Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 8 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 18 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2005 m. spalio 31 d., pabaiga – 2023 m. spalio 31 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, viso per bausmės atlikimo laiką dvidešimt tris kartus skatintas (tiek būnant Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime), dirba, jam nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už įstaigos ribų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, turi gyvenamą vietą, paleistas lygtinai bus įdarbintas, finansiniai įsipareigojimai padengti. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad M. M. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu devynis kartus pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka (trys nuobaudos skirtos už draudžiamų daiktų turėjimą (mobilaus ryšio ir SIM kortelę) ir naudojimąsi, reikalavo paslaugų iš kito nuteistojo, nesilaikė dienotvarkės režimo reikalavimų, buvo sulaikytas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų). Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką M. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos paskirtas rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nustatyta nuteistojo nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos, grįžta gyventi pas žmoną; turi laisvėje realų darbo pasiūlymą – 2022 m. spalio 20 d. pristatė darbo laisvėje pažymą, tikėtina, kad darbo turėjimas laisvėje užtikrins pastovias pajamas, reikalingas šeimos išlaikymui; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors stebimas formalus dalyvavimo intervencinėse priemonėse, nuteistajam ne kartą skirtos paskatinimo priemonės (paskutinį kartą – 2022 m. gruodžio 1 d.), siekia pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2 teistumai); smurtinio elgesio istorija; praeityje buvo įtakojamas asmenų, linkusių į nusikaltimų padarymą, agresyvus ir kontroliuojantis elgesys; sunkumai sprendžiant problemas; kategoriško/kritinio mąstymo apraiškos; neigiamos nuostatos priežiūrą ir apribojimus ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu (laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje pataisos įstaigoje fiksuoti drausmės pažeidimai ir skirtos drausminės nuobaudos); ankstesnis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis laisvės atėmimo vietoje. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (dalyvavo organizuotoje grupėje, kuri padarė sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, organizuotoje grupėje veikė kaip vykdytojas), anksčiau teistas, už sunkų sveikatos sutrikdymą, šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamumą. Teigia, kad nusikaltimo padarymo metu buvo įtakojamas ir spaudžiamas įvykdyti nusikaltimus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas įsitraukti į resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą. Visgi, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 2013 m. balandžio 5 d. baustas drausmine nuobauda, nes Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo sulaikytas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Be to, pastebėtina, kad nuteistasis menkina savo veiksmus savo paties padarytų drausmės pažeidimų fone tiek anksčiau, tiek šiuo metu, apie padarytus nusikaltimus stengiasi atsakyti lakoniškai arba linkęs nutylėti. Praeityje yra grasinęs smurtu iš anksto suplanuotu būdu (nusikaltimų pobūdis), nors bausmės atlikimo metu panašaus pobūdžio elgesio nefiksuota, pats nuteistasis teigia nedemonstruojantis savo galios ir grasinimais savo tikslų nesiekia. Nuteistasis deda pastangas išbūti jam nepriimtinoje situacijoje, tačiau yra atvejų, kuomet vadovaujasi subjektyviai jaučiamu neteisingumo, priešiškos aplinkos jausmu ir konfrontuoja netiesioginio, teisėtų priemonių (skundų) pavidalo būdu. Stebima, kad susidūrus su menkomis kliūtimis (šiuo atveju - nuteistajam galimai nepatogūs klausimai apie šeimos sudėtį), atsisako konstruktyvios veiksmų krypties, pasirinkdamas komplikuotas alternatyvas. Savo veiksmų pasekmes supranta, gali realistiškai jas įvertinti, tačiau tam tikrais atvejais gali pritrūkti racionalaus sprendimų įvertinimo. Pažymėtina, kad anksčiau buvo stebima nuteistojo nors ir formali motyvacija, kadangi vykdydamas ankstesnes lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, lankėsi pas psichologą. Šiuo metu stebima lygtinio paleidimo komisijos teiktų rekomendacijų ignoravimo tendencija – 2022 m. sausio 20 d. viena iš Lygtinio paleidimo komisijos skirtų rekomendacijų - psichologo konsultacijos. Nuo 2022 m. nesilankė nė vienoje psichologo konsultacijoje ir asmeniškai neišsakė noro sudalyvauti jose. Tik po 2022 m. rugsėjo 7 d. vykusio individualaus pokalbio su Resocializacijos skyriaus vyresniąja specialiste, nuteistasis užsiregistravo individualiai konsultacijai pas įstaigos psichologę, konsultacija pravesta 2022 m. rugsėjo 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis ankstesnių vertinimu metu deklaruodavo, kad mokosi iš savo klaidų ir gali nesiremti vien tik savo konkrečia patirtimi. Tačiau paskutinio vertinimo metu atsiskleidęs kategoriškumas ir rigidiškumas pokalbio su nuteistuoju metu palietus vertinamą ryšių sritį, vertinant psichologinių konsultacijų metu reiškiamą pasyvumą ir išorinę motyvaciją stebimos nelankstaus/konkretaus mąstymo stiliaus apraiškos. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. M. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 31 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.