Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Daivai Ašmienienei, Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam I. J., nukentėjusiajai P. - E. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 50³ straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2016 m. vasario 9 d., apie 4.30 val., nakties metu, bendrojo naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su kitais draugais garsiai triukšmavo, kalbėjo, į kaimynės E. N. pastabą netriukšmauti nereagavo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat I. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 9 d., apie 4.30 val., kojomis apspardė kaimynės E. N. buto duris ir jas apgadino, tuo padarydamas jai nežymią 100 eurų žalą, kurios neatlygino, ir tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 50³ straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. J. teismo posėdyje kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Paaiškino, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jis miegojo namie, jokių draugų pas jį nebuvo, nes jam negalima jų atsivesti, nes gyvena sublokuotame bute ir kaimynai kviečia policijos pareigūnus. Gyvena bute, kuris priklauso tėvui, ir pastarasis prieštarauja, kad pas jį rinktųsi draugai. Nurodė, kad kaimynę E. N. pažįstą, ji gyvena bloke, kuris yra kitame koridoriaus gale. Su kaimynais nebendrauja, santykiai su jais neutralūs, tačiau yra kaimynų, su kurias nesutaria, pvz. bloko kaimynais, su kuriais kyla nesutarimai dėl muzikos klausymosi, draugų bei rūkymo koridoriuje, tačiau paskutiniu metu viskas ramu. Su kaimyne E. N. nesutaria tik tiek, kad pykstantis su bloko kaimynais, ji pastoviai kišdavosi.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta nukentėjusioji P.- E. N. nurodė, jog pažįstą kaimyną I. J., su juo dažnai būna konfliktai, kviečiami pareigūnai. Paaiškino, kad protokole nurodytą dieną, nakties metu, jis su draugais pradėjo triukšmauti koridoriuje, todėl ji išėjo iš savo buto ir paprašė jų netriukšmauti. Viso koridoriuje buvo 5 asmenys, jie buvo išgėrę, apsvaigę, po ko I. J. spardė jos buto duris, ir tuo metu kai jis spardė suris, raktai įkrito į tarpą, ir jis juos sulankstė. Aiškindama įvykio aplinkybes, patikslino, kad viskas vyko apie 4.30 val. ji tuo metu miegojo, ir triukšmas ją pažadino. Koridoriuje buvę asmenys rėkavo, lakstė, šokinėjo. Išėjusi į koridorių ji pamatė, kaip jie trankėsi prie I. J. durų. Nuo jos kambario durų iki I. J. buto atstumas apie 6-6,5 metro. Kai ji išėjo, juos įspėjo, I. J. nusikeikė jos atžvilgiu, pagrasino, kad dar turės reikalų su ja, ir pradėjo eiti link jos, tada ji nuėjo namo, o I. J. pribėgo ir spyrė į duris, kurios tuo metu dar buvo atidarytos, ir nuo atatrankos raktai iš spynos nukrito į tarpdurį, po ko I. J. dar 3 kartus spyrė ir sulaužė (sulankstė) kelis raktus (baltą ir geltoną). Vėliau ji baltą raktą kiek išteisino, jis dar kiek rakina, tačiau geltonas nerakina. Viso į duris spyrė 4 kartus, durys buvo praviros, duris spardė I. J., jos nuomone, daugiau niekas durų nespardė. Įvykio metu policijos nekvietė, tačiau kitą dieną parašė pareiškimą policijai. Jai padaryta žala“ sulankstyti raktai, sugadintos durys ir jų spynos, padarytą žalą įvertino 50 eurų sumai, prašo ją atlyginti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nei rakto remontas, nei durų taisymas jai nieko nekainavo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta E. B. parodė, kad su kaimynu I. J. nebebadauja, su kaimyne E. N. tik sveikinasi. Apie 2016 m. vasario 9 d. 4.00-4.30 val. įvykius žino tik kalbų, pati nieko negirdėjo. Iš kalbų žino, kad koridoriuje buvo patraukta ten stovėjusi spinta iki E. N. durų, visame koridoriuje buvo išmėtytos šiukšlės, buitinė atliekos. Tai ji matė ir pati, kitos dienos pietų metu, kai ėjo susitikti su drauge. Tačiau ji nematė kas tai padarė, tačiau iš E. N. ir kitų kaimynų kalbų, tai padarė I. J. arba jo draugai. Asmeniškai ji nieko negirdė, nieko nematė, nukentėjusioji jai asmeniškai nieko nepasakojo, gal tik jos mamai.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad I. J. ir E. N. jo kaimynai, apie nagrinėjamą bylą žino. Parodė, kad viskas buvo po to, kad I. J. grįžo po mėnesio, kai buvo sulaikytas, ir grįžęs spardė kaimynei duris, daužėsi, apvertė kaimynės spintą, išdaužė langą, po to dingo. Įvykio naktį buvo namie, matė ką I. J. darė. Jis atsikėlė, kai buvo daužoma į duris, nes į jos duris taip pat buvo spirta, taip pat ir anksčiau yra buvę konfliktų tarp jo ir I. J., kai jis jam buvo įspyręs į pilvą. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad viskas vyko, kai jie jau miegojo, tikslai valandos negali nurodyti, gal apie 23-24 val. Kai jis buvo išėjęs iš savo burto, matė, kad koridoriuje buvo apversta spinta, daug stiklo duženų, tačiau koridoriuje jau nieko nebuvo, koridorius tuščias. Jų buto durys yra pačiame koridoriaus gale, koridorius ilgas. Jų butas (kambarys) sugrupuotas su kitu butu, kuriame gyvena I. J., jie kartu dalinasi vonia, tualetu. Kaimynės E. N. durys už kokių 10 metrų, tarp jų butų yra dar vienas butas. Jis asmeniškai nematė kad kas nors spardytų E. N. duris, nepastebėjo ar jos sugadintos, taip pat nematė ir sugadintos spynos. Taip pat nurodė, kad I. J. vartoja , bei galimai parduoda narkotines medžiagas, todėl pas jį renkasi visokie draugai, daro netvarką koridoriuje, rūko, bendroje virtuvėje koridoriuje policijos pareigūnai rado narkotinių medžiagų, vyko tyrimas, I. J. buvo sulaikytas. Šiuo metu kiek ramiau, pas jį mažiau lankosi draugų. Palaikė savo rašytinius paaiškinimus (b.l. 6).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. M. parodė, kad I. J., E. N. kaimynai. I. J. ji apibūdina neigiamai, nes jis narkomanas (vartoja apie metus laiko), dažnai būna apsvaigęs, daro ką nori, nesutaria su kaimynais, todėl joms (moterims) ten būna nesaugu. Kurį laiką I. J. buvo sulaikytas, o grįžęs apspardė ne tik kaimynės E. N. duris, tačiau ir šlaimai gyvenančių kaimynų duris. Pas I. J. lankosi įvairūs žmonės, rūko koridoriuje, paišo ant sienų, todėl koridoriuje betvarkė, vos ne landynė. Kada tiksliai buvo konfliktas tarp I. J. ir E. N. neprisimena, tačiau buvo šalta, jis buvo grįžęs iš sulaikymo. Apie 4 valandą ryto ji girdėjo triukšmą, daužymą, jau galvojo, kad jis išlaužė kaimynės duris ir įsibrovė vidun, tačiau išėjusi nebuvo. Nurodė, kad ji gyvena 705 bute, 7 aukšte, koridorius T formos, E. N. gyvena netoli pagrindinių durų, o ji gyvena kitame koridoriuje, ir tik išėjusi iš savo koridoriaus galo, galėtų pamatyti, kas vyksta prie E. N. durų. Tačiau liudytojos nuomone, tai I. J. darbas, be to A. K. pasakojo. Palaikė savo rašytinius paaiškinimus (b.l. 7). Taip pat nurodė, kad I. J. nuo 16 metų našlaitis, neturi mamos, ir kaimynai visada jam padėjo, net finansiškai, tėvas su kita moterimi gyvena aukštu žemiau.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-10 P.E. N. kreipėsi į policijos komisariatą su skundu, kuriame nurodė, kad 2016-02-09, 4.30 val. išgirdo kaimyno I. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, keliamą triukšmą, durų trankymą, garsų pokalbį, draugų balsus. Išėjusi į koridorių paprašė jų netriukšmauti, nes trukdoma ilsėtis, tačiau jis nereagavo, pradėjo kojomis spardyti jos kambario duris, dėl ko buvo apgadintos kambario durys, raktai, jai padaryta turtinė žala apie 50-100 eurų. Taip pat nurodė, kad įvykio metu pareigūnų nekvietė (b.l. 4,5).

Tyrimo metu apklaustas A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, šalimais I. J.. Su kaimynų dažnai būna nesutarimai dėl vakaro bei nakties metu keliamų triukšmų (garsių balsų, muzikos) iš jo buto, tačiau jis į jo pastabas nereaguoja. 2016-02-09 buvo namie, įvykusio konflikto tarp I. J. ir kaimynės E. N. negirdėjo, tačiau tą naktį girdėjo triukšmą sklindantį iš I. J. kambario, kuris trukdė jam ilsėtis. Tik ryte iš E. N. sužinojo, kad I. J. sugadino jai duris, ir jas apžiūrėjęs matė, kad visiškai sugadinta durų spyną, kurią reikėjo pakeisti, koridoriuje išversti daiktai (spinta, šiukšlės, buvo stiklų). Taip pat nurodė, kad būdamas namie, girdėjo, kaip I. J. grasino žodžiais E. N., kaip buvo daužomi, laužomi daiktai. Kaimyną I. J. charakterizuoja neigiamai (b.l. 6).

Tyrimo metu apklausta L. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, ir 2016-02-09 apie 4.30 val., būdama namie girdėjo didelį triukšmą, daužomų daiktų garsą, kuris sklido iš bendro naudojimo koridoriaus. Ryte išėjusi matė koridoriuje išvartytus maišus, o vakare sutiko kaimynę E. N., kuri pasiguodė, kad naktį I. J. apspardė jai buto duris, sulaužė spyną, ištaškė šiukšles, apvertė jai priklausančią spintą. Taip pat nurodė, kad pas I. J. dažnai lankosi draugai, ir jie rūko bendro naudojimo koridoriuje, triukšmauja, šaukia, rėkia, juokiasi. Kaimyną I. J. charakterizuoja neigiamai (b.l. 7).

Tyrimo metu apklausta E. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, dažnai girdi vakare ar nakties metu kaimyno I. J. skleidžiamą triukšmą (balsus, muziką, beldimą ir pan.).2016-02-09 nakties metu triukšmo negirdėjo, tačiau jos mama sakė, kad apie 4-5 val. buvo labai triukšmaujama, bei kaimynė E. N. mamai skundėsi, kad I. J. sugadino jos buto duris. Ryte matė koridoriuje išverstą kaimynės spintą. (b.l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK VPS PP tyrėjos R. J. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad pagal E. N. pareiškimą buvo apklausta E. N., kuri nurodė, kad 2016-02-09 kaimynas I. J. triukšmavo, į prašymą netriukšmauti buvo reaguota išverčiant koridoriuje buvusius daiktus bei spardant jos buto duris, dėl ko buvo sugadinta durų spyna, spinta, jai padaryta 100 eurų žala. Jos kaimynė M. B. nurodė, kad 2016-02-09 apie 3-4 val girdėjo didelį triukšmą iš koridoriaus, laužomus, verčiamus daiktus, tačiau ji į koridorių išėjusi nebuvo. Apie apgadintą durų spyną nežino (b.l. 9).

I. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016-02-09 apie 4.30 val. jis buvo namie, miegojo, jokio konflikto nebuvo, kaimynės nematė (b.l. 12).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas I. J. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis įvykio metu miegojo, netriukšmavo, tokius jo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės ir paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais. Jo kaltę ir pažeidimų padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t.y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b.l. 4), E. N., A. K., L. M. rašytiniais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, liudytojos E. B. parodymais, kurie patvirtina, kad I. J. 2016-02-09 nakties metu triukšmavo bendro naudojimo koridoriuje, vertė daiktus, t.y. trikdė viešąją rimtį.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. J. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

Administracinio teisės pažeidimo byla K. P. atžvilgiu nutrauktina nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 503 straipsnio sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad K. P. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 503 straipsnyje. ATPK 503 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT), nagrinėdamas bylas dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, yra pažymėjęs, jog siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina įrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtą, toks turto sugadinimas nepadarė žymios žalos bei kad šį pažeidimą asmuo padarė tyčia (LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1139/2010, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-1692/2010, 2011 m. kovo 18 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-846/2011). ATPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

I. J. atžvilgiu taip pat buvo surašytas ATP protokolas, kad jis sugadino svetimą turtą, t.y. E. N. buto duris, žala sudaro 100 eurų.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad I. J. padarė jam inkriminuojamą ATPK 50³ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. J. kaltės dėl šio kaltinimo nepripažino, kaltinimas grindžiamas tik vienos E. N. parodymais, kitų įvykio liudytojų nėra. E. N. pareiškime nurodė, kad sugadintos jos buto durys, vėliau duodama paaiškinimus nurodė, kad sugadinta ir durų spyna, ir buto raktai. A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad matė sugadintą durų spyną, kurią reikėjo pakeisti, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė nei sugadintų durų, nei spynos. Pati .N. nurodė, kad nei rakto, nei durų remontas nieko nekainavo.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vertina, jog asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neigiant savo kaltę, byloje išlieka abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, ir šios abejonės yra traktuojamos asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, naudai ir laikytina, kad objektyviais byloje surinktais įrodymais administracinėje byloje neįrodyta I. J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje I. J. atžvilgiu nutrauktina.

P.–E. N. išaiškintina, jog nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą jai padarytos turtinio nuostolio atlyginimo klausimas gali būti spręstinas civilinio proceso tvarka (ATPK 37 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą I. J. pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 19 metų amžiaus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 13-17), duomenų apie teistumą nepateikta. I. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus I. J. artimą vidurkiui baudą, numatytą ATPK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 32, 250, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą –40 € (keturiasdešimt eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 0116000070431).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.