Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-4489-905/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-05
Bylos Nr.
e2YT-4489-905/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37276-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Pareiškėjas
A. Z.
Kategorijos
Bylos Nr. e2YT-4489-905/2021Proceso Nr. 2-68-3-37276-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM ASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties jis toliau rūpinosi turtu (duomenys neskelbtini), tvarkė butą, atliko buto remonto darbus, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.

Pareiškėjas kaip suinteresuotą asmenį nurodė palikėjos sūnų I. Z., kuris po šios bylos iškėlimo mirė. Teismo vertinimu, ši aplinkybė netrukdo išnagrinėti šios bylos, nes tai neužketa kelio I. Z. įpėdiniams (nepriklausomai nuo šios bylos išnagrinėjimo baigties) įgyvendinti paveldėjimo teisių, susijusių su A. Z. palikimu. Be to, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla (kiek tai susiję būtent su pareiškėjo teisėmis-interesais) galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. Z. motina A. Z.. Iš Gyventojų registro 2020 m. gruodžio 10 d. pažymos matyti, kad A. Z. mirė būdama našlė, vaikai – I. Z., ir A.Z. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Z. nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro 2020 m. gruodžio 10 d. rašto matyti, kad po A. Z. mirties paveldėjimo byla iki 2020 m. gruodžio 10 d. nepradėta.

Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po motinos A. Z. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė motinai priklaususį butą (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius bei kitus mokesčius. Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad nurodytame bute deklaruota A. Z. gyvenamoji vieta. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. Z. po motinos A. Z. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip A. Z. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Teismo išvada

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius