Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-208/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-14
Bylos Nr.
1S-208/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
D. G.
Advokatai
Algirdas Grinevičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-208/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria D. G. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. spalio 10 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. M., parduodavo psichotropines medžiagas, o būtent: XXXX m. vasario X d. mobilaus ryšio telefonu susitaręs su S. D. dėl didelio kiekio – 100 g psichotropinių medžiagų pardavimo ir XXXX m. vasario X d. bankiniu pavedimu gavęs iš S. D. į iš anksto jam nurodytą sąskaitą 1 520 Lt, mobilaus ryšio telefonu užsisakė pas J. M. 120 g psichotropinių medžiagų ir neteisėtai įgijęs iš J. M. 96,17 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 23,303 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakavo į popierinę dėžutę, užrašė „(duomenys neskelbtini)“ ir XXXX m. vasario X d., apie XX val. XX min., dėžutę su nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis autobusu XXXX-XXXX perdavė S. D., kuris apie XX val. XX min. (duomenys neskelbtini) autobuso stotyje pasiėmė.

Taip pat, D. G. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. M., XXXX m. vasario XX d., apie XX val. XX min. prie parduotuvės „XXXX“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitiko su asmeniu, veikiančiu pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – NVIM) Nr. XX-XX, paėmė iš NVIM dalyvio 650 Lt ir įsėdęs į J. M. vairuojamą automobilį „XXX“ XX, valst. Nr. XXX XXX, po kelių minučių sugrįžo ir padavė NVIM dalyviui du cigarečių pakelius su 50,071 g baltos spalvos milteliais, turinčių savo sudėtyje 11,161 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos neteisėtai įgijo iš J. M.

Taip pat, D. G. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. M., XXXX m. kovo X d., apie XX val. XX min. prie parduotuvės „XXXX“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jo vairuojamame automobilyje „XXXX“ XXX, valst. Nr. XXX XXX, susitiko su J. M. ir įgijo 187,974 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 55,183 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos apie XX val. XX min., perdavė NVIM dalyviui už 2 600 Lt.

Taip pat, D. G. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su J. M., XXXX m. kovo XX d. susitaręs su asmeniu, veikiančiu pagal NVIM, dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino pirkimo-pardavimo, XXXX m. kovo XX d., apie XX val. XX min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį 1179,587 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje 159,028 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias laikė ir gabeno automobilyje „XXXX“ XXX, valst. Nr. XXX XXX iki automagistralėje Vilnius-Kaunas 1 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaime, esančios degalinės „XXXX“ ir apie XX val. XX min. jas perdavė NVIM dalyviui už 12 000 Lt.

D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2010 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi D. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas D. G. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi kaltinamajam D. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. spalio 10 d. Teismo nutartyje nurodoma, kad D. G. kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, dėl ko D. G. gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, be to, jis niekur nedirba, neturi tvirtų socialinių ryšių, legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Šalies argumentai

Kaltinamasis D. G. skundu prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus, jokiai organizuotai grupei nepriklausė, nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nebenusikalsti, todėl neturi jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus. Pažymi, kad iki suėmimo dirbo statybose laisvai samdomu darbininku, todėl turėjo pragyvenimo šaltinį, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kuriai šiuo metu reikalinga jo pagalba, nes vaikas susirgo sunkia neurologine liga. Teigia, kad būdamas suimtas, jis negali rūpintis šeima, sergančiu vaiku, oficialiai įregistruoti santuoką bei sutvarkyti gyvenamojo ploto dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats serga sunkia nepagydoma liga.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad šiuo metu jis ir visi liudytojai yra apklausti, kas taip pat sumažina tikimybę, jos jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamojo nuomone, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis sąžiningai vykdys nustatytus įpareigojimus bei turės galimybę susitvarkyti visus šeiminius reikalus.

D. G. gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. G. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą D. G., BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Skunde kaltinamasis išdėstė analogiškus argumentus, kurie buvo aptarti ir atsakyti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartyje. Apeliacinis teismas dar kartą akcentuoja, kad būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Šie duomenys išsamiai nurodyti kaltinamajame akte bei skundžiamojoje nutartyje, todėl nekartojami. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas, taip pat prisipažinimas ir gailestis dėl padarytų nusikalstamų veikų nesvarstomi ir įrodymai nevertinami, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo D. G. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas D. G. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gręsiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. D. G. kaltinamas padaręs labai sunkų ir sunkius nusikaltimus veikdamas organizuota grupe, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Todėl, šiuo atveju, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė yra pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, šio pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nors turi šeimą, tačiau yra nevedęs, todėl nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. neturi legalaus pragyvenimo šaltino, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis D. G. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinis teismas atsižvelgia į D. G. skunde nurodytas aplinkybes, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, vaikas sunkiai serga, iki suėmimo dirbo, nori įregistruoti santuoką, rūpintis vaiku. Tačiau šios aplinkybės bei kiti skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad D. G. serga sunkia nepagydoma liga ir dėl to jis negali būti laikomas suimtas. Priešingai, iš medicinos pažymėjimo matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime jam suteikiama tinkama medicinos pagalba (t. 4, b. l. 71). Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys