Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmenes O. T. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) viršininko pavaduotojo A. B. 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 148 straipsnio 2 dalį 350 Eur bauda už tai, kad 2015 m. gegužės 25 d. 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) r. sav., maršrutu (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąją juosta, kairė pusė), 183 km, važiavo aukščiausios kategorijos automobilių (magistraliniu) keliu A6, vairavo N2 kategorijos krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) paslaugų firmai (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir taip pažeidė 2000 m. spalio 12 d. „Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo“ įstatymo Nr. VIII-2032 7 straipsnio 1 dalį.Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą pagal Pažeidėjo skundą, skundžiamą Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai administracinio nurodymo instituto taikymui. Institucija 2016 m. sausio 22 d. nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos Pažeidėjui skyrimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, iki 2016 m. gegužės 24 d. Institucijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektorius A. S. 2016 m. vasario 24 d. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) Pažeidėjui dėl to, kad jis 2015 m. gegužės 25 d. 12 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) r. sav., maršrutu (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąją juosta, kairė pusė), 183 km, važiavo aukščiausios kategorijos automobilių (magistraliniu) keliu A6, vairavo N2 kategorijos krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) paslaugų firmai (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)), nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir taip pažeidė 2000 m. spalio 12 d. „Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo“ įstatymo Nr. VIII-2032 7 straipsnio 1 dalį.Institucijos viršininko pavaduotojas A. B. 2016 m. balandžio 18 d., nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė Pažeidėją už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė administracinę nuobaudą – 500 eurų baudą. Zarasų rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 12 d. gautas Pažeidėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi Pažeidėjo skundo netenkino.Nesutikdamas su priimta nutartimi apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti ne tik Institucijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą, tačiau ir skundžiamą teismo nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Cituodamas ATPK 35 straipsnį, 250 straipsnio 7 punktą, teismų praktiką bylose dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo Pažeidėjas nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytos įstatymų normos, o nuobauda paskirta jau pasibaigus jos skyrimo terminui. Kadangi inkriminuotas pažeidimas padarytas ir administracinis teisės pažeidimo protokolas surašytas 2015 m. gegužės 25 d., mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos. Tokiu būdu terminas sueina 2015 m. lapkričio 25 d. Nesutinka su 2016 m. sausio 22 d. nutarimu, kuriuo buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas iki 2016 m. gegužės 24 d., jį motyvuojant 2016 m. sausio 18 d. priimtu teismo nutarimu, kadangi, Pažeidėjo manymu, šis 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti jau buvo pasibaigęs.Pažeidėjas taip pat mano, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo byloje galėjo surašyti tik vieną, o ne du protokolus, kaip yra šiuo atveju (2015 m. gegužės 25 d., 2016 m. vasario 24 d.), kadangi Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi panaikindamas Institucijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą 2015 m. gegužė 25 d. protokolo nepanaikino.Galiausia Pažeidėjas nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo kilusį ginčą, nes jis vyko maršrutu (duomenys neskelbtini) r. sav. į krovinio pakrovimo vietą. Tvirtina, kad vykstant į (duomenys neskelbtini) k., pravažiavęs (duomenys neskelbtini) miestą, pamatė, jog krovininio transporto eismas yra draudžiamas, todėl priverstinai teko kirsti magistralinį kelią ir tokiu būdu važiuoti į pakrovimo vietą. Cituodamas 2007 m. kovo 23 d. LR Susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-97, patvirtinto „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 8 punktą, mano, kad jis priverstinai išvažiavo į kitą kelią, kadangi kitos galimybės kirsti mokamą kelią neturėjo. Nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad jis iš anksto turėjo pasirūpinti vinjetės įsigijimu, cituoja Aprašo 6 punktą, kai yra numatyta galimybė įsigyti vinjetę artimiausioje degalinėje važiuojant apmokestintu keliu, ką, Pažeidėjo manymu, jis ir padarė pasikrovęs krovinį, kurį vežė į Latvijos Respubliką.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Pažeidėjo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą nutartį paliktą nepakeistą, kadangi ji teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime pirmiausia nurodo, kad Pažeidėjas, atvykęs į bylos nagrinėjimą, pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, paaiškino, kad neturėjo vinjetės, nes paprasčiausiai manė, kad iki Zarasų ji nereikalinga. Pažymi, kad teismui grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą, Institucija pagrįstai surašė administracinį nurodymą, kurio nevykdymas sąlygojo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimo surašymą. Antra, nurodo, kad ATPK 35 str. numatytas nuobaudos skyrimo terminas praleistas nebuvo, todėl Pažeidėjo skundo teiginiai šiuo aspektu visiškai nepagrįsti. Galiausia Institucija nurodo, kad Pažeidėjo elgesys laikytinas nesąžiningu, kadangi nuo pat pažeidimo padarymo siekia išvengti administracinės atsakomybės visais įmanomais būdais, t. y. bylos eigoje keitė savo paaiškinimus, prašymus, vengė atvykti į bylos nagrinėjimą, piktybiškai vengė atsiimti Institucijos siųstą nutarimą tiek gyvenamosios, tiek darbovietės adresais ir pan. Skundas netenkinamas. 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Pažeidėjui protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 148 straipsnio 2 dalyje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijama: 1) ATPK 35 str. numatytas terminas nuobaudai skirti; 2) 2016 m. vasario 24 d. protokolo galiojimas; 3) Pažeidėjo kaltė pagal ATPK 148 str. 2 d. Pažeidėjas teigia, kad tiek skundžiamas Institucijos nutarimas, tiek skundžiama nutartis turėtų būti panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta jau vien dėl to, kad yra suėjęs ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tada, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Pažeidėjas už 2015 m. gegužės 25 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas administracine nuobauda Institucijos 2016 m. balandžio 18 d nutarimu, kuris priimtas po to, kai pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Institucijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą, ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai administracinio nurodymo instituto taikymui. Dėl to darytina išvada, kad BK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinės nuobaudos paskyrimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties įsiteisėjimo dienos ir šis terminas Institucijos priimant 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą nebuvo praleistas. Taigi Pažeidėjo argumentai dėl praleisto ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino yra nepagrįsti. Pažeidėjas reiškia abejones dėl administracinio teisės pažeidimo byloje surašomų administracinio teisės pažeidimų protokolų skaičiaus, nes mano, kad byloje gali būti surašomas tik vienas protokolas.Atkreipiamas Pažeidėjo dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra formuluojamas kaltinimas Pažeidėjui. Bylos nagrinėjimo eigoje, nustatant padaryto pažeidimo aplinkybes, šios aplinkybės gali kisti, tokiu būdu iškyla būtinybė tikslinti arba formuluoti naują kaltinimą, kuris paprastai realizuojamas surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi naujo, dėl to paties pažeidimo, protokolo, surašymas, kuomet pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Institucijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir nurodė taikyti administracinio nurodymo institutą, nelaikytinas ATPK pažeidimu. Pirmos instancijos teismo nustatytas Institucijos pažeidimas, kuomet nebuvo taikytas administracinio nurodymo institutas, galėjo būti ištaisytas vieninteliu būdu – surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą.Galiausia, apeliaciniame skunde Pažeidėjas neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad į magistralinį kelią išvažiavo todėl, jog buvo priverstas aplinkybių, kadangi atvykęs į (duomenys neskelbtini) pamatė, kad krovininio transporto eismas yra draudžiamas, todėl neliko nieko kito, kaip tik kirsti magistralinį kelią ir tokiu būdu važiuoti į pakrovimo vietą.ATPK 148 str. 2 d. numatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo trijų šimtų keturiasdešimt septynių iki septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir E. S. valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtinto „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau tekste – ir Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad vinjetė – Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir E. S. valstybėse narėse, įregistruotų (taip pat ir laikinai) transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Lietuvos Respublikos magistraliniais keliais, o 6 punkte numatyta, kad Transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus aukščiausiosios kategorijos kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis; 7 punkte numatyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), įsigiję pažymėtą vinjetę bei ją užpildę ir pagrindinę vinjetės dalį priklijavę prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip reikalaujama naudojimosi instrukcijoje, turi teisę važiuoti magistraliniais keliais; 8 punkte numatyta, kad naudotojo mokestis netaikomas, jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokamą kelią, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą laiko, kad Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje Pažeidėjo kaltė, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 148 str. 2 d., buvo visiškai įrodyta. Tuo tarpu, Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (priverstinai išvažiavo į mokamą kelią, vėliau tą pačią dieną veždamas krovinį į Latvijos Respubliką įsigijo vinjetę artimiausioje degalinėje) nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl Pažeidėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu. Vien tai, kad Pažeidėjas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir kitaip vertina susidariusią situaciją, nėra pagrindas keisti ar naikinti ne tik Institucijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą, tačiau ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Administracinis teisės pažeidimo protokolas, Institucijos nutarimas, fotonuotraukos, taip pat paties Pažeidėjo pripažinimas aplinkybės, kad neturėjo vinjetės, kurią privalėjo pateikti Institucijos pareigūnams patikrinimo metu, sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų visumą, leidžiančią neabejotinai tvirtinti, kad Pažeidėjas padarė ATPK 148 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Neabejotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma patvirtina Pažeidėjo kaltę, padarius jam inkriminuotą pažeidimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo kilusį ginčą, kadangi jis priverstinai išvažiavo į mokamą kelią, o pasikrovęs krovinį, artimiausioje degalinėje įsigijo vinjetę, atmetami. Tai, kad Pažeidėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis iš anksto turėjo pasirūpinti vinjetės įsigijimu, jo kaltės nešalina, taip pat kaip ir klaidingas jo įsitikinimas apie tai, kad iki (duomenys neskelbtini) miesto vinjetė nėra reikalinga (b. l. 85, 91). Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad Pažeidėjo darbo pobūdis neatleidžia jo nuo įpareigojimo domėtis bei žinoti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimo ypatybes, todėl nepakankamai rūpestingas požiūris į atliekamą darbą, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Pažeidėjas, gindamas savo poziciją, akcentuoja Aprašo 6 p., kad įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Taip pat to paties aprašo 8 p., kad naudotojo mokestis netaikomas, jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, taip pat kertant apmokamą kelią, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo. Nurodo, kad būtent taip pasielgė, t. y. įsigjo vinjetę artimiausioje degalinėje tą pačią dieną po krovinio pakrovimo, kadangi vyko į Latvijos Respubliką. Šiuo atveju, pirmiausia, būtina pažymėti, kad Pažeidėjas buvo sustabdytas ir pažeidimas užfiksuotas jam bevykstant į krovinio pakrovimo vietą, o ne išvykstant iš krovinių krovos vietos, taigi, minimas 6 p., šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas. Kita vertus, Pažeidėjas į krovinio krovos vietą vyko iš (duomenys neskelbtini), todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, laiko, išsiaiškinti kokiu maršrutu ir kokiais keliais vykti, apeliantas turėjo pakankamai, juolab, kad ši informacija yra būtina norint tinkamai atlikti darbines funkcijas. Dar daugiau, vykstant maršrutu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) k., neabejotinai yra vietų, kuriose galima įsigyti vinjetę, todėl šie Pažeidėjo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, kaip ir skundo argumentas, kad kelią jis kirto priverstinai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, kadangi byloje nustatyta, kad apmokamu keliu Pažeidėjas važiavo, todėl ir buvo sustabdytas Institucijos pareigūnų patikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.