Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui N. Č.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo G. M. dėl kreditorių teisių pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad Mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – MB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrija), įregistruota Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre 2020 m. kovo 16 d. Buveines adresas – (duomenys neskelbtini). Pagrindinė Bendrijos veikla - užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (EVRK 479100). Bendrijos vadovas nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. spalio 19 d. buvo G. M..

VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 13 d. duomenimis, Bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 20 127,88 Eur.

VMI prie FM 2023 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1187-343/2023 MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 17 d.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56- 332/2018).

Bendrijos įsiskolinimas susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais Bendrijai nesumokėjus 5,69 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (toliau - ATM), susidariusio nuo 2021 m. vasario 15 d. pateikus ATM deklaracijas už 2020 m., 2,66 Eur ATM delspinigių, 282,75 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau - NTM), susidariusio nuo 2021 m. vasario 15 d. pateikus NTM deklaracijas už 2020 m., pelno mokesčio (toliau – PLM), susidariusio nuo 2021 m. birželio 15 d. pateikus PLM deklaracijas už 2020 m., 2,10 Eur PLM delspinigių, 19 490,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), susidariusio 2020 m. balandžio 27 d., pateikus PVM deklaracijas už 2020 m. kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., rugpjūčio mėn., spalio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., gegužės mėn., birželio mėn., liepos mėn., 166,56 Eur PVM delspinigių, 2,66 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.

Siekiant iš Bendrijos išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrijos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau išieškojimas nerezultatyvus, įsiskolinimas nėra padengtas.

Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrija pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrijos vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iš bendroves buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Bendra antstolių išieškoma suma – 20 127,88 Eur.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad VMI prie FM po karantino atšaukimo, 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Akivaizdu, kad Bendrovės vadovas G. M. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. spalio 12 d., t. y. VMI prie FM 2022 m. spalio 12 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Atitinkamai Bendrovės vadovui G. M. ne vėliau kaip 2022 m. spalio 12 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas G. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. G. M. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

VMI prie FM prašo teismo, vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta ir ANK 120 straipsniu, 590 straipsniu, iškelti administracinio nusižengimo bylą MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui G. M. už laiku neinicijuotą MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį atsitinkančią 2200 Eur dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. paaiškino, kad VMI prie FM pareiškime yra labai daug neatitikimų. Bendrija nustojo vykdyti veiklą, kai iš darbo išėjo paskutinis darbuotojas 2021 m. lapkričio 3 d. Išėjo du darbuotojai per savaitę laiko, kurie vykdė pardavimus, tai buvo Bendrijos pagrindiniai darbuotojai. Po jų išėjimo visa Bendrijos veikla sutriko ir Bendrija buvo priversta stabdyti veiklą. Apie tai informavo VMI prie FM 2021 m. gruodžio 1 d., nusiuntė paaiškinimą ir prašymą dėl įmokų mokėjimo atidėjimo. Dėl skolos G. M. viskas buvo aišku nuo pat pradžių, kad skola buvo susidariusi nuo 2021 m. birželio 15 d., tai nebuvo skola už paslaugas ar pan., tai buvo valstybės suteikta parama Korona viruso metu ir vėliau buvo atidėti mokesčių mokėjimai įmonėms, nukentėjusioms nuo Korona viruso pandemijos. Tie mokesčiai buvo susikaupę, todėl ir yra ta nemaža suma, bet ji nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. rugsėjo 12-13 d. nepakito. Visą laikotarpį vienintelis kreditorius buvo VMI prie FM, jokių kitų kreditorių nebuvo. Nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo situacijos neblogino, G. M. sau naudos iš to negavo, jis taip elgėsi nespecialiai. Ieškojo būdų, kaip padengti skolą ir išlaikyti Bendriją, todėl ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Buvo pateikęs prašymą stabdyti Bendrijos veiklą 5 metams ir tas prašymas buvo patenkintas. Nesutinka, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo pareiškimą. Su Bendrija buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys 2020 metais, 2021 metais. Paskui jos, 2022 m. sausio 12 dieną, buvo pakeistos, išdėstant mokestinę nepriemoką iki 2022 m. gruodžio 25 d., įmokas pradedant mokėti nuo 2022 m. balandžio mėnesio. Tačiau abi šios sutartys 2022 m. rugsėjo 2 d. buvo nutrauktos, nes nebuvo sumokėta nei viena įmoka, todėl pareiškime ir nurodoma, kad Bendrijos vadovui ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio mėn. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atleidimai nuo deklaracijų teikimo įtakos neturi, nes nebuvo išspręstas klausimas dėl įsiskolinimo. Bendrijos veiklos sustabdymas nereiškia, kad nereikia spręsti klausimo dėl skolos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 punktas nustato, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI prie FM skolininkė. Bendrijos vadovas nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. spalio 19 d. buvo G. M.. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. lapkričio 13 d. duomenimis, bendrijos įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 20 127,88 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 15 d., bendrijai atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant išieškoti iš Bendrijos mokestinę nepriemoką, nuo 2021 m. gruodžio 2 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrijos banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1187-343/2022 iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 17 d. Bendrijos vadovas G. M., žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Vadovas neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrijos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrijos vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iš bendroves buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Bendra antstolių išieškoma suma – 20 127,88 Eur. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM nuo 2021 m. vasario 15 d., todėl tam, kad butų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui, MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Akivaizdu, kad G. M. žinojo apie bendrijos nemokumą, kadangi VMI prie FM 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taip pat ir pats G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad suvokė Bendrijos finansinę padėtį, tačiau stengėsi Bendriją išgelbėti ir padengti įsiskolinimą VMI prie FM, prašė atidėti mokestinės paskolos mokėjimo įmokas, teikė prašymą sustabdyti Bendrijos veiklą 5 metams, tačiau bankroto byla iškelta pagal VMI pareiškimą ir, VMI nuomone, tai tik įrodo faktą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.

Taigi, remiantis tuo, kas išvardinta, G. M. vadovavimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, neturėjo jokių perspektyvų patenkinti kreditorių reikalavimų, neturėjo jokio turto, iš kurio būtų galima padengti kreditorių reikalavimus, įsipareigojimus ir skolas, todėl vienintelė išeitis apsaugoti nemokios įmonės kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau G. M., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, minėtų veiksmų nesiėmė, taip pažeidė kreditorių teises.

G. M. dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltu neprisipažino, tačiau už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus yra baudžiamas pirmą kartą, todėl, atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. M. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Teismo vertinimu, skirtinos baudos dydis neprieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, todėl individualizuota tinkamai ir nemažintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.