- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1135-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. S. 13 094,15 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė tokias aplinkybes, kad 2016 m. birželio 15 d. ieškovė ADB „Gjensidige“ draudėjai UAB „Klinikė“ išdavė įmonių turto draudimo liudijimą GJELT Nr. 2193769, patvirtinantį, jog laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 18 d. iki 2017 m. birželio 17 d. buvo apdraustas draudėjos turtas – pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 9 d. ieškovės apdraustas turtas – pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) – buvo užlietas. Patalpos buvo užlietos iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), trūkus vandens žarnelei. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 16 d. įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui išmokėjo 13 094,15 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, už užliejimo metu padarytą žalą draudėjos patalpoms atsakingas buto Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas – atsakovas. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Ieškovės nuomone, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo V. S. 6 652,24 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 858,32 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB ,,Gjensidige“; kitą ieškinio dalį nuspręsta atmesti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo aplietos iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, atsakovo bute trūkusi vandens žarnelė buvo ieškovės apdraustų patalpų (pastato) užpylimo šaltinis. Konstatuota, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Vertindamas ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, teismas pripažino, kad įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra prieštaringi, neatitinka byloje pateiktuose Turto apžiūros aktuose užfiksuotų duomenų. Pripažinta, kad draudimo objektas byloje yra pastatas. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog dėl draudiminio įvykio išmokėjo 6 652,24 Eur draudimo išmoką, vėliau papildomai dėl žalos nekilnojamajam turtui išmokėjo 5 461,17 Eur ir 980,74 Eur. Ieškovė į mokėtinos draudimo išmokos sumą įtraukė išlaidas, susijusias su baldų rekonstrukcija, kondicionieriaus montavimu, patalpų valymu bei skalbimo paslaugas, bet nepateikta duomenų, jog išlaidos buvo pagrįstos bei priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais. Turto apžiūros akte nurodoma, jog buvo apgadintos baldų plokštės, tačiau nepripažinta kaip įrodyta aplinkybė, jog būtent akte nurodytas turtas buvo pakeistas ir/ar atlikti jo remonto darbai. Be to, pripažinta, kad išlaidos baldų rekonstrukcijai ir kitiems įrenginiams remontuoti viršijo draudimo liudijime nurodytas draudimo apsaugos ribas. Ieškovė į atlygintinos nuostolių sumos dydį įtraukė išlaidas nevertindama jų pagrįstumo, į nuostolių sumą įtrauktos išlaidos dėl valymo, skalbimo, paslaugų, elektros darbų, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šios išlaidos buvo patirtos dėl atsakovo netesėtų veiksmų, buvo būtinos. Teismas, remdamasis 2017 m. sausio 11 d. apskaičiavimu ir jame nurodytais remonto darbais, padarė išvadą, kad darbų apimtis ir pobūdis atitinka lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis, dėl to pripažino, jog ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui 6 652,24 Eur draudimo išmoką dėl turto sugadinimo pagal lokalinę sąmatą, 2017 m. sausio 11 d. išmokėjo 5 461,17 Eur sumą už nuostolius, kurie jau buvo atlyginti. Konstatuota, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo dėl 5 461,17 Eur ir 980,74 Eur sumų, tačiau pagrindė ir įrodė reikalavimo priteisti 6 652,24 Eur išmokėtos draudimo sumos pagrįstumą, todėl ši suma ieškovei priteista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį visiškai. Taip pat prašoma pridėti prie bylos 2017 m. sausio 6 d. paaiškinimą bei PVM sąskaitą faktūrą Serija SF 16 Nr. 6 ir priteisti iš atsakovo V. S. apeliantei visų bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. 2017 m. sausio 11 d. rašte bei 2016 m. rugpjūčio 8 d. lokalinėje sąmatoje nurodytos remonto darbų sumos nesidubliuoja, draudėjai apeliantės kompensuota suma (1 346,85 Eur) neįtraukiama į papildomos išmokos sumą. Išmokos draudėjai išmokėtos už skirtingo pobūdžio darbus bei paslaugas, dėl to 5 461,17 Eur papildoma išmoka taip pat turi būti priteista apeliantei iš atsakovo.
5.2. Atlikti elektrotechnikos darbus ir keisti, permontuoti elektros įrenginius reikėjo siekiant atlikti užlietų patalpų remonto darbus. Be to, turto apžiūros akte paminėta, kad patalpose pažymėtose indeksais 42-7 ir 42-9 buvo aplieta elektros skydinė, tad atlikti elektros instaliacijos darbai yra susiję ir su elektros skydinei užliejimu atsiradusių padarinių šalinimu. Išmokėtą 980,74 Eur draudimo išmoką sudaro pagal turto apžiūros aktą numatyta baldų rekonstrukcija bei skalbimo paslaugos, neatsiejamai susijusios su didesnės žalos turtui atsiradimo mažinimu. Išlaidos skalbimo paslaugoms patirtos už rankšluosčius, už medicinos drabužius, kurie buvo panaudoti stabdant užliejimą ir mažinant vandens poveikio padarinius. Apeliantės nuomone, draudimo išmoka už elektros įrenginių (iš)montavimą, valymo, skalbimo paslaugas ir darbus buvo išmokėta pagrįstai būtiniems ir protingiems nuostoliams atlyginti. Žalos padarinių šalinimo išlaidos yra pagrįstos objektyviais duomenimis, priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais, be to, išmokėtos 5 461,17 Eur ir 980,74 Eur išmokos neviršijo draudimo apsaugos ribų.
5.3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad išlaidų baldų rekonstrukcijai ir kitiems įrenginiams remontuoti draudimo išmoka išmokėta viršijus draudžiamo objekto ribas. Remdamasi Įmonių turto draudimo sąlygų Nr. 059 antros dalies 2.3.1 punktu, ieškovė teigia, kad išmokėta draudimo išmoka apima įrenginius – kondicionierių, gaisrinius dūmų jutiklius, garso kolonėles, vaizdo kamerą ir kitus sumontuotus įrenginius, kurie yra stacionarūs, ir dėl to pagal nurodytas draudimo taisykles laikomi sudėtinėmis draudžiamo pastato dalimis. Taip pat ir sieninės spintos, baldinės sienų plokštės sumontuotos taip, lyg būtų sienų dalis, traktuojamos kaip sienos apdaila.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovas V. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Esminiai atsiliepimo motyvai:
6.1. Ieškovė nepagrįstai sumokėjo draudimo išmoką už išlaidas, kurios nebuvo būtinos, pvz., valymo, skalbimo paslaugos, elektros darbai ir kt. Atsakovo nuomone, ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė svarių argumentų, pagrindžiančių jos teiginį, jog pirmos ir antros draudimo išmokos dalį sudaro skirtingi savo pobūdžiu ir apimtimi remonto darbai. Papildomą draudimo išmoką nuspręsta sumokėti be papildomo patalpų vertinimo, praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo pirmosios draudimo išmokos dalies išmokėjimo. Antrosios draudimo išmokos mokėjimas ieškovės pagrįstas tik byloje pateiktu 2017 m. sausio 11 d. priemokos skaičiavimu, nėra pagrindo jį vertinti kaip pagrįstą įrodymą, sprendžiant antrosios draudimo išmokos sumokėjimo būtinumą.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovė, teigdama, kad vėliau iškilo būtinybė atlikti elektrotechnikos darbus ir keisti, permontuoti elektros įrenginius, nepateikė tam įrodyti papildomo sprendimo ar papildomo aplietų patalpų vertinimo. Ieškovė klaidingai teigia, kad kondicionierių, gaisrinius dūmų jutiklius, garso kolonėles, vaizdo kamerą, baldines sienų plokštes ir kitus sumontuotus įrenginius pagrįstai įtraukti į draudimo išmokos skaičiavimą, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, jog šios išlaidos buvo neišvengiamai susijusios su didesnės žalos turtui atsiradimo mažinimu. Ieškovės paaiškinimai apie baldines plokštes, kaip sienų apdailą, neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
9. Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą pridėti prie nagrinėjamos bylos 2017 m. sausio 6 d. paaiškinimą bei PVM sąskaitą faktūrą Serija SF 16 Nr. 6. Apeliantės teigimu, minėti įrodymai patvirtina, jog draudėja patyrė 943,80 Eur išlaidas dėl vitrinų montavimo darbų, kurios sudaro dalį 5 461,17 Eur draudimo išmokos sumos. Apeliantė nurodo, kad papildomo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino pateiktų byloje išmokas patvirtinančių dokumentų visumos.
10. Įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
11. Apeliantė nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko pateikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad tokie duomenys, jog ieškovės reikalavimas dėl 5 461,17 Eur draudimo išmokos dalies priteisimo grindžiamas ir PVM sąskaita faktūra Serija SF 16 Nr. 6 bei baldų įmonės raštu dėl būtinybės išmontuoti stiklo duris, kad būtų galima atlikti sienų panelių pakeitimą, buvo nurodyti byloje esančiame 2017 m. sausio 11 d. priemokos apskaičiavimo akte. Taigi nurodyti duomenys apie 943,80 Eur sumos pagrindimą ir apeliantės teikiamų įrodymų turinį iš esmės buvo byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertintina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės prašymo prie bylos pridėti naujus įrodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas ir pridėjimas prie bylos šioje stadijoje neužvilkins bylos nagrinėjimo, dėl to apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl bylos esmės
12. Byloje nustatyta, kad tarp UAB ,,Klinikė“ (draudėjos) ir ieškovės ADB „Gjensidige“ (draudiko) buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2193769), apdraustas objektas – pastatas adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, draudėjos UAB ,,Klinikė“ turtas 2016 m. liepos 9 d. buvo aplietas, turtui padaryta žala. Ieškovė ADB „Gjensidige“ įvykį pripažino draudiminiu, nukentėjusiam asmeniui išmokėjo draudimo išmokas: 2016 m. rugpjūčio 25 d. išmokėta 980,74 Eur; 2016 m. rugpjūčio 30 d. išmokėta 6 652,24 Eur; 2017 m. sausio 17 d. išmokėta 5 461,17 Eur papildoma apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma. Iš viso ieškovė draudėjai išmokėjo 13 094,15 Eur sumą, kaip draudimo išmoką. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 13 094,15 Eur žalos atlyginimą.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui (CK 6.263 straipsnis).
14. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad draudikės ADB „Gjensidige“ apdraustas UAB ,,Klinikė“ turtas buvo aplietas iš viršuje esančio atsakovui V. S. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje neginčijama aplinkybė, ieškovės apdrausto turto užpylimo šaltinis buvo atsakovo bute trūkusi vandens žarnelė. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra teisinis pagrindas ir visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui V. S. deliktinę civilinę atsakomybę. Tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė viso prašomos atlyginti žalos dydžio.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįsta ir įrodyta pripažino 6 652,24 Eur žalos sumą ir atmetė kitą ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalį. Ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas, ar yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo visą ieškovės patikslintu ieškiniu prašomą žalos atlyginimą, t. y. papildomai priteisti 6 441,91 Eur žalos atlyginimą.
16. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. sudarė draudimo išmokos mokėjimo pažymą, joje nurodyta, jog draudimo išmokos suma – 6 652,24 Eur. Ši 6 652,24 Eur draudimo išmoka draudėjai išmokėta 2016 m. rugpjūčio 30 d. Be to, 2016 m. rugpjūčio 24 d. pranešime dėl žalos atlyginimo ieškovė nurodė, kad nuostolio suma yra 980,74 Eur, tokio dydžio draudimo išmoką ieškovė draudėjai išmokėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d. Ieškovė 2017 m. sausio 11 d. pranešime dėl žalos atlyginimo nurodė, kad papildomai apskaičiuota nuostolio suma pagal pateiktus darbų atlikimo ir apmokėjimo dokumentus dėl žalos nekilnojamajam turtui – 5 461,17 Eur. Ieškovė nurodytą 5 461,17 Eur papildomą draudimo išmoką išmokėjo 2017 m. sausio 17 d.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas jos reikalavimas, yra prieštaringi, ir teigia, kad papildomos 5 461,17 Eur ir 980,74 Eur sumos išmokėtos pagrįstai. Apeliantė teigia, kad ieškovės draudėjai pagal 2016 m. rugpjūčio 8 d. lokalinę sąmatą kompensuota 1 346,85 Eur suma ir šią sumą sudarantys darbai nepatenka į 2017 m. sausio 11 d. priemokos apskaičiavimo po dokumentų pateikimo akte nurodytas sumas ir jas atitinkančius atliktus remonto darbus.
19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, jog 2017 m. sausio 11 d. priemokos apskaičiavimo po dokumentų pateikimo akte, kurio pagrindu ieškovė draudėjai išmokėjo papildomą 5 461,17 Eur sumą, į apskaičiuotą sumą įtrauktos išlaidos už remonto darbus, kurie iš esmės atitinka lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus – gipso kartono plokščių montavimas, glaistymas ir kita. Teisėjų kolegija, vertindama anksčiau nurodytus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 6 652,24 Eur draudimo išmokos išmokėjimas tik iš dalies buvo grindžiamas 2016 m. rugpjūčio 8 d. lokalinės sąmatos duomenimis. Nustatyta, kad ieškovė minėtos draudimo išmokos dydį taip pat grindė kitais rašytiniais įrodymais.
20. Patikslintame ieškinyje ieškovė 6 652,24 Eur draudimo išmokos sumą grindė šiais įrodymais: 2016 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RAMI-220075 – 290,40 Eur už drėgmės surinktuvų nuomą; 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RAMI-220698 – 406,56 Eur už drėgmės surinktuvų nuomą; 2016 m. liepos 14 d. komerciniu pasiūlymu – 72 Eur (be PVM) dėl stiklo dūžių daviklio ir dūmų detektoriaus bei su tuo susijusių montavimo darbų; 2016 m. liepos 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 793328 – 18,15 Eur dėl apsaugos atvykimo; 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 01723 dėl užlietų vandeniu patalpų valymo – 358,28 Eur; 2016 m. liepos 13 d. išankstine sąskaita už garso kolonėles – 750 Eur. Ieškovė nurodo, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 8 d. lokalinę sąmatą kompensuota 1 346,85 Eur suma, ją sudaro: įleidžiamų šviestuvų demontavimas – 10,31 Eur; daugkartinio veikimo automatiniai priešgaisrinės signalizacijos daviklio demontavimas – 17,76 Eur; vėdinimo sistemų ištraukimo arba pritekėjimo difuzorių demontavimas – 30,6 Eur; baldų, vitrinų ir grindų apsauga polietileno plėvele – 265,99 Eur, paruoštų dažymui lubų dažymas vandens emulsiniais dažais – 459,19 Eur; anksčiau dažytų sienų dažymas emulsiniais dažais nuvalant pažeistas vietas ir glaistant – 532,8 Eur; daugkartinio veikimo automatinio priešgaisrinės signalizacijos daviklio montavimas – 30,2 Eur. Bylos duomenimis, į minėtos išmokos sumą pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AVL Nr. 1831 įtraukta 3 410 Eur suma už sienines paneles, grindų apvadus, montavimo darbus ir transportą.
21. Nustatyta, kad 2017 m. sausio 11 d. priemokos apskaičiavimo po dokumentų pateikimo akte nurodytas 6 808,02 Eur išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – PVM sąskaitų faktūrų, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų ir kasos išlaidų orderių duomenys. Remonto darbai ir medžiagos, įtraukti į 2017 m. sausio 11 d. priemokos apskaičiavimo po dokumentų pateikimo aktą, yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Iš 2017 m. sausio 11 d. priemokos apskaičiavimo po dokumentų pateikimo akto turinio nustatyta, kad apskaičiuota išmoka sumažinta ieškovės nurodyta anksčiau išmokėta 1 346,85 Eur suma, taip pat – 23,60 Eur permoka už apsaugos sistemos permontavimą ir taip nustatyta bendra 5 461,17 Eur priemokos suma. Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad apskaičiuojant papildomą išmoką buvo atsižvelgta į anksčiau pagal 2016 m. rugpjūčio 8 d. lokalinę sąmatą kompensuotą sumą.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė draudėjai išmokėjo 980,74 Eur draudimo išmoką. Iš ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų paaiškinimų ir ieškovės reikalavimą pagrindžiančių duomenų nustatyta, kad šią sumą ieškovė grindė 2016 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija ALV Nr. 1831 dalimi dėl 793,39 Eur (be PVM) išlaidų už baldų rekonstrukciją ir 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra LIN0716287 dėl 17,14 Eur (be PVM) mokesčio už skambimo paslaugas; pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras PVM sudaro 170,21 Eur.
23. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 nuostatų ir draudimo objekto įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kad dalis draudimo išmokų viršijo draudimo apsaugos ribas. Apeliantės teigimu išmokėtos papildomos 5 461,17 Eur ir 980,74 Eur dydžio draudimo išmokos pagrįstos, priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais ir neviršijo draudimo apsaugos ribų.
24. Iš ieškovės ADB „Gjensidige“ su draudėja sudarytos įmonių turto draudimo sutarties (draudimo liudijimo) matyti, kad draudimo sutartį, be kita ko, sudaro Bendrosios draudimo sąlygos, Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 (toliau – Taisyklės) I dalis, Įmonių turto draudimo sąlygos ir II dalies papildomos turto draudimo apsaugos sąlygos: Draudimo apsaugos sąlyga Nr. 059/1. Taisyklių II dalies 2.3.1–2.3.4 punktuose nurodyta, kad draudžiamas turtas draudimo sutartyje grupuojamas į pastatus, įrengimus, atsargas, investicijas. Draudžiamas tik tas turtas, kuris nurodytas draudimo sutartyje ar draudimo liudijime (Taisyklių II dalies 2.3.6 punktas).
25. Iš Įmonių turto draudimo sutarties (draudimo liudijimo) turinio matyti, kad draudimo objektas buvo pastatų draudimas. Draudimo liudijimo priede Nr. 1 nurodyta, kad apdraustas objektas – pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi skundžiamame teismo sprendime teisingai nustatyta, kad draudimo objektas byloje – pastatas.
26. Taisyklių II dalies 2.3.1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad pastatu taip pat laikomos jo sudėtinės dalys, viso apdraudžiamo pastato eksploatacijai ir/ar aptarnavimui skirti pagal paskirtį ir prigimtį stacionarūs (nekilnojami) vidaus įrengimai ir stacionarūs statiniai, konstrukcijos bei įranga, kurie detalizuoti minėtos nuostatos a) – e) papunkčiuose. Remiantis Taisyklių II dalies 2.3.1 punkto a) papunkčiu pastato draudimas apima šildymo, šaldymo, vandentiekio, sprinklerinės sistemas stacionarius įrenginius, kanalizacijos, dujų, elektros tiekimo, lietaus nuotekų sistemas, liftus, eskalatorius, vėdinimo, turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionarią įrangą, kontrolės ir komunikacijos įrangą ir kitas sistemas, įrenginius, prietaisus, kurie numatyti pastato projekte. Taisyklių II dalies 2.3.1 punkto b) papunktis numato, kad pastato draudimas apima pastate esančius draudėjui priklausančius ir viso pastato aptarnavimui skirtus kabelius, vamzdžius ir talpas, priklausančias įrangai, nustatytai a) dalyje. Taisyklių II dalies 2.3.1 punkto c) papunktis numato, kad pastato draudimas apima pastato išorėje esančius draudėjui priklausančius viso pastato ar atskirų patalpų aptarnavimui skirtus įrengimus/įrenginius (pvz. kondicionavimo, rekuperacijos sistemos, šildymo sistemos dūmtraukiai, kuro talpos ir pan.); šie įrengimai apdraudžiami su sąlyga, kad tokie įrengimai nenaudojami gamybiniai veiklai vykdyti.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi Taisyklių II dalies 2.3.1 punkto a–e papunkčių nuostatas, taip pat 2016 m. liepos 13 d. Turto apžiūros akto duomenis, jog buvo išmontuotos lubų kolonėlės, sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pastato draudimas apima ir stacionarius sumontuotus įrenginius, tokius kaip kondicionierius, gaisro dūmų jutikliai, vėdinimo sistema, vaizdo kamera, kaip kontrolės sistema, bei lubų kolonėlės. 2016 m. liepos 13 d. Turto apžiūros akte užfiksuoti lubų, sienų, baldinių plokščių, grindų apvadų ir kiti apgadinimai apdraustame pastate. Pirmosios instancijos teismas įvertino Turto apžiūros akte pažymėtą pastabą, kad elektros instaliacija kol kas veikia be priekaištų. Tačiau minėtoje pastaboje taip pat nurodyta, kad aplieta dviejų patalpų elektros skydinė. Iš Turto apžiūros akto turinio matyti, jog sulietas dūmų daviklis ir ventiliacijos gaubtas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikti patalpų konstrukcijų remonto darbai. Esant tokiems bylos duomenims pagrįstais pripažintini apeliantės argumentai, jog elektros instaliacijos darbai, susiję su šviestuvų, jutiklių, ir kitų elektroninių įrenginių išmontavimu ir sumontavimu, atliekant apdailos darbus priežastiniu ryšiu susiję su apdrausto turto užliejimu ir jo padarinių šalinimu.
28. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad kaip sienų apdaila traktuojamos sieninės spintos ir baldinės sienų plokštės, sumontuotos taip, lyg būtų sienų dalis. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nesutinka su šiais apeliantės argumentais ir pažymi, kad apdraustų patalpų plane patalpoje, pažymėtoje indeksu 42-5 – koridorius, nėra sienos, kaip pastato vidinės konstrukcijos. Vertinant šiuos šalių argumentus atsižvelgtina į tai, kad byloje esančiose nuotraukose užfiksuotos kitas patalpas nuo koridoriaus skiriančios konstrukcijos – stacionarios pertvaros. Patalpų plane taip pat paliktas pertvaros vietos žymėjimas punktyrine linija. Taip pat įvertinti liudytojo V. Š. 2018 m. kovo 20 d. teismo posėdyje duoti parodymai, kad baldinės plokštės nuotraukose užfiksuotos kaip staktos, buvo permirkusios ir deformuotos nuo vandens, jos integruotos į nišą, nėra išmontuojamos, yra įmontuotos į sieną ir yra sienos sudėtinė dalis. 2016 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje ALV Nr. 1831 nurodyta, kad išlaidos sieninėms panelėms sudarė 2 100 Eur. Esant tokiems duomenims sutiktina su apeliantės argumentais, kad išlaidos už baldines plokštes pagrįstai įtrauktos į draudimo išmoką.
29. Atsakovas atsiliepime akcentuoja 2016 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitos faktūros ALV Nr. 1831 duomenis, jog atlikta baldų rekonstrukcija. Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos išlaidos: „O. kab. baldų rekonstrukcija“ – 470 Eur ir „X kabineto baldų rekonstrukcija“ – 490 Eur. Vertinant šias išlaidas, apeliantės argumentus, kad sieninės spintos taip pat yra stacionari įranga, kuri pagal paskirtį negali būti pernešta, todėl neatitinka tikslinio baldo apibrėžimo, ir apelianto nesutikimo su šiomis išlaidomis argumentus, atsižvelgtina ir į kitus byloje esančius įrodymus. Liudytojas V. Š., byloje duodamas paaiškinimus dėl patalpose buvusių baldų, visų pirma nurodė, kad tai iš esmės buvo baldinės plokštės, kurios nuo vandens išbrinko, deformavosi ir jas buvo būtina keisti, kiekvienoje patalpoje buvo po spintą, kai kuriose patalpose apgadinimų buvo daugiau, kai kuriose mažiau. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuotos pertvaros konstrukcijoje sumontuotos sieninės spintos. Esant tokiems duomenims pripažintina, kad konkrečiu atveju sienos konstrukcijos dalį sudarančių baldų rekonstrukcijos išlaidos pagrįstai įtrauktos į 2016 m. rugpjūčio 25 d. išmokėtą 980,74 Eur draudimo išmoką.
30. Taisyklių II dalies 10.3.7 punktas numato, kad į nuostolio sumą įtraukiamos visos protingos ir ekonomiškai pagrįstos išlaidos, padarytos siekiant užkirsti kelią nuostoliams ar/ir juos sumažinti, turtui saugoti bei kitos išlaidos, reikalingos draudžiamojo įvykio priežastims ir nuostolio dydžiui nustatyti, visos išlaidos, patirtos vykdant draudiko nurodymus, teritorijos sutvarkymo išlaidos kaip apibrėžta šių taisyklių II dalies 2.4.1. punkte, taip pat išlaidos, atsirandančios dėl to, kad dėl apdrausto turto, sunaikinto, sugadinto ar prarasto dėl draudžiamojo įvykio, atstatymo, įsigijimo reikia perkelti, pakeisti arba saugoti kitą apdraustą turtą. Taisyklių II dalies 2.4.1 punkte numatyta, kad jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo apsauga automatiškai išplečiama teritorijos sutvarkymo išlaidoms: teritorijos sutvarkymo išlaidos, skirtos draudžiamojo įvykio vietai sutvarkyti ir išvalyti (t. y. nugriauti/demontuoti išlikusį turtą ar jo dalį, sukrauti jį toje pačioje teritorijoje arba nugabenti iki artimiausio sąvartyno ir pan.) bei turto pervežimo ir sandėliavimo išlaidos, kurias patiria draudėjas, kai negali toliau naudotis nekilnojamuoju turtu ir jame laikyti turtą.
31. Byloje esanti 2016 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad patirtos 20,74 Eur išlaidos (su PVM) už skalbimo paslaugas. Apeliantė nurodo, kad šios išlaidos patirtos už rankšluosčius ir medicininius drabužius, kurie buvo panaudoti stabdyti užliejimą ir mažinti vandens poveikio padarinius. Įvertinus tai, kad nurodytos išlaidos patirtos netrukus po patalpų užliejimo (užliejimas užfiksuotas 2016 m. liepos 9 d.) nėra pagrindo abejoti, kad nurodytos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su užliejimu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po užliejimo 2016 m. liepos mėnesį patirtos išlaidos drėgmės surinktuvų nuomai ir užlietoms patalpoms išvalyti, tad nėra pagrindo abejoti, kad buvo šalinami užliejimo padariniai siekiant užkirsti kelią nuostoliams ar/ir juos sumažinti, išsaugoti turtą.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ įrodė ir įrodymais pagrindė 13 094,15 Eur žalos dydį (6 652,24 Eur + 5 461,17 Eur + 980,74 Eur). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius patirtos žalos dydį, dėl to neteisingai nustatė ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys tenkintinas visiškai ir padidinant ieškovei iš atsakovo V. S. priteistą žalos atlyginimą iki 13 094,15 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, išnagrinėjus ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai. Atsižvelgiant į tai, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.
34. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už ieškinio pareiškimą sumokėjo 295 Eur žyminį mokestį. Ieškovė taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė patirtas 1 387,98 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (277,98 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 1 110 Eur (650 Eur + 460 Eur) už atstovavimą).
35. Vadovaujantis 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
36. Atsižvelgiant į ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizavimą, taip pat į aplinkybę, kad ieškovės atstovas dalyvavo tik 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. kovo 20 d. teismo posėdžiuose, įvertinus teismo posėdžių be pertraukų trukmę (apie 2,5 val.), į ieškovės atstovo byloje rengtus prašymus bei Rekomendacijų 2, 7, 9-10 punktų ir 8.17, 8.19 papunkčių nuostatas dėl rekomenduojamų maksimalių dydžių, pagrįstomis pripažintinos 550 Eur išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
37. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovo priteistina 295 Eur žyminio mokesčio ir 827,98 Eur (277,98 Eur + 550 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 122,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, keistina skundžiamu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
38. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 145 Eur žyminį mokestį, taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie 200 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Iš viso apeliantei iš atsakovo V. S. priteistinas 345 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ iš atsakovo V. S. (V. S.) 13 094,15 Eur (trylikos tūkstančių devyniasdešimt keturių eurų 15 ct) žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 122,98 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.“
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ iš atsakovo V. S. (V. S.) 345 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.