Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. V., a.k (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-06-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. spalio 8 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) svetimuose - (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės plotuose, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną, tuo pažeidė 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių“ (toliau – Medžioklės taisyklės) 16.2, 22, 58.2.1, 74.3 punktus.

R. V. iškeltoje baudžiamojoje byloje, liudytojų M. Č. ir E. P. parodymais nustatyta, kad šauta galėjo būti tik 2016 m. spalio 8 d. apie 6 valandą 30 minučių, tačiau liudytojas J. K. parodė, kad R. V. nurodytu laiku negalėjo būti briedžio nušovimo vietoje.

Skunde pažymima, kad kulkos liekanos paieška buvo atlikta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir tam neįgaliotų asmenų. Kulkos liekanos paieška bei tariamas jos suradimas nebuvo nei protokoluojamas, nei fiksuojamas. Šio proceso metu nedalyvavo specialistas - veterinarijos gydytojas, todėl liko nenustatytas nei galimas briedžio pašovimo laikas, nei sužalojimo pobūdis ir sužalojimo padariniai, t.y. kiek laiko briedis galėjo išlikti gyvas, patyręs tokį sužalojimą, ar briedis galėjo judėti ir kokį atstumą galėjo nueiti nuo pašovimo vietos. Tik nustačius tokius faktinius duomenis būtų buvusi reali galimybė spręsti apie briedžio pašovimo laiką. Neatmestina, kad byloje minimas briedis galėjo būti pašautas ir ankstesnių R. V. medžioklių metu.

Skunde nurodoma, kad kulkos liekanos paiešką atliko priešiškai R. V. atžvilgiu nusiteikęs asmuo - T. M.. T. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ant kulkos liekanos peiliu padarė atžymas, kurių specialistas nenustatė. Todėl byloje buvo būtina atlikti papildomą balistinę ekspertizę. Neatlikus ekspertizės, liko nepašalintos abejonės dėl galimo kulkos liekanos sukeitimo.

Atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu iš R. V. nebuvo paimti jo naudoti medžiokliniai šoviniai, kuriuos sulyginus su briedžio gaišenoje rastos kulkos liekanos chemine sudėtimi, būtų galima daryti išvadą, kad byloje minimą briedį galėjo pašauti atstovaujamasis.

Minėtais argumentais R. V. atstovas daro išvadą, kad šioje administracinėje byloje, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. V. kaltės padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą klausimą, rėmėsi selektyviai atrinkta baudžiamosios bylos medžiaga - vienus baudžiamosios bylos duomenis sureikšmindamas, kitus nutylėdamas, t.y. teismas nebuvo nei objektyvus, nei nuoseklus, nei nešališkas.

R. V. atstovo manymu byloje buvo pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis žmogų bausti už tuos pačius veiksmus, kurie jau įvertinti galutiniu sprendimu, nepriklausomai nuo to kaip toks elgesys kvalifikuojamas kitame procese.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidėjo atstovas skunde teigia, kad netinkamai atliktas įrodymų rinkimas bei vertinimas, dėl ko padarytos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados. Tvirtina, kad byloje nėra nustatyta jokių R. V. kaltę patvirtinančių duomenų, kad briedžio patiną sumedžiojo būtent jis. Tačiau su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl neteisėto briedžio patino sumedžiojimo fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo apklaustas didelis skaičius liudytojų, atliktos ekspertizės, kiti proceso veiksmai. Pirmosios instancijos teismas patikrino šiuos ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos pripažino įrodymais. Teismas įvertino liudytojo T. M. parodymus, kad jis matė ant keliuko R. V., kalbantį telefonu ir jo traktorių įvažiuojantį į mišką. Nusekęs paskui traktoriaus vėžes, rado nušautą briedį. (duomenys neskelbtini) įgaliotinio nurodymu, parsivežė briedį pas save ir drauge su kitais liudytojais apklaustais asmenimis: M. S., V. P. ir B. M. ieškojo kulkos. Kulkos rasti negalėjo, todėl pasikvietė S. S. su metalo ieškikliu. Gyvūno plaučiuose rasta kulka ir odos gabaliukas su kulkos skyle buvo nufotografuoti, įdėti į polietileninius maišelius ir perduoti policijos pareigūnui V. B.. Balistinio tyrimo specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateikta kulka (apvalkalas) iššauta iš tyrimui pateikto karabino (duomenys neskelbtini), kurį pateikė R. V.. Pagal trasologinio tyrimo išvadą nustatyti bendrieji sutapimai tarp tyrimui pateiktos kulkos ir kulkos užfiksuotos paveikslėlyje M. S. mobiliuoju telefonu. Minėti bei kiti įrodymai davė pirmosios instancijos teismui pagrindą neabejotinai išvadai, kad kaltinamasis R. V. 2014 m. spalio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Gylių miške, Ragučių k., Rokiškio kaimiškojoje sen., Rokiškio r., svetimuose (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės plotose, pažeisdamas 2000-06-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių“ 16.2 punktą nurodantį, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą, 22 punktą, nurodantį, kad privaloma turėti galiojančią licenciją medžiojamam gyvūnui sumedžioti, 58.3 punktą, nurodantį, kad draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose, 74.3 punktą, nurodantį, kad šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikoma, kai neteisėtai medžiojama medžioklės plotuose, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete arba, sumedžiojus gyvūną, kuriam sumedžioti reikia licencijos, ši licencija ar jos atkarpa nepildoma, medžiojama be medžioklės lapo arba su negaliojančiu medžioklės lapu, nebūdamas minėto medžioklės būrelio nariu, neturėdamas medžioklės lapo ir licencijos medžiojamam gyvūnui – briedžio patinui - medžioti, ginklu (duomenys neskelbtini) medžiojo briedžio patiną ir jį nušovė, taip neteisėtai medžiodamas naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė laukinei gyvūnijai didelę 5554,91 Eur (19180 litų) žalą. Tokius R. V. veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 1 dalyje.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal R. V. gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliacinį skundą, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Kolegija konstatavo, jog įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo išsamus ir visapusiškas: teismas apklausė liudytojus dėl visų esminių aplinkybių, skundžiamame nuosprendyje įvertino visų teisme apklaustų asmenų parodymus, patikrino jų patikimumą, išsamiai išdėstė vertinimo motyvus, nurodydamas, kuriais parodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Pritaręs apylinkės teismo išvadai dėl R. V. padarytų medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimų, visgi apeliacinės instancijos teismas išteisino jį pagal BK 272 straipsnio1dalį, konstatavęs, jog nėra būtino nusikaltimo objektyviosios pusės elemento – didelės žalos laukinei gyvūnijai ir kad tokie jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip turintys administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnyje, požymių. Rokiškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, pagrįstai surinktų įrodymų iš naujo nevertino ir vadovavosi įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015-12-12 nuosprendžiu kaip turinčiu prejudicinę galią.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėtame Panevėžio apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje, buvo sprendžiamas bylos įrodymų patikimumo, pakankamumo ir įrodymų rinkimo teisėtumo klausimai. Kolegija pripažino, kad gaunant tyrimui reikšmingus daiktus - kulkos liekaną ir odos skiautę, buvo pažeista jų gavimo tvarka, tačiau nustatyti pažeidimai jų patikimumui įtakos neturėjo ir dėl šių pažeidimų nebuvo suvaržytos R. V. teisės. Visos abejonės dėl minėtų duomenų buvo pašalintos apylinkės teisme, atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, o taip pat atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Nustatytomis aplinkybėmis buvo paneigta R. V. versija dėl galimo kulkos atsiradimo byloje – kad jis spalio 5 d. šovė į šerną, kurį vėliau galėjo surasti priešingai jo atžvilgiu nusiteikęs T. M. ir išimti kulką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. iškeltoje baudžiamojoje byloje, liudytojų M. Č. ir E. P. parodymais nustatyta, kad šauta galėjo būti tik 2016 m. spalio 8 d. apie 6 valandą 30 minučių, tačiau liudytojo J. K. parodymais R. V. kaip tik tuo metu buvo jam priklausančioje skerdykloje. Šie liudytojo parodymai, apelianto manymu, nepakankamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojas J. K. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Šis liudytojas paaiškino, kad jo įmonė, pristatanti atvėsintos veršienos ir avienos skerdieną į MAXIMA LT, UAB parduotuves Vilniuje, bendradarbiauja su R. V. skerdykla, todėl 2016 m. spalio 8 d. apie 5 val. nuvyko į skerdyklą ir išbuvo joje apie 1,5 – 2 valandas, todėl, jo žodžiais tariant, R. V. tuo metu negalėjo būti įvykio vietoje. Šiuos liudytojo parodymus įvertino apylinkės teismas kitų įrodymų kontekste ir padarė pagrįstą išvadą, kad šie J. K. parodymai nepaneigia įrodymais pagrįstų Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių dėl R. V. padarytos neteisėtos veikos jam sumedžiojant briedžio patiną. Su šia teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Skunde keliamas pakartotinio baudžiamumo už tą pačią veiką klausimas taip pat buvo sprendžiamas revizuojamame pirmosios instancijos nutarime ir atmestas kaip nepagrįstas, pateikiant išsamius motyvus, su kuriais taip pat sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nebekartoja.

Minėtomis aplinkybėmis daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-06-13 nutarimą palikti nepakeistą, R. V. atstovo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.