- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- eI-51-243/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01511-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. G., J. S., D. V., V. K., L. I. N., Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą ir patikslintus skundus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. G., J. S., D. V., V. K., L. I. N., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimų Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.), Nr. 16S-105-(14.16.3.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. skundu ir jo patikslinimais teismo prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimus Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.), Nr. 16S-105-(14.16.3.), kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M.;
2) įpareigoti atsakovę per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priimti naują NŽT sprendimą, kuriame būtų numatyta komercinė (arba gyvenamoji) sklypo paskirtis ir nebūtų nustatytų servitutų, susijusių su nenaudojamomis požeminėmis komunikacijomis, aerouosto apsaugos zona ir želdinių apsauga.
Nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimais atkūrė nuosavybės teises K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M. ir jiems natūra grąžino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalis. Teigia, jog sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes jais Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai. Pareiškėjo teigimu jis ir kiti pretendentai Žemės sklypu realiai naudotis neturės galimybės, nes žemės sklypui nustatyta paskirtis – kita, naudojimo būdas – bendrojo naudojimo teritorijos, nustatytos 5 specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos: 1) aerodromo apsaugos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zonos; 2) šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos; 3) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos; 4) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos; 5) saugotinų želdinių (medžių ir krūmų), augančių ne miškų paskirties žemėje zonos. Argumentuoja, jog jo motinos pretendentės B. M. valia atkurti nuosavybės teises natūra buvo išreikšta 1991 metais paduotame prašyme, todėl 2000 metais nebuvo teisinio pagrindo šią žemės dalį paženklinti kaip bendro naudojimo teritoriją. Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 6 d., t. y. jau po Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (toliau – Detalusis planas), priėmė sprendimą Nr. T2-183 „Dėl Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, kuriame ginčo žemės sklypas patenka į komercinės paskirties žemės sklypų teritoriją. Detalusis planas 2013 m. birželio 6 d. patvirtintu specialiuoju planu buvo koreguotas ir pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis į komercines paskirties, tačiau UAB „Geometra“ į šiuos Detaliojo plano pakeitimus neatsižvelgėo, o pretendentams ginant savo teises ir pareikalavus, kad kadastro duomenų byla būtų perdaryta, Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad UAB „Geometra“ atsisako nemokamai rengti naują žemės sklypo planą ir, kad nauji kadastriniai matavimai ir žemės sklypo planas galėtų būti rengiamas pretendentų arba NŽT lėšomis. Teigia, jog buvo grubiai pažeidžiamos žemės sklypo formavimo procedūros, nurodoma ne tokia žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, taip pat nepagrįstai nurodyta, kad Žemės sklype yra įrengti naudojami inžineriniai tinklai. Tvirtina, kad ginčo Žemės sklype esančių inžinerinių tinklų realų egzistavimą paneigia Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. A1-782 turinys, kurio punktuose 2.5.1-2.5.5 nurodyta, kad nėra ryšių apsaugos dujotiekio apsaugos, vandentiekio ir kanalizacijos apsaugos, elektros linijų apsaugos, saugotinų medžių ir krūmų želdinių apsaugos zonų. Be to, inžinerinius tinklus tiesiančios ir aptarnaujančios bendrovės taip pat teigia, kad Žemės sklype eksploatuojamų inžinerinių tinklų nėra. Viešame elektroninių paslaugų portale „REGIA“ matyti, kad tokie inžineriniai tinklai, kurie buvo pažymėti UAB „Geometra“ parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nepažymėti.
Pripažįsta kad Žemės sklypas patenka į 5100 m oro uosto apsaugos zoną, tačiau nesutinka, kad patenka į oro uosto sanitarinę zoną. Pažymi, jog aerodromų sanitarinė apsaugos zona nustatoma atsižvelgiant į triukšmo lygį, kuris Žemės sklype nėra toks, kad dėl to Žemės sklypas patektų į aerodromų sanitarinę apsaugos zoną. Teigia, jog nors Žemės sklypas patenka į Palangos aerodromo apsaugos zoną, tačiau mano, kad ne visi sklype augantys medžiai ir krūmai yra saugotini. Tvirtina, kad Žemės sklype krūmai yra išaugę natūraliai, jų yra nedaug ir dauguma neturi jokios biologinės vertės, o saugotini medžiai ir krūmai nebuvo pažymėti kadastrinių matavimų byloje, kurią parengė UAB „Geometra“. Nurodo, jog NŽT 2012 m. kovo 15 d. sprendimu B. M.atkurtos nuosavybės teisės į 0,0434 ha ploto žemę, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra ten pat, kitoje (duomenys neskelbtini) gatve pavadinto keliuko pusėje ir kuriam nėra taikomi apribojimai, kurie yra taikomi ginčo Žemės sklypui.
Argumentuoja, jog nors jo asmeniniai turtiniai interesai sietini tik su jo motinos paveldėta dalimi, kuri sudaro 0,0613 ha, tačiau ši dalis yra niekaip neatskirta nuo bendro grąžinimui skiriamo 0,1422 ha ploto, todėl visi NŽT sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, turi būti panaikinti. Teigia jog tokiu būdu buvo sumažinta Žemė sklypo vertė, o žemė realiai negali būti panaudota privataus asmens poreikių tenkinimui. Nurodo, jog NŽT Palangos skyrius, žinodamas, kad teisme sprendžiamas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto Žemės sklypo plano panaikinimo, negalėjo priimti sprendimo, kol nebus priimtas teismo sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundą ir jo patikslinimus prašo patenkinti juose nurodytų motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyrius, atsiliepimu su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 punkte nurodyta, kad NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gražinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Vienas iš teisinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas. Nurodo, jog teritorijoje dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurioje kadastriniais matavimais suformuotas Žemės sklypas, pagal Detaliojo plano sprendinius patenka į bendrojo naudojimo teritorijas. Žemės sklypui nustatyta paskirtis, naudojimo būdas – bendro naudojimo (miesto, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos. Tvirtina, jog Palangos miesto savivaldybės administracija, teritoriniam skyriui teikdama duomenis (savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus) apie natūra grąžinamus laisvus plotus, detaliai išnagrinėjo ir įvertino toje teritorijoje galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir atsižvelgiant į galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius pateikė teritoriniam skyriui duomenis, kuriuose nurodyti esami inžineriniai tinklai esamoms gatvėms funkcionuoti, apribojimai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Teigia, jog apie NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-105- (14.16.3.) B. M. atkurti nuosavybės teises, pareiškėjas informuotas ne tik NŽT Palangos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. 16S-105-(14.16.3.), nes apie sprendimą jis turėjo žinoti iš administracinės bylos Nr. eI-639- 609/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00108-2017-4), kurioje pareiškėjas buvo proceso šalis, todėl jis praleidoterminą administraciniams aktams apskųsti.
Atsakovės atstovė prašo pareiškėjo skundą ir jo patikslinimus atmesti kaip nepagrįstus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimais nesutinka ir siūlo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pagal pareiškėjo keliamus reikalavimus teismo sprendimas nesukeltų pasekmių, nes Žemės sklypą kiti pretendentai perdavė sąžiningam įgijėjui. Sąžiningas įgijėjas negali netekti teisių į Žemės sklypą. Nurodo, jog ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas, pagal kurį žemės naudojimo būdas – bendrojo naudojimo teritorijos. Teigia, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintas Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialusis planas atgal negalioja, todėl norint pakeisti žemės naudojimo būdą, reikėtų keisti galiojantį Detalųjį planą ir vykdant planavimo procedūras vadovautis naujai patvirtintu specialiuoju planu. Pažymi, jog pareiškėjui buvo atsakyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir, kad teisės aktų nustatyta tvarka fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys turi planavimo iniciatyvos teisę bei gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
Nurodo, jog pagal Palangos miesto bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas), patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, sprendinius Žemės sklypas patenka į 5100 m oro uosto apsaugos zoną. Be to, aerodromo apsaugos zonos ir aerodromo sanitarinės apsaugos zonos yra nustatytos Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Pažymi, jog pagal Palangos I, II, III, Šventosios, Nemirsetos ir Palangos nuotekų valymo įrenginių Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų specialųjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T2-229, Žemės sklypas patenka į požeminio vandens apsaugos SAZ 3-ąją juostą. Teigia, jog Žemės sklypui patenkant į Palangos aerodromo apsaugos zoną, medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.
Prašo administracinę bylą nutraukti, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminus. Teigia, jog pareiškėjas apie sprendimus sužinojo anksčiau nei 2017 m. spalio 30 d., nes siekė, kad jie nebūtų priimti. Nurodo, skundžiami sprendimai, juos priėmus, buvo įdėti į administracinę bylą Nr. eI-639-609/2017.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimu su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimais nesutinka ir siūlo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog specialiosios apsaugos zonos ir servitutai viešajame registre įregistruoti Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 16S-102-(14.16.3), kuriuo Žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, pagrindu, t. y. panaikinus sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo galiotų administraciniai aktai, nustatantys specialiąsias Žemės naudojimo sąlygas ir servitutus, todėl NŽT neturėtų teisinio pagrindo naikinti servitutus ar apsaugos zonas.
Nurodo, jog teritorijoje, kurioje yra suformuotas Žemės sklypas, galioja Detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos ši teritorija patenka į bendrojo naudojimo teritorijas. Žemės sklypas buvo suformuotas kaip bendrojo naudojimo paskirties sklypas, todėl įregistravus Žemės sklypo nuosavybės teises viešajame registre, jo savininkai turės teisę savivaldybei teikti pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo. Pažymi, jog pareiškėjo prašomos panaikinti Žemės sklypui taikomas oro uosto apsaugos zonos yra nustatytos Bendrajame plane.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. I. N. atsiliepimu su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimais nesutinka ir siūlo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-102-(14.16.3), nes sprendimas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės V. J. N. į išlikusio nekilnojamojo turto dalį, pareiškėjui nesukuria teisinių pasekmių. Be to, pareiškėjas dėl šio skundo reikalavimo praleido skundo padavimo terminą. Argumentuoja, jog pareiškėjo ginčijamas Žemės sklypo naudojimo būdas yra nustatytas remiantis Detaliuoju plano sprendiniais, pagal kuriuos Žemės sklypas patenka į bendrojo naudojimo teritorijas. Pažymi, jog detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Teigia, jog jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal tą įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas yra galiojantis, todėl NŽT neturėjo jokio pagrindo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime Nr. 16S-102-(14.16.3) numatyti kitokį Žemės naudojimo būdą kaip tiktą, kuris yra numatytas Detaliojo plano sprendiniuose. Nurodo, jog specialiosios Žemės naudojimo sąlygos yra nustatytos NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 16SK-238-(14.16.110)), todėl ir pripažinus NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-102-(14.16.3) negaliojančiu, jame nurodytos specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos liks galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimų Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.), Nr. 16S-105-(14.16.3.) (toliau – Skundžiami sprendimai), kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M., teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, pagrįstumas.
NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. skundžiamais sprendimais K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M. atkūrė nuosavybės teises į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį (K. K. N. tenkanti 0,0048 ha žemės dalis, V. J. N. tenkanti 0,0736 ha žemės dalis, J. S. tenkanti 0,0013 ha žemės dalis, V. G. tenkanti 0,0012 ha žemės dalis, B. M. tenkanti 0,0613 ha žemės dalis), grąžinant natūra kitos paskirties žemę (duomenys neskelbtini) mieste kartu su bendraturčiais.
Proceso šalys argumentuoja, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą, nes apie skundžiamus sprendimus turėjo žinoti iš Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. eI-639-609/2017, kurioje buvo pateikti skundžiami sprendimai ir prašo administracinę bylą nutraukti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nustatyta, jog pareiškėjas apie skundžiamą NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-105-(14.16.3) informuotas NŽT Palangos skyriaus 2017 m. spalio 18 d. lydraščiu Nr. 16SD-1428-(14.16.104.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017 NŽT skundžiamus sprendimus pateikė 2017 m. spalio 18 d. Kitų duomenų, jog pareiškėjas apie skundžiamus sprendimus galėjo žinoti anksčiau, nėra. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2017 m. lapkričio 13 d., t. y. nepraleisdamas vieno mėnesio skundo padavimo teismui termino, todėl proceso dalyvių argumentai dėl skundo padavimo termino praleidimo vertintini kaip nepagrįsti.
Trečiojo suinteresuoto asmens L. I. N. argumentas, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti NŽT 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 16S-102-(14.16.3), nes sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. J. N. į išlikusio nekilnojamojo turto dalį, pareiškėjui nesukuria teisinių pasekmių, vertintinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.73 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pareiškėjas turi nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, kuris atkurtas jo motinai B. M. kartu su kitais bendraturčiais – K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys yra Žemės sklypo bendraturčiai, skundžiamais sprendimais visam Žemės sklypui nustatytos vienodos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai. Vertinant tai, negalima situacija, jog panaikinus vieną skundžiamą sprendimą, liktų galioti kiti skundžiami sprendimai, kuriais tam pačiam Žemės sklypui nustatytos vienodos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 7 d.) 106 punkte nustatyta, jog NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema - kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. <...> Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus.
Nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A1-1127 patvirtino žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planą. Žemės sklypui nustatė specialiąsias naudojimo sąlygas: 1) aerodromo apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos; 2) šilumos ir karšo vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos; 3) vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos; 4) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos; 5) saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų paskirties žemėje. Pareiškėjas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. A1-1127 ginčijo teismine tvarka, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-5699-283/2018 pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, nes jis nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjas nurodytoje administracinėje byloje skundu taip pat prašė įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – komercinės paskirties – pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtintą Plaušės teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės plėtros specialųjį planą, panaikinti ginčo sklypui nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 24 d. raštą Nr. (4.17.)-D3-1512, kuriuo jam nurodyta, kokiu pagrindu Žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas, paskirtis, specialiosios Žemės sklypo naudojimo sąlygos, servitutas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-5699-283/2018 paliko nepakeistą. Vertinant aptartas aplinkybes, spręstina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymas Nr. A1-1127, kuriuo nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos, yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis. Galiojant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymui Nr. A1-1127, NŽT skundžiamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsakovė atkūrė nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalis, jam nustatant specialiąsias naudojimo sąlygas ir servitutus, nes pagal Tvarkos 106, 106¹punktus, privalėjo vadovautis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. A1-1127.
Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimus Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.), Nr. 16S-105-(14.16.3.), kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. K. N., V. J. N., V. G., J. S. ir B. M. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Skundžiamų sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjo skundas ir jo patikslinimai atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. prašo iš pareiškėjo priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro užmokestis už advokato suteiktas teisines paslaugas pagal 2018 m. vasario 23 d. atstovavimo sutartį. Išlaidas sudaro: atsiliepimo į patikslintą skundą surašymas ir pateikimas teismui. Su prašymu pateikė 2018 m. kovo 30 d. pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį advokatei sumokėjo 1000 Eur.
ABTĮ (akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjo skundo ir jo patikslinimų dėl administracinių aktų panaikinimo, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. K. N., V. J. N., V. G., J. S., B. M., ir kurias perėmė pareiškėjas ir kiti tretieji suinteresuoti asmenys, įskaitant ir D. V., buvo apgintos D. V. teisės ir todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punktas numato rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, už atsiliepimo parengimą, taikant koeficientą 2,5.
Atsiliepimas surašytas 2018 m. vasario 26 d. Procesinis dokumentas buvo surašytas 2018 m. I ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2017 m. III ketvirčio rodikliai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017 m. III ketvirtį buvo 850,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 2127 Eur (850,80 Eur x 2,5). Prašoma priteisti 1000 Eur neviršija rekomenduojamo dydžio, tačiau nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas). Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, jog jame išdėstyti argumentai nėra didelės apimties, byla nebuvo itin sudėtinga, nes jos išsprendimą lėmė kita nagrinėjama byla, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįsta trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo surašymą yra 400 Eur. Prašymas tenkintinas tik dėl tokio dydžio išlaidų atlyginimo priteisimo. Pareiškėjui atsiliepime į prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nurodant, kad Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-639-609/2017, vykusioje dėl to paties Žemės sklypo, kurioje žemės paveldėtoją J. S. atstovavo ta pati advokatė A. K., teismas netenkino prašymo dėl 200 Eur išlaidų atlyginimo priteisimo, pažymėtina, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, toje byloje advokatė nerengė jokio procesinio dokumento ir teismo posėdyje atstovavo tik 19 minučių. Pareiškėjo nurodomos kitos administracinės bylos aplinkybės ir šios bylos aplinkybės yra skirtingos. Tai įvertinus, pareiškėjo argumentas, kad neturėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, laikytinas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo R. M. skundą ir patikslintus skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimų Nr. 16S-101-(14.16.3.), Nr. 16S-102-(14.16.3.), Nr. 16S-103-(14.16.3.), Nr. 16S-104-(14.16.3.), Nr. 16S-105-(14.16.3.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
priteisti trečiajam suinteresuotas asmeniui D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,
kitoje dalyje trečiojo suinteresuoto asmens D. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.