesumokėjo, todėl iš kasos paėmė 25 eurus. Kitas žmogus pasakė, kad kreipsis į teismą dėl atlyginimo neišmokėjimo. Jie surinkdavo visus kvitus, nes M. M. skaičiuodavo pagal kvitus, kiek užpilta kuro. Įmonėje buvo padarytos 25 kuro kortelės, su kuriomis atsiskaitydavo už kurą. Liudytojo teigimu, M. M. atnešė jam pasirašyti sutartį tik sekančią dieną po patikrinimo. Jis tą sutartį pasirašė, tačiau kokia tai buvo sutartis, jis neatsimena. Prieš pradedamas darbą įmonėje, jis darbo sutarties pasirašęs nebuvo. Nurodė, kad jo darbas buvo pamaininis, dirbdavo nuo 8 val. iki 22 val. M. M. juos kontroliavo, klausė, kodėl tiek daug kuro išnaudota ir pan. Įmonėje buvo sudarytas vairuotojų darbo grafikas ir lentelė, kiek sunaudoja kuro. Grafikas buvo sudaromas savaitei nuo pirmadienio iki sekmadienio. Jame buvo nurodyta koks vairuotojas ir kada dirbs. Išeiginės būdavo šeštadieniais ir sekmadieniais. Uždirbti pinigai ėjo į Taxify sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip buhalterija. Jeigu klientas atsiskaito kortele, tai pinigai eina į Taxify sąskaitą, visi bonusai eidavo į M. sąskaitą. Kurą į automobilį jis pildavo M. M. sąskaitą, jis duodavo pinigus kurui grynais. Jeigu jis pinigų kurui neduodavo, tuomet jis jam skambindavo ir imdavo pinigus iš kasos. Vairuotojai negalėjo naudotis kita programėle ar imti klientų iš gatvės. Iš darbo šioje įmonėje jis išėjo 2017 m. lapkritį. Jam apytiksliai nesumokėjo apie 1500 eurų darbo užmokesčio.

Liudytojas E. P. nurodė, kad su M. M. jis susipažino per draugą A. S.. Iš pradžių M. M. vadovaujamoje įmonėje jis dirbo vairuotoju, paskui – vadybininku. Dirbant vadybininku jam turėjo būti mokamas 5 procentų darbo užmokestis nuo apyvartos kas savaitę. Jis turėjo dirbti nuo 8 val. iki 22 val., nors tikslus darbo laikas sutartyje nurodytas nebuvo. Su juo buvo pasirašyta ne darbo, o bendradarbiavimo sutartis. Prieš tai jis dirbo vairuotoju Taxify pagrindiniame ofise. Tame ofise dirbo asmuo, kuris atsakingas už žmones, kurie turi parkingus. Jis jam pasiūlė dirbti pas M. M., kad jis pažiūrėtų, kas ten vyksta, nes buvo gaunama daug skundų M. atžvilgiu. Jo darbinės funkcijos pagal žodinį susitarimą buvo darbo pokalbiai, apmokymai, kuro užpylimas, remontas. Jis dirbo ofise, darbo grafiko nebuvo. Jo uždarbis priklausė nuo vairuotojų uždarbio. M. M. retai ateidavo į ofisą, nes jo ieškodavo žmonės dėl neišmokėto darbo užmokesčio, darbą jis kontroliuodavo telefonu. M. M. jam liko skolingas apie 400 eurų, taip pat dar nesumokėjo pinigų, kai dirbo vairuotoju. Vadybininku jis dirbo apie mėnesį, iš darbo išėjo praėjusiais metais. Dirbant vadybininku jam buvo išduotas kasos aparatas, kompiuteris. Niekas jo nemokino, kaip reikia dirbti. Darbo grafikas buvo surašytas ant sienos. Jo darbinis telefonas buvo mobilus, kaip ir asmeninis. Už kurą apmokėdavo M. M.. Jeigu kasoje buvo kažkiek pinigų, tai už juos užpildavo kuro. Pinigai, esantys kasoje, priklausė M. M., jis juos pasiimdavo sau. Kai jie susirinkdavo 1000 eurų, M. M. tuos pinigus paimdavo, palikdamas 100-200 eurų kurui. Pinigų pasiimti M. M. ateidavo vakarais. Vadybininku jis dirbdavo nuo pirmadienio iki sekmadienio, ryte į pamainą ateidavo A., o vakare jis priimdavo pamainą. Jo pareiga buvo priimti vairuotojus, sumokėti algą, rašyti, kiek sunaudota kuro. Ofise būdavo M. M. žmona. Ji buvo kaip buhalterė. Liudytojo teigimu, jam dirbant vairuotoju buvo galima naudotis kitomis programėlėmis, imti žmones iš gatvės.

Motyvuojamoji dalis

M. M. kaltė, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat yra grindžiama:

- 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0801-1327, kuriame nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji inspektoriai J. Valaskevičius ir R. S. atliko tyrimą pagal prašymą dėl galimo asmens nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, lygiagrečiai buvo vykdomas tyrimas ir pagal kito pareiškėjo gautą prašymą. VDI inspektoriai pagal turimą informaciją 2017 m. spalio 10 d., apie 11.00 val. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur nustatyti administratorių funkcijas atliekantys (išduoda vairuotojams automobilius, planšetinius kompiuterius, registruoja duomenis ir t.t.) E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąrašuose patikrinimo metu nebuvo. Asmenys paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl darbo tarėsi su M. M., darbo sutarties nepasirašė, tarėsi mokėti mėnesinį atlyginimą. Parikrinimo metu atvyko ir įmonės vadovas M. M., kuriam paliktas nurodymas pateikti tyrimui reikiamus dokumentus. Patikrinimo metu patalpoje buvo asmuo E., kuris paaiškino, kad atvyko čia tartis dėl darbo, visą laiką bendravo su E. P.. Patikrinimo metu patalpoje buvo iškabinti vairuotojų pamainų, pertraukų ir „Online“ laikai, darbo tvarka. Patikrinimo metu pateikta neužpildyta bendradarbiavimo sutartis, pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. M.. Tolimesnio tyrimo metu įmonė pateikė E. P. ir A. S. bendradarbiavimo sutartis, kur sutarties 1.1 punkte nurodytos pareigos – vadybininkai. Kitų prašomų dokumentų nepateikė. E. P. tolimesnio tyrimo metu nurodė, kad bendradarbiavimo sutartys buvo užpildytos be jų žinios. Tyrimo metu papildomai teiktas nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykti, pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus VDI Vilniaus skyriui. Dokumentai nebuvo pateikti. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuota, kad tarp R. T., E. P., A. S. susiklostė darbiniai santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“: asmenys dirbo paklusdami įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdami sutartas pareigas (vairuotojo pavėžėjo darbą, vadybininko), tuo sukurdami bendrovei naudą. Nustatyta, kad aukščiau nurodytų asmenų darbiniai santykiai galimai buvo slepiami prisidengiant fiktyviomis bendradarbiavimo sutartimis ir tokiu būdu asmenys nebuvo įforminami įstatymų nustatyta tvarka. Tuo pažeistos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatos (b.l. 4-5).

- 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0949-0317, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 2 d. VDI Vilniaus skyriuje buvo gautas P. O. skundas dėl galimai nelegalaus jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ir neišmokėto darbo užmokesčio. Savo skunde P. O. teigia, kad sudarė savaitės darbo sutartį (Bendradarbiavimo sutartis 2017-09-21 d. pridedama) teikti pavėžėjimo paslaugas su įmonės automobiliu. Dirbo savaitę nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 29 d. Darbo laikas buvo nuo 10 val. iki 22 val. Per tą laiką įmonei uždirbo 600 Eurų. Kadangi transporto priemonės, suteiktos įmonės, buvo techniškai netvarkingos, nenorėdamas kelti pavojaus keleiviams ir sau, nutarė nutraukti darbinius santykius. Kai kreipėsi į įmonės vadovą, kad jam būtų išmokėtas jo darbo užmokestis, buvo išvarytas iš įmonės. Įmonėje po kiekvienos pamainos buvo renkami uždirbti pinigai, sudarinėjami grafikai einamai ir ateinančiai savaitei. Įmonės vadovo motyvas nemokėti darbo užmokesčio yra tai, kad nesudaryta darbo sutartis. Pareiškėjo darbo faktą ir darbo laiko patvirtinimą galima rasti programėlėje, esančioje darbdavio suteiktuose planšetiniuose kompiuteriuose. 2017 m. spalio 5 d. atvykęs į VDI Vilniaus teritorinį skyrių ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės P. O. paaiškino, kad skelbimą dėl ieškomų darbuotojų susirado internete. Per darbo laikotarpį uždirbo 600 Eurų ir su juo nebuvo atsiskaityta. 2017 m. spalio 10 d. 11.30 val. VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Justas Valaskevičius ir vyresnis darbo inspektorius R. S. nuvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus m. sav. Biuro patalpose buvo rasti A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus VSDFV duomenis, minėtų asmenų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamų darbuotojų soc. draudimu nerasta. E. P. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo praėjusio mėnesio. Dėl darbo tarėsi su M. M.. Sutarė dėl vadybininko darbo, už kurį buvo mokamas 5 proc. atlygis nuo savaitės apyvartos, vidutiniškai per mėnesį uždirbo 450-500 Eurų. Jo darbas buvo išleisti mašinas dirbti, duoti planšetę, užrašyti nuvažiuotus kilometrus. Darbo sutarties nepasirašė. Darbinius nurodymus gaudavo iš M. M.. A. S. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. Dėl darbo tarėsi su M. M.. Darbas susijęs su darbų paskirstymu vairuotojams, automobilio išdavimas, išduoti planšetę ir apmokyti vairuotojus dirbti su programa. Darbo laikas nuo 10 val. iki 22 val. Darbo užmokestis 5 proc. nuo savaitės apyvartos, apie 500 Eurų per mėnesį. Darbo sutartį vadovas žadėjo pasirašyti, tačiau nebuvo pasirašyta. Darbo nurodymus gaudavo iš M. M.. Apklaustieji E. P. ir A. S. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 22-29 d. paslaugas teikė P. O.. Patikrinimo metu atvyko ir įmonės vadovas M. M.. Iš asmens paimtas paaiškinimas (bendrauta angliškai, lietuviškai, paaiškinimas rašytas italų kalba). Tyrimo metu 2017 m. lapkričio 17 d. nuvykta į „Taxify“ atstovybę Lietuvoje, adresu Geležino Vilko g. 18A, Vilnius. Atstovas A. P. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, su ja šiuo metu bendradarbiavimo sutartis yra nutraukta dėl galimos žalos „Taxify“ prekiniam ženklui bei reputacijai ir įtarimų dėl nesąžiningo elgesio su vairuotojais. Teiktas nurodymas „Taxify“ pateikti turimą informaciją susijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. gruodžio 5 d. informacija buvo pateikta. Nustatyta, kad P. O. vardu laikotarpiu nuo 2017-09-22 iki 2017-09-29 atliktos 139 kelionės, išmokėta apie 352,54 Eur 2017 m. rugsėjo - spalio mėnesiais, nurodyta mokėjimo sąskaita priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. M., atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu papildomai teiktas nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykti, pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus VDI Vilniaus skyriui. Nurodytu laiku asmuo dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes konstatuota, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. O. susiklostė darbiniai santykiai, asmuo dirbo paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdamas sutartas pareigas (vairuotojo pavėžėjo darbą) tuo sukurdamas bendrovei naudą. Nustatyta, kad aukščiau nurodytų asmenų darbiniai santykiai galimai buvo slepiami prisidengiant fiktyviomis bendradarbiavimo sutartimis ir nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo buvo pažeistos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatos (b.l. 6-7);

- R. T. 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimu VDI dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 8);

- R. T. 2017 m. spalio 10 d. duotu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo rugpjūčio 25 d. pagal 2017-08-25 sudarytą sutartį. Dėl darbo užmokesčio tarėsi su Andriumi. Jam buvo pasakyta, kad dėl pinigų turi tartis su M. M.. Darbo užmokestis buvo pažadėtas mokėti du kartus per mėnesį. Darbo laikas buvo 12 valandų per parą, dirbdavo naktimis nuo 21 val. iki 9 val., darbo grafikas buvo surašytas kabinete ant stendo. Su Andriumi buvo kalbėta dėl išbandymo laikotarpio sąlygų, jei be priežasties praleidžiamas darbas, atleidžia iš darbo. Darbo pamaina prasidėdavo nuvykus į (duomenys neskelbtini), pasirašius už automobilį ir planšetinį kompiuterį. Jo manymu, be jo, yra dar kokie keturi apgauti žmonės. Jo darbo faktą gali patvirtinti likusi programa planšetiniame kompiuteryje (b.l. );

- 2017 m. rugpjūčio 24 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. ir vairuotojo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (vairuotojo pavardė nenurodyta, asmens kodas yra galimai R. T.). Ši sutartis yra taip pat pasirašyta tik M. M. (b.l. 10);

- P. O. 2017 m. spalio 2 d. pranešimu VDI dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad su šia įmone sudarė savaitės darbo sutartį vežėjo paslaugoms teikti su įmonės automobiliu ir įranga. Dirbo savaitę nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 29 d. Per tą laikotarpį dirbo nuo 10 val. iki 22 val. Per visą darbo laiką uždirbo įmonei 600 eurų. Kadangi transporto priemonės buvo techniškai netvarkingos, jis negalėjo rizikuoti savo bei keleivių gyvybėmis bei sveikata, todėl nutarė nutraukti darbinius santykius bei pareikalavo sumokėti uždirbtus pinigus pagal sutartį, tačiau buvo išvarytas. Po kiekvienos pamainos buvo surenkami uždirbti pinigai. Buvo sudarinėjami darbo grafikai sekančiai savaitei. Pati buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Prašo nedelsiant reaguoti ir sustabdyti nelegalią veiklą, nes šiuo metu yra daroma nusikalstama veika, rizikuojama keleivių sveikata. Nemokėti jam uždirbtų pinigų motyvavo tuo, kad su juo nėra sudaryta darbo sutartis. Uždirbtų pinigų apskaita yra vedama programėle kompiuteryje (b.l. 12);

- 2017 m. rugsėjo 21 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. O. dėl paslaugų teikėjo pareigos – vairuotojo pavėžėjo (b.l. 13-14);

- CVbankas.lt duomenimis, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlo vairuotojo darbą ir 700-900 eurų atlyginimą (priklausantį nuo rezultatų) (b.l. 15-17);

- A. S. 2017 m. spalio 10 d. duotu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 2 d., dėl darbo tarėsi su M. M.. Pareigos – skirstymas-paskirstymas, darbo laikas nuo 10 val. iki 22 val., atlyginimas – 5 procentai nuo apyvartos. Vieno mėnesio atlyginimas – 900 eurų. Jo pareigos yra išduoti automobilį, planšetinį kompiuterį bei paruošti žmogų dirbti. Tarėsi, kad bus su juo pasirašyta darbo sutartis, tačiau mėnesį šios sutarties niekas nepasirašo. Visus nurodymus gaudavo iš M. M. (b.l. 18);

- E. P. 2017 m. spalio 10 d. duotu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo praeito mėnesio, dėl darbo tarėsi su M. M.. Susitarė dėl vadybininko darbo, už kurį žadėjo mokėti 5 procentus nuo apyvartos, vidutiniškai per mėnesį uždirbo 450-500 eurų. Jo darbas buvo išleisti automobilį dirbti, duoti vairuotojui planšetę bei užrašyti kilometražą. Darbo sutarties nebuvo, darbinius nurodymus gaudavo iš M. M. (b.l. 19).

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad Sodra neturi informacijos apie E. P., A. S., R. T., P. O. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 26-29);

- 2017 m. rugsėjo 18 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. P. dėl paslaugų teikėjo pareigos – vadybininko (b.l. 32);

- 2017 m. rugsėjo 11 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. dėl paslaugų teikėjo pareigos – vadybininko (b.l. 33);

- VDI Vilniaus skyriaus siųstais nurodymais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. M. dėl dokumentų pateikimo (b.l. 35-40);

- 2017 m. rugpjūčio 17 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp Taxify OÜ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 43-43);

- Taxify OÜ pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. O. dirbo vairuotoju nuo 2017-09-22 iki 2017-09-29; R. T. dirbo vairuotoju nuo 2017-08-22 iki 2017-09-29; A. S. – nuo 2017-07-12 iki 2017-08-27, E. P. – nuo 2017-07-20 iki 2017-08-29. Visų vairuotijų profiliuose buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. M. sąskaitos. Vykdant sutartinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė „Taxify“ sutarčių su darbuotojais (b.l. 42);

- Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. yra M. M. (b.l. 46).

Teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Taigi siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį ir darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).

Faktą, kad A. S. ir E. P. realiai dirbo M. M. vadovaujamoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina byloje esantys 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktai, kuriuose nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus inspektoriai 2017 m. spalio 10 d., apie 11.00 val. atlikę patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad E. P. ir A. S. atliko šioje įmonėje administratorių funkcijas, t.y. išduodavo vairuotojams automobilius, planšetinius kompiuterius, registruodavo kilometražą, bendravo su klientais, atėjusiais į įmonę darbintis (patvirtina pateiktas vaizdo įrašas). Apklausti teismo posėdyje liudytojais minėti asmenys nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkų pareigose jie dirba nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžios, dėl darbo sąlygų jie tarėsi su bendrovės vadovu M. M., kuris žadėjo jiems mokėti 5 procentų dydžio atlyginimą nuo apyvartos. Jie dirbo pamainomis pagal nustatytą darbo grafiką, atlikdami savo darbines funkcijas, jie privalėdavo pasirašytinai išduoti vairuotojams automobilius, kurie taip pat dirbo pagal nustatytą darbo grafiką, planšetinius kompiuterius, nurašyti nuvažiuotą kilometražą, paimti iš vairuotojų grynus pinigus, kuriuos dėdavo į kasą, pinigus iš kasos paimdavo vakare į ofisą atėjęs M. M., kuris vadovavo jų darbui ir juos kontroliavo dažniausiai telefonu, ofise lankėsi retai. A. S. ir E. P. teigimu, darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo. Liudytojas A. S. nurodė, kad sekančią dieną po patikrinimo M. M. atnešė jam bendradarbiavimo sutartį, kurią jis pasirašė. Liudytojas E. P. nurodė, kad su juo buvo pasirašyta tik bendradarbiavimo sutartis, darbo sutartis pasirašyta nebuvo. VDI atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad bendradarbiavimo sutartys, pasirašytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. S. bei E. P. Darbo inspekcijai M. M. pateikė ne patikrinimo metu, nors buvo atvykęs į ofisą patikrinimo metu, o kitą dieną po atlikto patikrinimo. VSDFV duomenimis, A. S. ir E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašuose nėra.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas sprendžia, jog A. S. ir E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko konkretų darbą, t.y. dirbo vadybininkais (atliko tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą funkciją, o ne atliko konkrečią užduotį ar pan.) už su įmonės direktoriumi M. M. sutartą darbo užmokestį (procentais nuo apyvartos). Be to, nustatyta, kad šie asmenys, vykdydami darbo funkcijas, nebuvo savarankiški, o turėjo paklusti darbdavio nurodymams ir nustatyti darbo tvarkai – dirbo pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką, kontroliuojami įmonės vadovo, naudodami darbdavio – UAB “(duomenys neskelbtini)“ suteiktas darbo priemones ir pan.Toks A. S. ir E. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliekamas tęstinio pobūdžio darbas atitinka darbo sutarties požymius, numatytus DK 32 straipsnyje, nes jie, būdami pavaldūs darbdaviui, atliko jo naudai konkrečias (vadybininko) darbo funkcijas, už kurias darbdavys įsipareigojo mokėti sutarto dydžio darbo užmokestį. Kadangi VSDFV teritorinis skyrius neturi duomenų apie šių asmenų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. S. ir E. P. darbas šioje įmonėje laikomas nelegaliu, todėl šios įmonės direktorius M. M. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl minėtų asmenų nelagalaus darbo nurodytu laikotarpiu. Byloje esančios bendradarbiavimo sutartys, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. M. bei A. S. ir E. P., nepaneigia nelegalaus darbo fakto ir leidžia vertinti, kad esant akivaizdiems darbo sutarties požymiams, iš esmės šiomis sutartimis buvo siekta formaliai paneigti teisės aktuose įtvirtintą imperatyvų reikalavimą dėl darbo teisinių santykių įforminimo (su iš to išplaukiančiomis darbuotojams suteikiamomis socialinėmis ir kitomis garantijomis ir pan.). Juolab pastebėtina ir tai, kad kyla abejonių ir dėl šių sutarčių pasirašymo laiko (A. S. teigimu, buvo pasirašytos tik po atlikto patikrinimo, o E. P. teigimu, šios sutartys buvo užpildytos be jų žinios). Darytina išvada, kad tokiomis sutartimis buvo stengiamasi tik paslėpti nurodytų asmenų faktinius darbinius santykius bei siekta išvengti atitinkamų iš to išplaukiančių pareigų, nustatytų darbdaviui, vykdymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. kaltę dėl vairuotojų pažvėžėjų R. T. ir P. O. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmiausiai patvirtina byloje esantys 2017 m. gruodžio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktai (b.l. 4-5; 6-7). Iš šių aktų matyti, kad patikrinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI buvo atlikti gavus R. T. ir P. O. skundus dėl jų galimai nelegalaus darbo šioje įmonėje ir neišmokėto darbo užmokesčio. Būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausti teismo posėdyje liudytojais P. O. ir R. T. nurodė, kad dėl vairuotojų pavėžėjų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie tarėsi su šios įmonės direktoriumi M. M., kuris žadėjo jiems už darbą mokėti po 50 procentų nuo jų apyvartos, M. M. leido pasirinkti kokiu laiku jiems yra patogiau dirbti – dieną ar naktį, pagal tai buvo sudaromi darbo grafikai savaitei laiko, kurie buvo iškabinti ofise lentoje (tą patvirtina ir pateiktas vaizdo įrašas) ir jie dirbo laikydamiesi nustatyto darbo grafiko. Pamainos pradžioje jie ateidavo į ofisą, kur jiems pasirašytinai buvo išduodamas automobilis ir planšetinis kompiuteris, dirbdami vairuotojais pavežėjais jie privalėjo naudotis tik Taxify programėle, kitomis programėlėmis naudotis negalėjo, taip pat negalėjo imti klientų iš gatvės. Visi gauti pinigai už jų darbą buvo pervedami arba į UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba į M. M. sąskaitą, o grynus pinigus pamainos pabaigoje jie privalėjo atiduoti administratoriams (R. T. nurodė, kad pinigų, kuriuos sumokėdavo jam klientai grynaisiais, jie negrąžindavo, tai ir sudarė jo faktinį atlygį, nors tai buvo mažiau, nei buvo tartasi su M. M.). Kurą į automobilį pylėsi už savo pinigus. Jeigu jie dėl kokių tai priežasčių negalėtų atvykti į darbą nustatytu grafiku, jie apie tai turėdavo informuoti darbdavį. Šie liudytojai nurodė, kad darbo sutartys su jais pasirašytos nebuvo.

Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs viso tyrimo metu, be to, iš esmės nurodomos analogiškos aplinkybės, susijusios su atliktomis funkcijomis, šie parodymai neprieštarauja vieni kitiems, taip pat liudytojų A. S. ir E. P., dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriais, parodymams bei kitai byloje esančiai medžiagai.

Kaip jau buvo minėta, apklausti teismo posėdyje liudytojais E. P. ir A. S. patvirtino, kad vairuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal nustatytą grafiką, kuris buvo sudaromas savaitei į priekį ir iškabintas ofise lentoje (tai patvirtina ir tiriant galimai nelegalų darbą nelegalaus patikrinimo vietoje metu nustatytos faktinės aplinkybės). Ateidami į darbą vairuotojai privalėjo pasirašyti už automobilį ir planšetinį kompiuterį, o pamainos pabaigoje turėjo priduoti į kasą uždirbtus grynuosius pinigus. Tai, kad R. T. ir P. O. iš tikrųjų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais pavėžėjais taip pat patvirtina „Taxify“ pateikta informacija, susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal šių bendrovių 2017 m. rugpjūčio 17 d. pasirašytą bendradarbiavimo sutartį). Iš pateiktos informacijos matyti, kad P. O. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. turėjo 139 keliones, R. T. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. turėjo 272 keliones. Visų vairuotojų profiliuose buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba M. M. sąskaita, į kurią buvo pervedami pinigai už suteiktas paslaugas. Vykdant sutartinius įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikdavo „Taxify“ sutarčių su darbuotojais kopijų (b.l. 42-45). Pažymėtina tai, kad VDI Vilniaus skyrius po atlikto patikrinimo ne kartą kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. M., prašydamas pateikti darbo sutartis su darbuotojais, taip pat atvykti į VDI Vilniaus skyrių ir duoti paaiškinimus dėl R. T. ir P. O. darbo (b.l. 35, 36, 38, 39, 40), tačiau M. M. į šiuos prašymus nereagavo. Šie duomenys taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašiusi darbo sutarčių nei su R. T., nei su P. O., ką patvirtina ir byloje esantys VSDFV duomenys, iš kurių matyti, kad R. T. ir P. O. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąrašuose nėra. Byloje esanti 2017 m. rugpjūčio 24d bendradarbiavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir vairuotojo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (galimai R. T.) apskritai negali būti vertinama, kaip sukelianti kažkokias teisines pasekmes, kadangi šią sutartį pasirašė tik viena šalis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. M.. Šioje sutartyje ne tik kad nenurodyti kitos sutarties šalies vardas bei pavardė, tačiau joje taip pat nėra ir to asmens parašo, patvirtinančio, jog jis sutinka su šios sutarties sąlygomis (b.l. 10-11). Nors P. O. neneigė, jog pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartį, nes, jo teigimu, sąlygos jį tenkino, tačiau iš šios sutarties turinio matyti, kad šioje sutartyje yra požymių, būdingų darbo sutartims, pavyzdžiui tokių kaip vienos savaitės išbandymo laikotarpis, numatyta pamainos trukmė ir pan., juolab pažymin, kad buvo susitarta dėl konkrečios profesijos tęstinio darbo darbdavio – t. y. UB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (b.l. 13-14). Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog minėtos bendradarbiavimo sutartys buvo sudarytos formaliai, siekiant paneigti darbo teisinius santykius, iš to kylančias darbuotojų socialines garantijas, darbdavio pareigas ir pan.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas sprendžia, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. T. ir P. O. susiklostę teisiniai santykiai atitiko darbo sutarties požymius, kadangi jie minėtoje įmonėje dirbo konkrečios specialybės (vairuotojo) darbą darbdavio naudai, naudodami darbdavio suteiktas darbo priemones (automobilius, planšetes) pagal nustatytą tvarką bei privalėjo paklusti bendrovėje nustatytiems reikalavimas, t.y. į darbą jie privalėjo išeiti pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, privalėjo dirbti tik su Taxify programėle, jiems buvo draudžiama iš gatvės imti klientus (t. y. jie nebuvo savarankiški atlikdami konkrečias darbo funkcijas), o pinigai, gauti už jų suteiktas paslaugas buvo pervedami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą arba į asmeninę šios įmonės direktoriaus M. M. sąskaitą, gryni pinigai pamainos pabaigoje privalėjo būti atiduodami įmonės administratoriams. Be to, buvo susitarta ir dėl konlretaus darbo umokesčio. Taigi R. T. ir P. O. buvo pavaldūs darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo jos kontroliuojami, atliko šios įmonės naudai konkrečias tęstines darbines funkcijas, už kurias darbdavys įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio atlyginimą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašiusi su R. T. ir P. O. darbo sutarčių, VSDFV taip pat neturi duomenų apie šių asmenų įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. T. ir P. O. darbas šioje įmonėje laikytinas nelegaliu, todėl šios įmonės direktorius M. M. pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1000 iki 5000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (patikrinimo metu nustatyti net keturi nelegaliai įmonėje dirbantys asmenys) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. M. – byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, jis administracine tvarka baustas nebuvo. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį pagrindo nėra, M. M. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t.y. 2500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18079225126 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Ingrida Mikužytė