- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- A-146-410-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02052-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Garantinio
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondų administracija) 2009 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 2.1-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Fondų administraciją patikslinti valstybės tarnautojų registro duomenis apie R. J. skirtą tarnybinę nuobaudą.
Paaiškino, kad jam, dirbančiam Fondų administracijoje garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėju, ginčijamu Įsakymu tarnybinė nuobauda – įspėjimas – buvo skirta už tai, kad turėdamas teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nepapildė privačių interesų deklaracijos apie aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės) 2.1 ir 8.2 punktus. Tuo pačiu Įsakymu R. J. buvo įpareigotas papildyti Privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija) aplinkybėmis, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, joje nurodant įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Su skundžiamu Įsakymu nesutiko ir pabrėžė, kad pagal teisės aktų nuostatas asmuo įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ne tada, kai išlaiko kvalifikacinį egzaminą, bet tada, kai jam išduodamas bankroto administratoriaus pažymėjimas. Jis yra išlaikęs bankroto administratoriaus kvalifikacinį egzaminą, tačiau neteikia ir neketina teikti įmonių bankroto administravimo paslaugų bei neturi bankroto administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo, todėl negali būti teismo skiriamas būti bankroto administratoriumi ir teikti bankroto administravimo paslaugų. Šią aplinkybę, jo teigimu, patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kad R. J. nėra mokėjęs valstybės rinkliavos už teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimą. Taip pat pabrėžė, jog tiek kvalifikacinio bankroto administratoriaus egzamino išlaikymas, tiek teisės teikti bankroto administravimo paslaugas įgijimas gaunant bankroto administratoriaus pažymėjimą, Fondų administracijoje dirbančiam asmeniui pats savaime nesukelia prievolės deklaruoti šias aplinkybes, kaip keliančias privačių interesų konfliktą. Manė, kad privačių interesų konflikto atsiradimo grėsmė galėtų būti teoriškai tikėtina jeigu teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas būtų suteikta bankroto administratorių veiklą kontroliuojančioje institucijoje dirbančiam valstybės tarnautojui. Kadangi Fondų administracija nėra bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti institucija, ir atitinkamai joje dirbantys valstybės tarnautojai neturi oficialių, valdingų įgaliojimų bankroto administratorių atžvilgiu, aplinkybė, kad R. J. išlaikė egzaminą, atsakovo negalėjo būti vienasmeniškai vertinama, kaip kelianti privačių interesų konfliktą, todėl atsakovas negalėjo skirti jam tarnybinės nuobaudos, galėjo tik pasiūlyti papildyti deklaraciją. Atkreipė dėmesį, kad pareigos atsiradimas papildyti deklaraciją naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, priklauso tik nuo subjektyvaus požiūrio. Jis yra išlaikęs kvalifikacinį bankroto administratoriaus egzaminą, tačiau neteikia ir neketina teikti bankroto administravimo paslaugų, todėl nelaikė bankroto administratoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymo aplinkybe, keliančia interesų konfliktą. Taip pat pažymėjo, kad Fondų administracija nesilaikė VTĮ 30 straipsnyje nustatyto termino tarnybinei nuobaudai skirti, nes, skaičiuojant nuo kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos, t. y. nuo dienos, kada atsirado naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ir kurias deklaruojantis asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 dienas nurodyti deklaracijoje, menamo tarnybinio nusižengimo padarymo data būtų 2009 m. kovo 3 d., todėl tarnybinė nuobauda šiuo atveju galėtų būti skirta per 6 mėnesius nuo 2009 m. kovo 3 d., t. y. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. Kadangi tarnybinė nuobauda R. J. buvo skirta tik 2009 m. spalio 29 d., atsakovas nuobaudą paskyrė praleidus įstatyme nustatytą terminą.
Atsakovas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 28-33) paaiškino, kad Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus veikla ir šio skyriaus vedėjui R. J. pavestos funkcijos yra susijusios su įmonių administratorių parengtų ir Fondų administracijai pateiktų paraiškų išmokoms iš Garantinio fondo gauti nagrinėjimu bei tikrinimu. Todėl, atsižvelgiant į R. J. užimamas pareigas valstybės tarnyboje ir šiai pareigybei pavestas funkcijas, pareiškėjo teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijimas laikytinas aplinkybe, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas Interesų derinimo įstatymo prasme ir kuri turėjo būti deklaruota pareiškėjo deklaracijoje. Atkreipė dėmesį, kad Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos interneto tinklapyje skelbiamame Vilniaus apskrities fizinių bankroto administratorių sąraše yra įtrauktas ir pareiškėjas R. J., nurodant, kad jo kvalifikacinio pažymėjimo numeris - 811, išdavimo data – 2009 m. vasario 23 d., o pažymėjimas galioja iki 2012 m. vasario 23 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darė išvadą, kad teisė teikti bankroto administravimo paslaugas R. J. jau yra įgyta, o kvalifikacijos pažymėjimo atsiėmimas vertintinas kaip formalumas. Taip pat pažymėjo, kad svarstytinas ir R. J. skundo teiginys, kad jis neketina teikti įmonių bankroto administravimo paslaugų, nes neaišku, kokiu tikslu jis laikė bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą. Paaiškino, kad Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjui R. J. pavestos funkcijos yra susijusios su įmonių administratorių parengtų ir Fondų administracijai pateiktų paraiškų išmokoms iš Garantinio fondo gauti nagrinėjimu bei tikrinimu, Garantinio fondo lėšų naudojimo administravimu ir atskaitomybe, todėl interesų konflikto atsiradimo grėsmė tokiu atveju išlieka. Pažymėjo, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie įtariamą tarnybinį nusižengimą, nelaukdamas tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadų, galėjo papildyti privačių interesų deklaraciją ir taip išvengti tarnybinės nuobaudos skyrimo, tačiau to nepadarė. Be to, R. J. nepakankamai bendradarbiavo su tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, savo paaiškinime lakoniškai ją informavo, kad Interesų derinimo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Paaiškino, kad pildant privačių interesų deklaraciją, neturi būti realaus, konkrečioje situacijoje egzistuojančio interesų konflikto, užtenka galimo interesų konflikto ateityje. Nesutiko, kad yra praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas ir paaiškino, kad R. J. tarnybinis nusižengimas (neveikimas) yra tęstinio (trunkamo) pobūdžio, nes nuo 2009 m. vasario 23 d. iki šiol nevykdoma pareiga deklaruoti privačius interesus. Apie šiuos R. J. veiksmus sužinota 2009 m. rugsėjo 18 d., ką patvirtina Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje esančios informacijos atspausdinimo ir jos registravimo Fondų administracijoje žyma. Aplinkybė, kad deklaracija nebuvo papildyta naujomis aplinkybėmis per įstatymo nustatytą terminą (7 dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo), nepanaikina valstybės tarnyboje dirbančio asmens prievolės papildyti privačių interesų deklaraciją, kai paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Todėl atsakovas, remdamasis VTĮ 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 9 straipsnio 2 dalimi, pagal teisės analogiją su Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 35 straipsniu, teigė, kad 6 mėnesių terminas skirti tarnybinę nuobaudą R. J. nebuvo praleistas.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė papildomai informavo, kad R. J. Fondų administracijoje jau nebedirba, t. y. savo noru išėjo iš darbo ir veikia kaip bankroto administratorius (b. l. 61-62).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu (b. l. 65-73) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu Fondų administracijoje R. J. dirbo Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėju. Su Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymu, patvirtintu Fondų administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1.3-3, R. J. pasirašytinai supažintas 2008 m. sausio 8 d. Nustatė, kad Fondų administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Įmonių bankroto departamento internetinėje svetainėje viešai skelbiamą Vilniaus apskrities fizinių bankroto administratorių sąrašą, 2009 m. rugsėjo 23 d. priėmė įsakymą Nr. 1.3-29, kuriuo sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją ir pavedė jai tirti Fondų administracijos Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjo R. J. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. 2009 m. rugsėjo 24 d. R. J. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie tai, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes nevykdė Interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje bei 7 straipsnyje nustatytų valstybės tarnautojų prievolių ir nepateikė privačių interesų deklaracijos apie 2009 m. vasario 23 d. gautą bankroto administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą, bei paprašyta pateikti pasiaiškinimą. R. J., atsakydamas į šį pranešimą, neneigė, kad yra išlaikęs bankroto administratoriaus egzaminą, tačiau, jo nuomone, tokiais savo veiksmais Interesų derinimo įstatymo nuostatų jis nepažeidė. Fondų administracijos direktoriaus sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2009 m. spalio 15 d. išvadoje „Dėl R. J. įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – Išvada) nurodė, kad Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjas vykdo bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratoriaus darbo – paraiškos rengimo – kontrolę, todėl, nepaisant to, kad 2009 m. vasario 23 d. įgijęs bankroto administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą, R. J. iki šiol nerengė bankrutuojančių arba bankrutavusių įmonių paraiškų išmokoms iš Garantinio fondo gauti, visgi egzistuoja aplinkybės, iš kurių gali kilti interesų konfliktas ir kurios turėjo būti deklaruotos valstybės tarnautojo deklaracijoje. Komisija padarė išvadą, kad R. J., nepapildęs deklaracijos apie aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pažeidė Interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas ir pasiūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą bei įpareigoti R. J. papildyti deklaraciją apie aplinkybes, kurios nustatytos Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Fondų administracijos direktorė, vadovaudamasi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdama į Išvadą, 2009 m. spalio 29 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo pripažino, kad R. J. nepapildęs privačių interesų deklaracijos apie aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Interesų derinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 8.2 punktus, skyrė R. J. tarnybinę nuobaudą – pastabą ir įpareigojo jį papildyti deklaraciją aplinkybėmis, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
Teismas rėmėsi Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsniu. Pabrėžė, kad pareiškėjui R. J. tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis nevykdė pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (15 str. 1 d. 1 p.) ir pareigos laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (15 str. 1 d. 5 p.). Ginčo Įsakyme nurodyta, kad R. J. pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punktą, kuris numato pareigą valstybės tarnautojui gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir taisyklių 8.2 punktą, nustatantį pareigą valstybės tarnautojui teisės aktų nustatyta tvarka teikti reikiamą informaciją kitiems valstybės tarnautojams ir visuomenei. Nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2009 m. vasario 23 d. R. J., eidamas valstybės tarnautojo pareigas, t. y. Fondų administracijoje Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriuje dirbdamas šio skyriaus vedėju, išlaikė bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą, tačiau bankroto administratoriaus pažymėjimas jam nebuvo išduotas ir realiai bankroto administratoriaus paslaugų jis neteikė. Pažymėjo, kad šalių pozicijos skiriasi dėl to, ar R. J., išlaikęs bankroto administratoriaus kvalifikacinį egzaminą, nepaisant to, kad bankroto administratoriaus pažymėjimas jam nebuvo išduotas ir realiai bankroto administratoriaus paslaugų jis neteikė, turėjo pareigą papildyti privačių interesų deklaraciją naujomis aplinkybėmis, kad turi teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A1-219 patvirtintų Fondų administracijos nuostatų 1 punkte (toliau – Fondų administracijos nuostatai) nustatyta, kad Fondų administracija yra viešasis juridinis asmuo, administruojantis Garantinio fondo ir Vaikų išlaikymo fondo lėšas. Fondų administracija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir Fondų administracijos nuostatais (2 p.). Pagrindiniai Fondų administracijos uždaviniai – administruoti Garantinį ir Vaikų išlaikymo fondą (4 p.). Administruodama Garantinį fondą, Fondų administracija atlieka eilę funkcijų, susijusių su lėšų iš Garantinio fondo skyrimu bankrutavusioms ar bankrutuojančioms įmonėms pagal jų administratorių ar kitų asmenų paraiškas, tarp kurių ir paraiškų priėmimas, jų tikrinimas, pasiūlymų dėl nustatytų netikslumų pašalinimo įmonių administratoriams bei kitiems paraiškas rengiantiems asmenims teikimas, taip pat išvadų dėl gautų paraiškų dėl lėšų skyrimo Garantinio fondo tarybai teikimas ir kt. (Fondų administracijos nuostatų 5 p.).
Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus, kurio vedėju ginčo laikotarpiu dirbo R. J., nuostatų, patvirtintų Fondų administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1.3-14 (b. l. 34-36) (toliau – Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus nuostatai,), 4 punkte nurodyti svarbiausi šio skyriaus uždaviniai – įgyvendinti priemones, susijusias su išmokų iš Garantinio fondo skyrimu bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams ir pagal kompetenciją užtikrinti Garantinio fondo lėšų administravimą bei atskaitomybę. Vykdydamas jam pavestus uždavinius, Garantinio fondo sutarčių rengimo skyrius atlieka šias funkcijas: nagrinėja ir tikrina Fondų administracijoje gautas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškas dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo; rengia medžiagą Garantinio fondo tarybos posėdžiams; rengia Garantinio fondo tarybos sprendimų projektus; įgyvendina priemones Garantinio fondo tarybos sprendimų vykdymui užtikrinti ir kt. (Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus nuostatų 5 p.).
Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjo pareigybės, kurią ginčo laikotarpiu užėmė R. J., aprašymo, patvirtinto Fondų administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 1.3-3 (toliau – Vedėjo pareigybės aprašymas), 4 punkte nustatyta, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti skyriaus darbą tikrinant įmonių paraiškas dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo, užtikrinti paraiškų patikrinimą ir paruošimą svarstyti Garantinio fondo taryboje bei lėšų pervedimo sutarčių parengimą, įmonių ir jų darbuotojų laiškų nagrinėjimą ir sprendimų pagal juos rengimą. Skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti Fondų administracijai pavestų funkcijų įgyvendinimą, be funkcijų, susijusių su skyriaus darbo organizavimu ir planavimu, taip pat dalyvauja tikrinant įmonių teikiamų paraiškų, prašant skirti išmokas iš Garantinio fondo, atitiktį teisės aktų reikalavimams bei rengiant lėšų perdavimo įmonėms sutartis, periodiškai tikrina įmonių paraiškose teikiamų darbuotojų reikalavimų pagrįstumą, Fondų administracijos pavedimu nagrinėja gautus prašymus, užklausimus lėšų iš Garantinio fondo skyrimo klausimais (Vedėjo pareigybės aprašymo 6 p.). Vedėjo pareigybės aprašymo 8.3 punkte nustatyta šias pareigas einančio asmens pareiga savo funkcijas vykdyti vadovaujantis skaidrumo ir nešališkumo principais, imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išvengti bet kokio galimo interesų konflikto. Teismas nustatė, kad Fondų administracijos veikla yra tiesiogiai susijusi su įmonių bankroto administratorių veikla. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo R. J., kaip valstybės tarnautojo, užimamas pareigas Fondų administracijoje ir į jo pareigybei priskirtas aukščiau aptartas funkcijas, jam suteiktas teises ir nurodytas pareigas, su kuriomis jis buvo supažindintas pasirašytinai, R. J. teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijimas laikytinas aplinkybe, dėl kurios neabejotinai gali kilti interesų konfliktas. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog Fondų administracija nėra bankroto administratorių veiklą kontroliuojanti institucija, todėl tokioje institucijoje dirbantis valstybės tarnautojas, net ir veikdamas kaip įmonių bankroto administratorius, nesukelia interesų konflikto grėsmės.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis, neturėdamas bankroto administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo, neturėjo teisės teikti įmonių bankroto administratoriaus paslaugas. Nustatė, kad teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims reglamentuoja Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-376 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punktas bankroto administratoriaus pažymėjimu įvardija Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotą dokumentą, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Šių Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – Komisija) nuostatuose išdėstyta tvarka surašytą ir pasirašytą Komisijos posėdžio protokolą Komisijos sekretorė ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo protokolo pasirašymo dienos pateikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, vadovaudamasi šiuo protokolu, išlaikiusiam kvalifikacijos egzaminą asmeniui išduoda bankroto administratoriaus pažymėjimą. Bankroto administratoriaus pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kvalifikacijos egzamino išlaikymo dienos. Pagal Taisyklių 31 punktą, jei kvalifikacijos egzaminą Komisija buvo pavedusi rengti aukštosioms mokykloms ir kitoms institucijoms, su kuriomis Komisijos teikimu Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis dėl atitinkamų kursų organizavimo, kvalifikacijos egzaminą išlaikiusiam asmeniui bankroto administratoriaus pažymėjimas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija išduoda ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo egzamino išlaikymo dienos. Teismas, vadovaudamasis Taisyklėse pateiktu bankroto administratoriaus pažymėjimo apibrėžimu, darė išvadą, kad asmuo įgyja teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas išlaikęs bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą ir atsiėmęs Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotą jo teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas patvirtinantį pažymėjimą, t. y. tam, kad asmuo galėtų teikti bankroto administratoriaus paslaugas, privalo būti įgyvendintos abi minėtos sąlygos – išlaikytas egzaminas ir gautas pažymėjimas, nes realiai viena be kitos šios sąlygos negali veikti.
Fondų administracijos teismui pateiktas 2009 m. rugsėjo 18 d. išrašas iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos internetinio tinklalapio www.bankrotodep.lt patvirtina, kad R. J. yra įtrauktas į šiame internetiniame puslapyje skelbiamą Vilniaus apskrities fizinių bankroto administratorių sąrašą, kad jo kvalifikacinio pažymėjimo Nr. 811, išdavimo data – 2009 m. vasario 23 d., o pažymėjimas galioja iki 2012 m. vasario 23 d. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010 m. sausio 20 d. atsakyme Nr. (6.12)A2-182 patvirtinta, kad R. J. 2009 m. vasario 23 d. išlaikė bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą ir įgijo teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, bei nurodyta, kad bankroto administratoriaus pažymėjimo, įrodančio šios teisės turėjimą, jis iki šiol neatsiėmė. Šiame atsakyme taip pat paaiškinta, kad asmuo, išlaikęs bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą, turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Byloje nėra ginčo, kada R. J. išlaikė bankroto administratoriaus kvalifikacinį egzaminą, todėl teismas padarė išvadą, kad teisę teikti įmonių bankroto administratoriaus paslaugas R. J. įgijo 2009 m. vasario 23 d., t. y. šią dieną jis jau buvo išlaikęs egzaminą ir jam buvo išduotas bankroto administratoriaus kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 811, kurio dėl subjektyvių priežasčių jis nenuvyko atsiimti. Pareiškėjas teismui nepateikė šiuos teiginius paneigiančių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių aptariamas pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Padarė išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo kaltės neigimą bei patvirtina atsakovo išvadų dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, pagrįstumą. Šių teismo išvadų pagrįstumą patvirtina ir tai, kad teikdamas teismui skundą, R. J. neteisingai nurodė, tvirtindamas, kad neteikia ir neketina teikti įmonių bankroto administratoriaus paslaugų, nes teismo posėdžio metu pateikti įrodymai liudija priešingai – iš darbo valstybės tarnyboje R. J. išėjo ir šiuo metu užsiima įmonių bankroto administratoriaus paslaugų teikimu.
Teismas atmetė pareiškėjo R. J. skundo teiginį, kad jis nelaikė bankroto administratoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymo fakto nauja aplinkybe, keliančia interesų konfliktą, todėl turėjo įstatymo jam suteiktą teisę tokios aplinkybės nedeklaruoti. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio byloje aiškindamas deklaracijos papildymo, atsiradus naujoms aplinkybėms, prievolę Interesų derinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme konstatavo, jog jei privataus pobūdžio klausimai, kurių rengime, svarstyme, priėmime ar vykdant pavedimą, turi dalyvauti su tais klausimais susijęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, atliekantis pareigas ar vykdantis pavedimą, gali būti atskirti kaip savarankiški ir yra aiškiai nauji – privačių interesų deklaracijos papildymas privalomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-296/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. administracinėje byloje Nr. A556–400/2010 išaiškino, kad „tos naujos aplinkybės (dėl kurių kyla pareiga pateikti papildomą deklaraciją) turi būti neatsiejamos nuo situacijos, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei užduotis, turi būti atitinkamo teisinio vieneto narys su sprendžiamojo balso teise (arba asmuo turintis savarankiško sprendimo teisę ir/ar kita), o priimtas sprendimas vienokiu ar kitokiu būdu palies to valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privačius interesus. Nesant tokios situacijos, su visais išvardintais elementais, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiga papildyti privačią interesų deklaraciją paneigiama“. Todėl aptariama teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai yra galimas interesų konfliktas. Kiekviena nauja aplinkybė dar nėra priežastis papildyti interesų deklaraciją, jei ta aplinkybė nesukelia interesų konflikto. Paminėta teismų praktika ir anksčiau nustatyti faktai, kad R. J. įgyta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir jo einamos pareigos valstybės tarnyboje, darbo pobūdis, funkcijos ir pareigos gali sukelti interesų konfliktą, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo pareigą papildyti savo deklaraciją nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo, kaip tai numatyta Interesų derinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.
Teismas nesutiko, kad Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį ir išsamų sąrašą duomenų, kuriuos deklaracijoje besąlygiškai privalo nurodyti deklaruojantysis asmuo ir, kad, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, pareigos atsiradimas papildyti deklaraciją naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis priklauso tik nuo subjektyvaus deklaruojančio asmens mąstymo ir suvokimo. Šias pareiškėjo išvadas paneigia jo skunde paminėta Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad deklaruojantis asmuo turi nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Aiškinant šią teisės normą, matyti, kad įstatymų leidėjas, įvertinęs aplinkybių, galinčių sukelti interesų konfliktą, gausą, Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodė tas, kurios kelia didžiausią grėsmę, o šio straipsnio 2 dalies nuostata deklaraciją teikiančiam valstybės tarnautojui paliko laisvę pačiam įvertinti, ar yra pagrindo manyti, jog tam tikri duomenys ar aplinkybės gali sukelti interesų konfliktą, ir tokius duomenis ar aplinkybes privalomai deklaruoti. Teismas darė išvadą, kad kiekvienas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, visų pirma, turi veikti taip, kaip numatyta teisės aktais, o ne pagal savo vidinius įsitikinimus. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savarankiškai yra atsakingas už savo veiksmus bei sprendimus.
Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas praleido terminą tarnybinei nuobaudai skirti ir pažymėjo, kad R. J. pasirinko netinkamą atskaitos tašką, nuo kurio skaičiuoja terminą, per kurį Fondų administracija turėjo teisę skirti jam tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo terminus nustato VTĮ 30 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tačiau to paties įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Kadangi VTĮ neišskiria tęstinio (trunkamo) tarnybinio nusižengimo sąvokos ir atskirai už tokį tarnybinį nusižengimą skiriamų nuobaudų tvarkos (terminų) nereglamentuoja, teismas šiuo atveju taiko teisės analogiją ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Remdamasis teisiniu reguliavimu teismas darė išvadą, kad R. J. padarytas tarnybinis nusižengimas laikytinas tęstiniu (trunkamu) pažeidimu, nes tęsėsi tam tikrą laiko tarpą. Byloje nustatyta, kad R. J. bankroto administratoriaus kvalifikacinį egzaminą išlaikė ir įmonių bankroto kvalifikacinis pažymėjimas jam buvo išduotas 2009 m. vasario 23 d. Todėl, vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šios datos R. J. privalėjo deklaruoti naujas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Naujų aplinkybių pareiškėjas nedeklaravo ir atsakovui paprašius pateikti paaiškinimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarnybinė nuobauda ginčijamu Įsakymu R. J. skirta už tai, kad apskritai nevykdė pareigos, kurią jam, kaip valstybės tarnautojui, numato įstatymas, padarė išvadą, kad Fondų administracija teisėtai ir pagrįstai atskaitos tašku, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas tarnybinei nuobaudai skirti, pasirinko 2009 m. rugsėjo 18 d., t. y. dieną, kada sužinojo apie R. J. padarytą tarnybinį nusižengimą ir teisėtai, nepažeisdama įstatymu nustatytų 6 mėnesių termino, priėmė 2009 m. spalio 29 d. įsakymą. Konstatavo, kad Fondų administracijos 2009 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 2.1-46 yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais motyvais.
III.
Pareiškėjas R. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79-82), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Interesų derinimo įstatymą, nes ginčo atveju neatsirado naujų, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, taip pat nepasikeitė pareiškėjo deklaracijoje jau nurodytos aplinkybės. Todėl teigia, kad Interesų derinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos papildyti privačių interesų deklaraciją naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjas neturėjo, nes nelaikė, kad kvalifikacinio egzamino išlaikymas yra naujai atradusi aplinkybė, kuri galėtų sukelti interesų konfliktą. Pažymi, kad tokia jo nuomonė nėra paneigta byloje esančiais įrodymais. Nurodo, kad tai, jog jis išėjo iš valstybės tarnybos ir teikia bankroto administravimo paslaugas, nereiškia, kad jis jau ginčo ketino teikti tokias paslaugas.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė administracinėse bylose suformuluotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pažymi, kad cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-400/2010, pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas, dirbdamas valstybės tarnyboje ir veikdamas jam pavestų funkcijų apimtyje, tiek laikotarpiu iki bankroto administratoriaus kvalifikacinio egzamino išlaikymo, tiek laikotarpiu po šio egzamino išlaikymo, negalėjo priimti sprendimų, kurie būtų susiję su pareiškėjo privačiais interesais. Pabrėžia, kad niekada nebuvo susidariusi situacija, kai pareiškėjo sprendimai galėjo vienaip ar kitaip paliesti pareiškėjo privačius interesus, t. y. pareiškėjui dirbant valstybės tarnyboje ir nedirbant kito darbo, nebuvo įmanoma situacija, kai vykdydamas savo funkcijas jis dalyvautų sprendžiant klausimus, susijusius su privačiais pareiškėjo interesais.
Atsakovas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo atsiliepime (b. l. 85-88) pateikia šiuos nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu argumentus:
1. Interesų derinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nenumatyta asmens subjektyvaus vertinimo galimybė ir nustatyta, kad jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šių aplinkybių paaiškėjimo. Pažymi, kad subjektyvaus deklaruojančio asmens vertinimo buvimo fakto įrodyti neįmanoma. Priešingu atveju, privačių interesų deklaracijos papildymo kitais duomenimis ir aplinkybėmis reikalavimo pažeidimą valstybės tarnautojas galės pateisinti tuo, kad, jo nuomone, pildyti deklaracijos nebuvo būtina, nes jis atsiradusių naujų aplinkybių netraktuoja (netraktavo) kaip galinčių sukelti interesų konfliktą.
2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijimas laikytinas aplinkybe, dėl kurios pareiškėjui neabejotinai gali kilti interesų konfliktas. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, nebuvo atsiėmęs bankroto administratoriaus pažymėjimo, teisiškai jau buvo įvertinta skundžiamame teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendime.
3. Kvalifikacinio egzamino laikymas yra nuo asmens apsisprendimo ir valios priklausantis dalykas, asmuo neturi pareigos jį laikyti. Pažymi, kad kvalifikacinio egzamino laikymas yra paskutinė teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas realizavimo sąlyga ir teigia, kad lieka neaišku, kokiu tikslu R. J. laikė bankroto administratoriaus kvalifikacinį egzaminą, jei verstis šia veikla jis neketino, be to, savo skunduose pareiškėjas į šį klausimą neatsakė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2010 m. kovo 26 d. sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos bylų praktikos. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-400/2010 buvo konstatuota, kad naujomis aplinkybėmis, kurioms paaiškėjus turi būti papildyta privačių interesų deklaracija, turi būti laikomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos deklaracijoje ir atsirado po jos pateikimo kompetentingai institucijai, o Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis taikytina tuomet, kai yra galimas interesų konfliktas: kiekviena nauja aplinkybė dar nėra priežastis pildyti privačių interesų deklaraciją, jei ji nesukelia interesų konflikto. Kadangi teisės teikti bankroto administravimo paslaugas įgijimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių R. J. laikytinas aplinkybe, kuri galėjo sukelti interesų konfliktą, teismas teisingai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teiginys, kad jis negalėjo priimti sprendimų, kurie paliestų pareiškėjo privačius interesus, atmestinas, nes jo eitos Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjo pareigos suteikia sprendimų priėmimo teisę įgyvendinant priemones, susijusias su išmokų iš Garantinio fondo skyrimu, organizuojant skyriaus darbą ir jį kontroliuojant, nustatant skyriaus darbuotojams veiklos sritis, tikrinant įmonių paraiškose prašomų išmokų sumų pagrįstumą, vizuojant dokumentų projektus ir kt.
6. Privačių interesų deklaracijoje nurodytini duomenys ir aplinkybės apima visumą galimų situacijų ir sprendimų, priimamų atliekant tarnybines pareigas. Interesų derinimo įstatymas numato dvi esmines valstybės tarnautojo pareigas - deklaruoti privačius interesus (4 str. 1 d.) ir nusišalinti nuo interesų konfliktą sukeliančių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų (11 str. 1 ir 2 d), kurios yra susijusios, tačiau negali būti tapatinamos
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Šio ginčo objektas – Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 2.1-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“, kuriuo R. J. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiamos tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindu pripažinti šie pareiškėjo veiksmai: R. J., Fondų administracijos Garantinio fondo Sutarčių rengimo skyriaus vedėjas, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nepapildė privačių interesų deklaracijos apie aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bei Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 ir 8.2 punktus (b. l. 13).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo, išanalizavus bylai reikšmingą teisinį reguliavimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo srityje bei pareiškėjo užimamų pareigų pobūdį, padaryta išvada, kad Fondų administracijos veikla yra susijusi su įmonių bankroto administratorių veikla, todėl atsižvelgiant į pareiškėjo R. J., kaip valstybės tarnautojo, užimamas pareigas Fondų administracijoje ir į jo pareigybei priskirtas funkcijas, teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijimas bei šių paslaugų teikimas laikytini aplinkybėmis, dėl kurių nagrinėjamu atveju gali kilti interesų konfliktas. Atitinkamai spręstina, jog šios aplinkybės nuo jų atsiradimo momento pripažintinos suponuojančiomis pareiškėjo pareigą jas deklaruoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta tvarka ir terminais.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad teisingai išspręsti nagrinėjamą ginčą būtina išanalizuoti, kaip teisės aktuose yra reglamentuotas fizinių asmenų teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas realizavimas. Pirmiausia išsiaiškinti – kada ši teisė laikoma realizuota, t. y. kokias sąlygas įvykdęs asmuo įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims reglamentuoja Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo taisyklės, patvirtintos Ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-376.
Reikalavimai fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, numatyti Taisyklių II skyriuje. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo: būti nepriekaištingos reputacijos; turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės, ekonomikos krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį), teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba teisės aktų nustatyta būti pripažintas advokatu; per paskutinius 10 metų turėti 5 metų darbo patirtį ekonomikos arba teisės srityje arba teisės aktų nustatyta tvarka būti pripažintas advokatu. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, turintiems bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimus ir ne vėliau kaip trims mėnesiams nuo jų galiojimo pabaigos siekiantiems įgyti (pateikusiems prašymą laikyti kvalifikacinį egzaminą) teisę teikti bankroto administravimo paslaugas; išlaikyti kvalifikacijos egzaminą (Taisyklių 5 punktas). Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos pateikia šiuos dokumentus: prašymą leisti laikyti kvalifikacijos egzaminą; asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją; darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas; advokato pažymėjimo kopiją (Taisyklių 7 punktas).
Iš aukščiau aptartų teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas realizavimą reglamentuojančių teisės normų matyti, kad kvalifikacijos egzamino išlaikymas yra viena iš sąlygų, kurias patenkinus įgyjama ši teisė. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien tik kvalifikacijos egzamino išlaikymas pats savaime nesuteikia teisės fiziniam asmeniui pradėti teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tam, kad ši teisė būtų laikoma įgyta turi būti patenkintos visos Taisyklėse numatytos sąlygos.
Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijimo procedūra pabaigiama, Taisyklių 5 punkte nurodytus reikalavimus atitikusiam ir kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui, išduodant bankroto administratoriaus pažymėjimą. Bankroto administratoriaus ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas turi būti išduotas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kvalifikacijos egzamino išlaikymo dienos (Taisyklių 30 punktas). Už teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar teisės teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniam asmeniui suteikimą, bankroto administratoriaus ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo dublikato išdavimą imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 "Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo" nustatyto dydžio valstybės rinkliava (Taisyklių 39 punktas).
Vadovaujantis Taisyklių 51 punktu, kai bankroto administratoriaus ar restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas išduodamas pirmą kartą, jis galioja trejus metus nuo jo išdavimo dienos. Fizinis asmuo, teikiantis įmonių bankroto ar restruktūrizavimo administratoriaus paslaugas, siekdamas įgyti šią teisę pakartotinai, šių taisyklių nustatyta tvarka, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki pažymėjime nurodyto pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, turi pateikti Departamentui šių taisyklių nustatytos formos prašymą ir visus dokumentus.
Taigi sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas matyti, kad fizinio asmens teisė teikti įmonių bankroto paslaugas laikoma įgyta tik tada, kai šiam įvykdžius visas Taisyklių sąlygas bei sumokėjus valstybės rinkliavą, išduodamas tokią teisę patvirtinantis pažymėjimas. Tokį Taisyklių nuostatų aiškinimą patvirtina ir Taisyklių 51 punktas, pagal kurį šios teisės galiojimo laikotarpis prasideda būtent atitinkamo pažymėjimo išdavimo dieną ir galioja, tuo atveju jei pažymėjimas išduodamas pirmą kartą, trejus metus nuo šios dienos. Aptartos analizės pagrindu galime prieiti prie nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbios išvados, kad teisės teikti bankroto paslaugas įgijimas (įmonių bankroto paslaugų teikimas) siejamas su eile sąlygų, tarp jų ir kvalifikacinio egzamino išlaikymu, tačiau šį teisė laikoma įgyta tik tada, kai visos šios sąlygos įvykdomos ir išduodamas bankroto administratoriaus pažymėjimas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad R. J., eidamas Fondų administracijos Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjo pareigas, 2009 m. vasario 23 d. išlaikė bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą (b. l. 57). Byloje taip pat neginčijama ir ta faktinė aplinkybė, kad R. J., skundžiamo įsakymo priėmimo dieną nebuvo sumokėjęs Taisyklių 39 punkte numatytos valstybės rinkliavos (b. l. 17), jam nebuvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas ir jis nebuvo faktiškai pradėjęs teikti bankroto administravimo paslaugų (b. l. 57). Taigi, kaip jau buvo minėta ir pirmosios instancijos teismo, šalių pozicijos skiriasi tik dėl to, ar Fondų administracijoje Garantinio fondo sutarčių rengimo skyriaus vedėjo pareigose dirbantis R. J., išlaikęs bankroto administratoriaus kvalifikacinį egzaminą, nepaisant to, kad bankroto administratoriaus pažymėjimas jam nebuvo išduotas ir realiai bankroto administratoriaus paslaugų jis neteikė, turėjo pareigą papildyti privačių interesų deklaraciją naujomis aplinkybėmis.
Kaip matyti iš R. J. įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados, atsakovas, remdamasis internetinėje svetainėje http://www.bankrotodep.lt/ viešai skelbiama informacija nustatė, kad „egzistuoja aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ (b. l. 46-47, 42). Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad Įmonių bankroto valdymo departamento internetinėje svetainėje skelbiama informacija negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas, jos nepatikrinus, konstatuoti, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas buvo įgijęs bankroto administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą. Juolab, kad kaip matyti iš bylos faktinių duomenų, skundžiamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo įvykdęs tik vieną iš Taisyklėse numatytų sąlygų, t. y. 2009 m. vasario 23 d. išlaikė bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminą, tačiau teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijimo procedūros nebuvo pabaigęs – nebuvo sumokėjęs valstybės rinkliavos, jam nebuvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas. Atsižvelgdama į čia aptartas faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie nagrinėjam ginčui aktualios išvados, kad pareiškėjui išlaikius bankroto administratoriaus kvalifikacinį egzaminą, pastarajam nekilo pareiga papildyti privačių interesų deklaraciją Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta tvarka ir terminais, todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio; Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų bei Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1 ir 8.2 punktų pažeidimas (b. l. 13). Pažymėtina, kad pareiga papildyti privačių interesų deklaraciją pareiškėjui galėjo kilti tik pabaigus teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įgijimo procedūrą, atsiėmus tai patvirtinantį pažymėjimą ir pradėjus teikti atitinkamas paslaugas. Konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda R. J. paskirta nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, pirmiausia – paties tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 2.1-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“ naikintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir tokio aiškinimo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas (ABTĮ 143 straipsnis).
Skunde pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą Fondų administraciją patikslinti Valstybės tarnautojų registro duomenis apie R. J. skirtą tarnybinę nuobaudą.
Valstybės tarnautojų registro (toliau – ir Registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų apsaugą, registro duomenų skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Valstybės tarnautojų registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 44 redakcija). Nuostatų 34 punktas numato, kad valstybės tarnautojas arba darbuotojas, kurio duomenys tvarkomi registre, turi teisę susipažinti su savo duomenimis ir reikalauti, kad būtų ištaisyti neteisingi ar netikslūs arba papildyti neišsamūs ir pašalinti nereikalingi duomenys. Registro tvarkymo įstaiga privalo per 5 darbo dienas nuo reikalavimo ir jame nurodytus faktus patvirtinančio dokumento gavimo dienos nurodytus netikslumus ištaisyti ir apie tai informuoti valstybės tarnautoją arba darbuotoją ir Valstybės tarnybos departamentą, neatlygintinai informuojantį apie tai visus registro duomenų gavėjus, kuriems neteisingi, netikslūs ar neišsamūs duomenys buvo perduoti.
ABTĮ 90 straipsnis numato, jog bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Pirmiausia pažymėtina, jog iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo Registro duomenis tvarkantiems subjektams nebuvo atsiradusi pareiga patikslinti Registro duomenis apie R. J. skirtą tarnybinę nuobaudą, nes šie duomenys nebuvo pasikeitę, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti vilkinimą ar neteisėtą neveikimą ABTĮ 90 straipsnio prasme. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo, skundžiamo įsakymo priėmimo metu ėjusio valstybės tarnautojo pareigas ir todėl buvusio Registro objektu, dabartinį statusą Registro duomenų bazėje (įregistruotas ar išregistruotas), iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo nurodomos būsimos pareigos (patikslinti Registro duomenis) įvykdymo ribas bei subjektą, atsakingą už tokios pareigos įvykdymą. Pažymėtina, jog Registro duomenų bazėje pakeisti įrašai saugomi tol, kol registro objektai iš jos išregistruojami šių Nuostatų 39 punkte nustatytais atvejais ir perkeliami į registro duomenų bazės archyvą (Nuostatų 38 punktas). Vienas iš Nuostatų 39 punkte numatytų atvejų – valstybės tarnautojas arba darbuotojas išregistruojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po valstybės tarnautojo arba darbuotojo atleidimo iš einamų pareigų dienos (Nuostatų 39.3 punktas). Nuostatų 30 punktas reglamentuoja, kokius Registro objektų duomenis į Registrą įrašo Valstybės tarnybos departamentas, o kuriuos – registro tvarkymo įstaigos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl Valstybės tarnautojų registro duomenų apie R. J. skirtą tarnybinę nuobaudą patikslinimo, atitinkamas pareiškėjo į ateitį nukreiptas reikalavimas, susijęs su tariamu atsakovo vilkinimu ar pareigos neįvykdymu, negali būti pripažintas pagrįstu, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti. R. J. skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 2.1-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.