Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. sausio 27 d. nutarimu D. B. už administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. padarymą, paskirta 100 Lt. bauda, už tai, kad ji 2013-10-22 07.38 val. Kauno raj., kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda vairuodama automobilį nuo Vilniaus link Klaipėdos nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, atsiradus kliūčiai atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusi automobilį „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą Č. Ž.. Po susidūrimo į automobilį „Seat Ibiza“ atsitrenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Renault Espace“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. P., eismo įvykio metu susižalojo automobilio „Seat Ibiza“ vairuotoja ir „Reno Espace“ vairuotojas, bei apgadinti automobiliai, tuo pažeidė KET 9 p, 133 p., 134 p. reikalavimus.

Nesutikdama su Institucijos 2014-01-27 nutarimu D. B., pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. liepos 17 d. nutarimu, šį skundą patenkino, panaikino Institucijos 2014-01-27 nutarimą ir bylą nutraukė.

Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pažeidimo vietos schema, paaiškinimais, nuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Institucija įvertinus surinktus duomenis, liudytojų parodymus iš kurių matosi, kad buvo du smūgiai, teigia jog D. B. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., 134 p. reikalavimus ir turi būti nubausta.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė ištirtais ir nutarime aptartais įrodymais. Institucija savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos apylinkės teismui, įrodymų, kurie nebūtų ištirti teismo posėdyje, todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, o teismo išvados, kad nėra neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių D. B. kaltę padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju pagrindinė teismo užduotis yra išsiaiškinti, ar 2013 m. spalio 22 d., apie 7.38 val., kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, nuo Vilniaus link Klaipėdos vairuodama automobilį D. B. atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir dėl šio eismo įvykio buvo padaryti turto sugadinimai ar sužaloti asmenys, t. y. ar D. B. veiksmuose yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis apeliaciniame skunde cituojamų liudytojų J. P., A. V., Č. Ž. parodymais, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad D. B. įvykdė ATPK 127 str. 2 d., numatytą veiką, kad būtent dėl jos veiksmų buvo apgadinti automobiliai ir sužaloti asmenys. Apylinkės teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo liudytojų parodymus. Nors institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojui J. P. nebuvo užduotas klausimas, kaip įvyko įvykis, ar jis pats atsimena įvykio aplinkybes, tačiau šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytojo buvo klausiama apie įvykio aplinkybes ir netgi pasitikslinta iš kur jas sužinojo. Liudytojas J. P. paaiškino, kad aplinkybę jog atsitrenkė į jau susidūrusius automobilius sužinojo po įvykio, iš rodomos žinių laidos. Be to, pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, tačiau jos atstovai posėdžiuose nedalyvavo, nepasinaudojo teise dalyvauti įrodymų tyrime ir tiesiogiai užduoti klausimus liudytojams. Liudytojas A. V. paaiškino, kad juto vieną nestiprų smūgį, kaip stabdant, o antras buvo labai stiprus, net sėdynė lūžo ir mašina pajudėjo. Liudytojas Č. Ž. paaiškino, kad pajuto du smūgius, tarp kurių buvo mažas skirtumas, kažkur dviejų sekundžių. Institucijos skunde taip pat cituojamas D. B. rašytinis paaiškinamas, kurį jį pateikė įvykio dieną ir nurodė, jog nesuprato eismo įvykio priežasčių, pajuto smūgį, po to aplinkybių neatsimena. D. B. paaiškinimas tą pačią dieną po įvykio neprieštarauja jos paaiškinimams teisme, juos papildo, nes teismo posėdyje ji paaiškino, jog stovėjo automobilių eilėje, o pirmas smūgis gal būt ir galėjo būti jai atsirėmimas į priekyje važiuojančios transporto priemonės kablį, o tuo metu į ją trenkėsi kitas automobilis. Be to D. B. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojai t.y. liudytojas A. V. nurodęs, kad pirmas smūgis buvo nestiprus, o antras buvo labai stiprus, liudytojas Č. Ž., kad juto du smūgius, liudytojas D. J., kuris matė įvykį ir jam atrodė, kad automobilis „Renault Espace“ atsitrenkė į stovintį automobilį. Be to, bylos medžiagoje esančios nuotraukos patvirtina, jog automobilio „Renault Espace“ priekinė dalis labai sugadinta, kas leidžia daryti išvadą, jog smūgis į D. B. automobilį buvo labai stiprus. Įvertinus paminėtas aplinkybes apylinkės teismas teisingai nurodė, jog nors ir yra galimybė, kad buvo du smūgiai, tačiau nėra galimybių nustatyti ar būtent pirmuoju smūgiu buvo sugadintas turtas ar sužaloti asmenys.

Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismui, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybės asmuo padarė veiką, už kurią skiriama nuobauda, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, liudytojų parodymus, bylos rašytinę medžiagą, daroma išvada, kad byloje nėra duomenų neginčijamai patvirtinančių, kad būtent dėl D. B. veiksmų buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas ar sužalotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad visi neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodyta jog D. B. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nesant jos kaltės ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutraukė. Tokia apylinkės teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta, jos nepaneigia Institucijos skundo argumentai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.